Kurmis – retai matomas požemio kasėjas ar daržo niokotojas?

Turinys

Kurmis (Talpa europaea) – tai mažas, bet nepaprastai gerai prisitaikęs prie požemio gyvenimo žinduolis, kuris visą savo gyvenimą praleidžia kasdamas tunelius po žeme. Nors šis gyvūnas retai matomas žemės paviršiuje, tačiau jo veikla yra aiškiai pastebima pagal charakteringus žemės kalnelius (kurmiarausius), kuriuos jis kasa ieškodamas maisto. Kurmio indėlis į dirvožemio aeraciją ir kenkėjų kontrolę yra neįkainojamas, nors kartais jo veikla gali sukelti rūpesčių sodininkams.

Šie maži žinduoliai Lietuvoje paplitę beveik visur – nuo miškų iki sodų ir daržų, nuo pievų iki parkų. Kurmis yra tikras požemio specialistas, gebantis gyventi tik po žeme ir retai kada išlendantis į paviršių. Jo organizmas puikiai prisitaikęs prie gyvenimo be šviesos, kur pagrindiniai jutimo organai yra lietimas ir klausa.

Kurmis – pagrindiniai faktai

Savybė	Informacija
Dydis	12–16 cm (su uodega)
Svoris	60–120 g
Veisimosi sezonas	Vasario–birželio mėn.
Gyvenimo trukmė	2–3 metai
Buveinė	Požeminiai tuneliai dirvožemyje
Mėgstamiausias maistas	Sliekai, vabzdžių lervos, kirmėlės
Grėsmės	Potvyniai, sausra, chemijos naudojimas

Kaip atpažinti kurmio patiną, patelę ir jauniklį

Kurmio patiną ir patelę atskirti gana sudėtinga, nes jie labai panašūs išore. Patinai paprastai šiek tiek stambesni nei patelės – jų kūno ilgis gali siekti 15–16 cm, o svoris – iki 120 gramų. Patinų priekinės letenos dažnai būna šiek tiek didesnės ir stipresnės, nes jiems tenka kasti daugiau ir kovoti už teritoriją.

Patelės yra truputį mažesnės – 12–14 cm ilgio ir 60–100 gramų svorio. Jos paprastai turi švelnesnę kūno sandarą, o veisimosi metu jų pilvas padidėja dėl nėštumo. Patelės elgesys yra atsargesnis, ypač kai jos turi jauniklių lizde.

Kurmio jaunikliai gimsta visiškai bejėgiai, pliki ir akli. Jų dydis gimimo metu siekia vos 3–4 cm, o svoris – apie 3–4 gramus. Pirmąsias 3–4 savaites jie pilnai priklauso nuo motinos pieno. Vėliau jaunikliai greitai auga, po 5–6 savaičių jų dydis pasiekia suaugusiųjų dydį, o kailiai tampa pilkšvai juodais kaip suaugusiųjų.

Jaunikliai išmoksta kasti tik po 6–8 savaičių, kai jų priekinės letenos tampa pakankamai stiprios. Iki tol jie gyvena motinos lizdelyje ir maitinasi jos atneštu maistu.

Kaip atpažinti kurmio patiną, patelę ir jauniklį — Kurmio jauniklis

Kurmio veisimosi sezonas

Kurmių veisimosi sezonas Lietuvoje prasideda žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, paprastai vasario–kovo mėnesiais, kai dirvožemis jau pradeda atšilti. Šiuo metu patinai tampa aktyvesni ir pradeda ieškoti patelių, kartais net keliauja į kitas teritorijas.

Poravimasis vyksta požeminiuose tuneliuose. Kurmiai yra daugiausia vienišiai gyvūnai, todėl susitikimas veisimui yra vienas retų socialinių kontaktų. Po poravimosi patinas ir patelė vėl išsiskiria į savo teritorijas.

Patelės nėštumas trunka apie 4–5 savaites. Ji pasirenka tinkamą vietą lizdo įrengimui – dažniausiai tai būna gilesnis tunelis po medžių šaknimis, akmeniu ar kita natūralia priedanga. Lizdas kruopščiai išklojamas sausais lapais, žole ir samana.

Patelė paprastai pagimdo 2–5 jauniklius vienu metu. Jie gimsta gegužės–birželio mėnesiais, kai aplinkos sąlygos jau palankesnės jauniklių auginimui. Motina intensyviai maitina jauniklius, atnešdama jiems gyvų sliekų ir kitų gėrybių. Jaunikliai lizde būna apie 5–6 savaites, kol išmoksta savarankiškai kasti ir medžioti.

Kuo maitinasi kurmis

Kurmis yra specialistas vabzdžiaėdis, kurio pagrindinis maistas yra sliekai. Sliekai sudaro net 80–90 % kurmio raciono. Vienas kurmis per dieną gali suvalgyti sliekų kiekį, prilygstantį jo pačio kūno svoriui – tai reiškia apie 100 gramų sliekų per parą!

Be sliekų, kurmis mėgsta vabzdžių lervas, kirmėles, šaknų kenkėjus ir kitus smulkius dirvožemyje gyvenančius bestuburius. Kartais jis gali pagauti net mažą pelytę ar varliuką, jei jie patenka į jo tunelius. Kurmis turi puikią uoslę ir gali aptikti grobį net kelių centimetrų atstumu.

Kurmio medžioklės metodas unikalus – jis nejuda po dirvožemį ieškodamas maisto, o laukia, kol grobis pats ateina į jo tunelius. Sliekai ir kitos gėrybės dažnai patenka į kurmio iškastus tunelius, kur jis juos greitai pagauna savo stipriomis letenomis.

Kurmis turi labai greitą metabolizmą, todėl jis turi ėsti beveik nuolat. Jei kurmis nebus gavęs maisto 12 valandų, jis gali nusilpti, o po 24 valandų – net mirti. Dėl to kurmiai yra aktyvūs ir dieną, ir naktį.

Įdomu tai, kad kurmis kartais „sandėliuoja“ maistą. Jis gali sukandžioti slieką taip, kad šis išliktų gyvas, bet negalėtų pabėgti, ir palikti jį savo tunelyje vėlesniam suvartojimui.

Kokius garsus skleidžia kurmis

Kurmiai yra ganėtinai tylūs gyvūnai, tačiau jie gali skleisti kelis skirtingus garsus specifinėse situacijose. Dažniausias kurmio garsas yra tylus čiulbėjimas ar cypimas, kurį jis skleidžia bendraudamas su savo jaunikliais arba poravimosi metu.

Kai kurmis jaučia pavojų arba yra sugautas, jis gali skleisti aukštą, rėksmą primenantį garsą. Šis garsas ypač aiškiai girdimas, kai kurmis paimamas į rankas – tai yra jo gynybinė reakcija, kuria jis bando atbaidyti plėšrūną.

Jaunikliai lizde dažnai skleidžia silpną švelnų čiulbėjimą, kai šaukiasi motinos dėmesio arba prašo maisto. Motina atpažįsta šiuos garsus ir reaguoja į juos atnešdama maisto.

Kurmiai taip pat komunikuoja lietimų vibracijomis per dirvožemį. Jie gali jausti kitų kurmių judesius ir taip išvengti teritorijų konflikto arba, atvirkščiai, susitikti veisimosi tikslais.

Kurmis žiemą

Kurmiai žiemą nehibernuoja, kaip kai kurie kiti žinduoliai, bet išlieka aktyvūs visus metus. Tačiau jų elgesys žymiai keičiasi priklausomai nuo oro sąlygų ir dirvožemio būklės. Šaltąjį sezoną kurmiai kasa gilesnius tunelius, siekdami pasiekti neužšalusį dirvožemio sluoksnį.

Žiemos metu, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis užšąla, kurmiai persikelia į gilesnius sluoksnius – kartais net iki 60–80 cm gylio. Ten temperatūra išlieka stabilesnė, o ir sliekų bei kitų gėrybių galima rasti daugiau nei užšalusiam paviršiniame sluoksnyje.

Sniego dangos kurmiai nebijo – priešingai, sniegas veikia kaip izoliatorius, apsaugantis dirvožemį nuo per didelio įšalo. Po stora sniego danga kurmiai gali išlikti aktyvūs net ir šaltomis žiemomis.

Žiemos metu kurmių maisto racione padaugėja vabzdžių lervų ir kitų požemyje žiemojančių bestuburių, nes sliekų aktyvumas sumažėja. Kurmiai turi prisitaikyti prie šių mitybos pokyčių.

Jei žiema būna ypač šalta ir dirvožemis užšąla labai giliai, kurmiai gali laikinai sumažinti savo aktyvumą ir praleisti sunkų laikotarpį kiek įmanoma tausodami energiją. Tačiau jie niekada pilnai nenustoja būti aktyvus (kaip pvz., ežys).

Kuo kurmiai naudingi sode? O gal kenksmingi?

Kurmis – prieštaringai vertinamas sodo gyventojas. Vieniems jis atrodo kaip naudingas pagalbininkas, kitiems – tikras piktadarys. Tad ar verta su juo kovoti, ar geriau taikiai sugyventi?

Nauda sode. Kurmis yra tikras dirvos sanitaras. Jo pagrindinis maistas – sliekai, vabzdžių lervos, šimtakojai, vielagraužiai, grambuolių ir kitų kenkėjų lervos. Tad kurmis padeda natūraliai mažinti augalų šaknims žalingų kenkėjų skaičių. Be to, kasdamas požeminius tunelius, jis purena dirvą, pagerina jos aeraciją ir vandens pralaidumą – tai naudinga augalų šaknims.
Galima žala. Visgi kurmio veikla ne visada džiugina sodininkus. Kasdami jie suardo kruopščiai prižiūrimas vejas, daržų lysves ar gėlynus, o iškasti žemės kauburėliai (kurmiarausiai) gadina estetinį vaizdą. Nors kurmiai patys neėda augalų, jų veikla gali netiesiogiai pažeisti šaknų sistemas, ypač jei tuneliai išrausiami netoli jų.

Ką daryti? Jei sode nėra didelės kurmių invazijos, verčiau jų nedrausti – jie atlieka svarbią ekosistemos funkciją. Tačiau jei jų veikla tampa per intensyvi, verta ieškoti humaniškų atbaidymo būdų: triukšmo, vibracijos ar kvapų, kurių kurmiai nemėgsta.

Taigi, kurmis – nei visiškas draugas, nei priešas. Jis gali būti naudingas, jei žinome, kaip su juo sugyventi.

Kuo kurmiai naudingi sode? O gal kenksmingi?

Kodėl kurmis išrausia kurmiarausius?

Kurmiarausiai atsiranda todėl, kad kurmis rausia tunelius ieškodamas maisto ir įsirengdamas gyvenamąją vietą, o iškasta žemė turi būti išstumta į paviršių – taip ir susidaro tie nedideli, bet dažnai nepageidaujami žemės kalneliai.

Įdomūs faktai apie kurmį

Kasimo čempionas. Kurmis per dieną gali iškasti iki 20 metrų tunelių. Per metus vienas kurmis sukuria tunelio tinklą, kurio bendras ilgis gali siekti 3–5 kilometrus!
Nenugalimas kasėjas. Kurmio priekinių letenų jėga yra 32 kartus didesnė nei jo kūno svoris. Jis gali prasikasti net per kietas šaknis ar akmenis.
Beveik aklas, bet ne kurčias. Nors kurmio akys labai mažytės ir beveik nemato šviesos, jo klausa yra puiki – jis gali girdėti sliekų judėjimą dirvožemyje.
Greitaėdis. Kurmis ėda kas 3–4 valandas ir per dieną suryja maisto tiek, kiek pats sveria. Jei nevalgo 12 valandų, gali numirti.
Požemio architektas. Kurmio tunelių sistema turi kelis „aukštus“ – paviršiniai tuneliai maisto ieškojimui ir gilesni tuneliai poilsiui bei žiemojimui.
Nuodų detektorius. Kurmiai gali pajusti nuodingų chemikalų buvimą dirvožemyje ir išvengti nuodytų sričių.
Socialinis antisocialas. Kurmiai gyvena vieni, bet gali toleruoti kitus kurmius savo teritorijoje, jei maisto pakanka visiems.
Amžininkas. Nepaisant mažo dydžio, kurmiai gyvena ilgiau nei daugelis kitų tokio dydžio žinduolių – iki 3–4 metų.

Šaltiniai:

Kurmis – retai matomas požemio kasėjas ar daržo niokotojas? Ko dar nežinojote apie kurmį?