Skip to content

Zylė – mažas ir gudrus paukštelis. Ar atpažinsite kurios rūšies zylės lankosi pas jus?

  • by
Zylė – mažas ir gudrus paukštelis

Zylė, tai Lietuvoje žiemojantis ir dažnai pastebimas paukštelis. Ji priklauso žvirblinių paukščių būriui ir zylinių paukščių šeimai. Iš viso skaičiuojamos 56 skirtingos šių paukštelių rūšys. Šiuo metu Lietuvoje gyvena septynios rūšys. Trumpai supažindinsime su kiekviena jų.

Lizdų sukimo laikotarpiu paukšteliai labai saugo savo teritoriją, todėl jas pamatysite susibūrusias į būrius. Tačiau, tai draugiški ir socialūs, nuolatiniai mūsų sodų lankytojai. Zyles į savo sodą prisivilioti galite naudodami įvairias sėklas, riešutus, vabzdžius ir milčiaus lervas. Jos ypač mėgsta bestuburius, todėl pasirūpinkite džiovintomis arba gyvomis milčiaus lervomis.

Šiaurinė pilkoji zylė
Šiaurinė pilkoji zylė

Pilkoji ir šiaurinė pilkoji zylės

Pilkosios (Poecile palustris) ir šiaurinės pilkosios zylių (Poecile montanus) rūšys panašios ir skiriasi labai nežymiai, todėl tarpusavyje dažnai klaidinamos viena su kita. Pilkoji yra beveik visiškai rudos spalvos, išskyrus tamsios spalvos po snapeliu esančią „bitutę“. Ant galvos ji taip pat turi juodą „kepurėlę“. Šių dviejų rūšių esminis skirtumas, jog pilkosios zylės „kepurėlė“ blizgesnė, o įdėmiai įsiklausius galima išgirsti į čiauškėjimą panašią giesmę.

Zylių mitybos racioną daugiausia sudaro vabzdžiai ir sėklos, todėl tai gana dažnas sodo paukštis. Šiaurinių pilkųjų zylių dažniau pastebėti galima drėgnose vietose, pavyzdžiui, durpynuose, pelkėse ir žvyrduobėse.

Zylė pilkoji
Pilkoji zylė

Europinė kuoduotoji zylė

Europinė kuoduotoji zylė (Lophophanes cristatus). Tai išskirtinis paukštelis, lengvai atpažįstamas pagal smailų kuokštą viršugalvyje. Šios zylės snapas trumpas ir plonas, o galvos plunksnos juodai baltos. Sparnai – rudos ir juodos spalvos. Apatinės plunksnos yra šviesiai rusvai gelsvos spalvos.

Kuoduotosios zylės yra 11.5 cm ilgio ir sveria 10-13 g. Jos sutinkamos spygliuočių miškuose. Dažniausiai maitinasi bestuburiais ir pušų sėklomis, taip pat kandžių lervomis ir drugių vikšrais. 

Europinė kuoduotoji zylė
Europinė kuoduotoji zylė

Juodoji zylė

Juodoji zylė (Periparus ater). Jos nugara pilka su aiškiai juoda kepurėle ir balta juosta ant kaklo. Atkreipkite dėmesį į baltą dėmelę ant pakaušio, tai pagelbės atpažįstant. Dėl gana trumpo ir plono snapo juodosios zylės sutinkamos spygliuočių medžių augimo vietose. 

Tai yra mažiausia iš visų zylučių vos 10-11 cm ilgio. Savo lizdus ji suka duobutėse žemėje, dažnai pasirinkdama pelių urvus. Šis sparnuotis pat gali susirasti medžio kelmą, plyšį sienoje arba, prireikus, perimti kitų paukščių lizdus. 

Juodosios zylės pradeda perėti gegužės mėnesį. Per metus išperi vieną vadą ir sudeda nuo 7 iki 11 kiaušinių. Kiaušiniai išsirita po dviejų savaičių, o jaunikliai išskrenda po dar dviejų savaičių.

Juodoji zylė
Juodoji zylė

Mėlynoji zylė

Mėlynoji zylė (Cyanistes caeruleus) yra idažna sodų lankytoja, mėgsta lapuočių medžių aplinką. Ji užauga iki 12 cm ilgio ir sveria vos 11 gramų. Paprastai gyvena 2-3 metus. Tiesą sakant, ilgiausia užfiksuota mėlynosios zylės gyvenimo trukmė – net 21 metai.

Mėlynąją zylę lengva atskirti pagal žydrai mėlynos spalvos galvos karūną. Ji taip pat turi baltą kaktą, o po ja esančios plunksnos – šiek tiek gelsvos spalvos. Įdomu, jog šių plunksnų atspalvis parodo, kiek vikšrų ji suėdė. 

Jei jūsų lesyklėlėje lankosi mėlynosios zylės, žinokite, kad jos tikriausiai gimė netoliese. Šios zylės retai nutolsta nuo gimimo vietos. Veisimosi sezono metu deda nuo 7 iki 13 kiaušinių. 

Zylučių jaunikliai yra labai reiklūs. Per dieną jie turi suvalgyti vidutiniškai po 100 vikšrų. Todėl, suaugę paukščiai turi daug „dirbti“. Dažniausiai zylės suka lizdus mažose medžių ertmėse, bet neretai įsikuria ir sode esančiuose inkiluose. Šios zylės pradeda veistis balandžio mėnesio pabaigoje, todėl tai puikus metas išsikelti lesyklėles ir taip padėti zylutėms maitintis.  

Mėlynosios zylės dažnai sudaro mišrius būrius su didžiosiomis zylėmis. Jos minta amarais, lapų graužikais, kai kuriomis kandžių lervomis, sėklomis. Kadangi zylės padeda kovoti su sodo kenkėjais, jos laikomos sodininkų pagalbininkėmis. 

Mėlynoji zylė
Mėlynoji zylė

Didžioji zylė

Didžioji zylė (Parus major) yra didžiausias 12.5-14 cm ilgio zylinių šeimos paukštelis. Ją lengvai atpažinsite. Paukštelio krūtinė yra citrinos geltonumo, karūna – mėlyna arba juoda, o galva, kaklas ir gerklė – juodos spalvos.  Atkreipkite dėmesį į baltus skruostus. Nugaros plunksnos yra šiek tiek žalsvos spalvos, o ant sparnų matyti mėlynai pilkas atspalvis.

Paklausykite kaip gieda didžioji zylė. Ar atpažinsite jos balsą?

Paukšteliai dažniausiai sutinkami mišriuose ir lapuočių miškuose. Kaip ir mėlynosios zylės, jos taip pat naudingi sodo svečiai, nes gaudo vabzdžius, lervas ir vorus. Jos minta ir sėklomis, uogomis, bei bus dėkingos, jei pakabinsite paukščiams skirtų riebalų kamuoliukų.

Didžiosios zylės paprastai peri medžio ertmėje, bet neretai pasirenka ir inkilus. Perėjimas vyksta balandžio ir gegužės mėnesiais. Paukšteliai deda nuo 5 iki 12 kiaušinių. Kiaušiniai išsirita po dviejų savaičių, o jaunikliai išskrenda po trijų savaičių.

Didžiosios zylės geros paukščių mėgdžiotojos, turinčios platų paukščių giesmių ir garsų repertuarą. Jos  naudoja garsų signalinį šauksmą atbaidyti kitus paukščius nuo lesyklėlių.

Didžioji zylė
Didžioji zylė

Žydroji zylė

Žydroji zylė (Cyanistes cyanus arba Parus cyanus) yra labai retai sutinkama ir dažniausiai tik užskrendanti rūšis Lietuvoje. Ji paplitusi visoje Rusijoje, centrinėje Azijoje, šiaurės vakarų Kinijos dalyse. Paukštelio kūno ilgis 12–13 centimetrų. 

Zylutės galva, uodegos kampai, sparnų briaunos ir apatinės kūno dalys yra baltos, o viršutinės – mėlynos spalvos. Per akis eina išskirtinė tamsi linija.

Žydrosios zylės dažniausiai gyvena lapuočių arba mišriuose miškuose, krūmynuose ir pelkėse. Lizdus jos suka medžių skylėse ir deda apie 10 kiaušinių. Maitinasi vabzdžiais, sėklomis, smulkiais bestuburiais, vabzdžių lervomis.

Žydroji zylė
Žydroji zylė

Įdomūs faktai apie zyles

  • Senovėje didžiosios zylės „pjūklo aštrumo“ šauksmas buvo laikomas lietaus pranašavimu.
  • Maitindamos savo jauniklius didžiosios zylės nukapoja snapu didelių vabzdžių galvas. Jaunikliams tampa lengviau suvalgyti vabzdžius. Jos taip pat pašalina vikšrų žarnyną, kad žarnyne esantys taninai nestabdytų jauniklių augimo.
  • Žiemą, kai trūksta kito maisto, didžiosios zylės gali nužudyti ir suvalgyti šikšnosparnių smegenis.
  • Šie paukšteliai kartais naudojasi įrankiais. Jie gali panaudoti spygliuočio spyglį kaip adatėlę, kad su snapu iš medžio skylės ištrauktų lervas.
  • Paukščiai negeria nešvaraus vandens. Net ir miestuose jie negers iš balų.
  • Zylės turi gerą atmintį ir prisimena vietas, kur pavyko rasti daug maisto, kad vėliau sugrįžtų.
  • Šie paukščiai stebėtinai gobšūs. Įprastai  medžioja visą dieną, net tada, kai jau yra sotūs. Perteklinį savo grobį slepia lizde, kad vėliau suėstų.

Šaltiniai:

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *