Ar kada nors susimąstėte apie tai, kad mąstote? Ši gebėjimas – vadinamas metakognicija – ilgą laiką buvo laikomas išskirtinai žmogiška savybe. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia stebinančią tiesą: mūsų artimiausi giminaičiai šimpanzės galvoja apie savo mąstymą taip pat. Jos gali apmąstyti savo pačių mintis ir žinias.
Proveržis primatų sąmonės tyrimuose
Mokslininkai jau seniai žino, kad šimpanzės yra išskirtinai protingi gyvūnai – jos naudoja įrankius, sprendžia sudėtingas problemas ir turi sudėtingą socialinį gyvenimą. Bet ar jos gali įvertinti, ką žino ir ko nežino? Ar jos supranta savo pačių mąstymo procesus?
Naujausieji eksperimentai, atliekami primatologijos centruose visame pasaulyje, pateikia įtikinamų įrodymų, kad šimpanzės iš tiesų pasižymi metakognityviniais gebėjimais. Tyrimuose šimpanzės rodė gebėjimą įvertinti savo žinių lygį ir atitinkamai koreguoti savo elgesį.
Šimpanzės galvoja apie savo mąstymą – kaip mokslininkai tai išsiaiškino?
Viename įspūdingame eksperimente šimpanzės turėjo spręsti uždavinius, kuriuose jos galėjo pasirinkti: ar bandyti atsakyti iš karto, ar pirmiau pažiūrėti į atsakymą. Netikėtas atradimas – šimpanzės dažniau rinkosi pažiūrėti į atsakymą tada, kai nebuvo tikros, ir drąsiai atsakydavo iš karto, kai jautėsi žinančios teisingą atsakymą.
Kituose tyrimuose naudojant jutiklinius ekranus šimpanzės turėjo įvertinti savo atminties tikslumą. Jos galėjo rinktis tarp „lengvo“ ir „sunkaus“ testo – ir nuosekliai rinkosi lengvesnį variantą tada, kai jautė, kad nepakankamai gerai prisimena informaciją. Tai rodo tikrą savo vidinės būsenos supratimą.
Metakognicijos tyrimas pas nežmogiškus primatus yra vienas sudėtingiausių iššūkių šiuolaikinėje primatologijoje. Kadangi šimpanzės negali mums pasakyti, ką galvoja apie savo mintis, mokslininkai turėjo sukurti genialias eksperimentines schemas, leidžiančias šiuos gebėjimus atskleisti netiesiogiai.
Šimpanzių pasitikėjimo savimi įvertinimo eksperimentai
Klasikinis informacijos paieškos testas
Vienas pirmųjų ir įtakingiausių eksperimentų buvo sukurtas dar 1990-ųjų pabaigoje. Šimpanzėms buvo rodomi vamzdeliai ar dėžės, kuriose paslėpta skanėstų. Eksperimento schema buvo tokia:
Pirma fazė – mokymasis. Šimpanzės matė, kaip maistas yra įdedamas į vieną iš kelių vamzdelių. Jos greitai išmoko pasirinkti teisingą vamzdelį ir gauti atlygį.
Antra fazė – neužtikrintumas. Šimpanzės nebematė, kur dedamas maistas. Tačiau jos galėjo prieš rinkdamosis pažvelgti į vamzdelius per specialų langelį arba apsidairyti. Kritinis atradimas – šimpanzės žymiai dažniau rinkosi pažiūrėti, kai nebuvo tikros, nei tada, kai matė maisto įdėjimo procesą.
Mokslininkai stebėjo, kad šimpanzės ne tik rinkosi pažiūrėti, bet ir rodė su neužtikrintumuu susijusį elgesį – suglumimą, ilgesnį svarstymo laiką, dvejones. Kai jos buvo tikros, jų sprendimai buvo greiti ir ryžtingi.
Kontroliniai eksperimentai
Skeptikai tvirtino, kad šimpanzės tiesiog išmoko asociacijos: „jei nemačiau, reikia pažiūrėti“, todėl buvo atlikti kiti kontroliniai testai:
- Šimpanzėms rodė maisto pasidėjimą, bet su skaidriu ar nepermatomu dangčiu
- Keitė laiko intervalus tarp stebėjimo ir pasirinkimo
- Įvedė naujus objektus ir situacijas, kurių šimpanzės niekada nebuvo mačiusios
Visais atvejais šimpanzės išlaikė gebėjimą tinkamai įvertinti, kada jos žino ir kada nežino atsakymo.
Atminties užtikrintumo testai
Jutiklinio ekrano užduotys
Modernesniuose tyrimuose, atliekamuose 2010-2020 metais, naudojamos pažangios technologijos. Viename Kioto universiteto (Japonija) tyrime šimpanzės dirbo su jutikliniais ekranais:
Užduoties struktūra:
- Įsiminimo fazė. Ekrane trumpam (pvz., 0.5 sekundės) parodomi skaičiai nuo 1 iki 9 skirtingose vietose
- Atminties testas. Skaičiai paslepiami baltais kvadratais, ir šimpanzė turi paliesti juos didėjančia tvarka
- Kritinis momentas. Prieš pradedant testą, šimpanzė gali pasirinkti:
- „Sunkų“ variantą (daugiau taškų už teisingą atsakymą)
- „Lengvą“ variantą (mažiau taškų, bet turi galimybę dar kartą trumpai pamatyti skaičius)
Rezultatai: Šimpanzės nuosekliai rinkosi lengvą variantą, kai užduotis buvo sunkesnė (daugiau skaičių, trumpesnis rodymo laikas) ir pasitikėjo savimi sunkiame variante, kai sąlygos buvo palankesnės. Tai rodo tikrą savo atminties galimybių įvertinimą.
Atpažinimo užduotys su „nežinau“ pasirinkimu
Kituose eksperimentuose šimpanzėms buvo duodamas trečias pasirinkimas – paspausti mygtuką „neužtikrintas“ arba „nežinau“:
Eksperimento eiga:
- Šimpanzei parodomas objektas trumpam
- Po pertraukos rodomi keli panašūs objektai
- Ji turi pasirinkti: ar tai tas pats objektas (taip/ne), ar „neužtikrintas“
- Už „neužtikrintos“ pasirinkimą – mažas, bet garantuotas atlygis
- Už teisingą atsakymą – didelis atlygis
- Už klaidingą atsakymą – jokio atlygio
Raktiniai atradimai: Šimpanzės naudojo „neužtikrintas“ pasirinkimą strategiškai – dažniau tuomet, kai užduotis buvo objektyviai sunkesnė (trumpesnis stebėjimo laikas, panašesni objektai). Tai rodo, kad jos ne tik atsitiktinai spaudė mygtuką, bet tikrai vertino savo vidinę būseną.
Pažįstamų ir nepažįstamų objektų testai
Mokslininkai norėjo sužinoti, ar šimpanzės gali atskirti tai, ką jos žino, nuo to, ko nežino. Sukurtas elegantiškas eksperimentas:
Procedūra:
- Šimpanzei kasdien rodomi tam tikri objektai (pažįstami)
- Tarp jų kartais įterpiami nauji objektai (nepažįstami)
- Šimpanzė gauna užduotį kategorizuoti objektus
- Prieš atsakymą ji gali pasirinkti „studijuoti“ objektą ilgiau
Rezultatai: Šimpanzės žymiai dažniau rinkosi papildomą studijų laiką nepažįstamiems objektams, net jei jie buvo iš tos pačios kategorijos kaip pažįstami. Tai rodo epizodinės atminties metakognityvų stebėjimą.
Sunkumo numatymo užduotys
Vienas pažangiausių eksperimentų vertino, ar šimpanzės gali iš anksto numatyti užduoties sunkumą:
Schema:
- Šimpanzei parodoma būsima užduotis (pvz., ekrane pamatyti skaičių išsidėstymą)
- Ji PRIEŠ matydama tikrąją užduotį gali pasirinkti „lengvą“ ar „sunkią“ versiją
- Atlygis priklauso nuo pasirinkimo ir sėkmės
Įspūdingi rezultatai: Šimpanzės gebėjo įvertinti, ar užduotis bus sunki, NET NEPRIIMDAMOS jokių bandymų. Jos įvertino vizualinę informaciją ir padarė sprendimą apie savo būsimas galimybes – tai aiškus perspektyvūs metakognityvus įvertinimas.
Socialinė metakognicija: „kas ką žino“ eksperimentai
Naujesni tyrimai žvelgia į socialinę metakogniciją – ar šimpanzės supranta, ką žino kiti:
Eksperimento dizainas:
- Du tyrėjai: vienas mato, kur paslėptas maistas, kitas – ne
- Šimpanzė stebi abi situacijas
- Vėliau šimpanzei leidžiama pasirinkti, kurį tyrėją „paklausti“ (sekti jo gestais)
Atradimai: Šimpanzės dažniau seka tą tyrėją, kuris matė maisto pasidėjimą. Tai rodo gebėjimą priimti kitų žinojimą – tai pirminis „proto teorijos“ elementas.
Neuromoksliniai tyrimai: smegenų aktyvumo skenavimas
Naujausios technologijos leidžia stebėti šimpanzių smegenis:
Funkcinės magnetinio rezonanso tomografijos (fMRI) tyrimai:
- Šimpanzės mokomos ramiai gulėti skenavimo aparate
- Joms rodomos sunkumo požiūriu skirtingos užduotys
- Stebimas smegenų aktyvumas
Preliminarūs rezultatai: Aktyvuojami panašūs smegenų regionai kaip žmonėms atliekant metakognityvinius įvertinimus – ypač priekinė kaktinė žievė, kuri žmonėms susijusi su savirefleksija.
Šimpanzės galvoja apie savo mąstymą: ką tai reiškia evoliucijai?
Šie atradimai meta naują šviesą į sąmonės evoliuciją. Jei šimpanzės gali apmąstyti savo mąstymą, tai reiškia, kad šis gebėjimas tikriausiai atsirado dar prieš žmonėms ir šimpanzėms išsiskiriant evoliucijos kelyje – maždaug prieš 6-7 milijonus metų.
Metakognicija nėra tokia, kad yra arba nėra. Tyrėjai vis dažniau mano, kad tai yra spektras – skirtingi gyvūnai turi skirtingus metakognityvinių gebėjimų lygius. Šimpanzės užima aukštą vietą šiame spektre, nors žmonių metakognityviniai gebėjimai vis tiek lieka sudėtingesni ir lankstesni.
Įdomu tai, kad metakognityvinių gebėjimų ženklų aptikta ne tik pas šimpanzes. Delfinai, orangutanai, net kai kurie paukščiai, pavyzdžiui, varnos, rodo panašų gebėjimą įvertinti savo žinias. Tai rodo, kad metakognicija galėjo evoliucionuoti nepriklausomai keliose gyvūnų linijose – kaip atsakas į sudėtingas socialines ir ekologines aplinkas.
Etiniai pasvarstymai
Šie atradimai kelia svarbius etinius klausimus apie tai, kaip elgiamės su primatais. Jei šimpanzės gali mąstyti apie savo pačių mintis, jų vidinė patirtis gali būti daug sudėtingesnė nei anksčiau manėme. Tai stiprina argumentus už griežtesnę primatų apsaugą – tiek laukinėje gamtoje, tiek nelaisvėje.
Mokslininkų bendruomenė vis dažniau ragina persvarstyti laboratorinių eksperimentų su primatais etiką ir gerinti jų gyvenimo sąlygas zoologijos soduose ir prieglaudose.
Ateities tyrimų kryptys
Mokslininkai tęsia tyrinėjimus, siekdami geriau suprasti primatų proto gylį. Naujos technologijos, tokios kaip smegenų vaizdavimas ir dirbtinis intelektas, padeda ištirti, kokios smegenų dalys yra atsakingos už metakognityvinius gebėjimus ir kaip jos veikia.
Vienas didžiausių iššūkių – išsiaiškinti, kiek šimpanzių metakognicija yra panaši į žmonių. Ar jos turi tokį patį subjektyvų suvokimą apie save? Ar jos gali mąstyti apie ateitį panašiu būdu kaip mes? Šie klausimai lieka atviri ir žada įdomius atradimus ateityje.
Atradimas, kad šimpanzės gali mąstyti apie savo mąstymą, yra ne tik šokiruojantis mokslinis faktas – tai prašo mus iš naujo įvertinti mūsų supratimą apie gyvūnų protą ir sąmonę. Kuo daugiau sužinome apie šimpanzes ir kitus protingus gyvūnus, tuo labiau suprantame, kad riba tarp žmonių ir kitų rūšių nėra tokia aiški, kaip kadaise manėme.
Šie tyrimai primena, kad esame dalis plačios gyvybės visatos, ir skatina mus su didesne pagarba ir rūpestingumu žiūrėti į kitus šios planetos gyventojus. Mokslas toliau atskleidžia gyvūnų proto paslaptis, ir kiekvienas naujas atradimas kelia vis daugiau klausimų apie tai, ką iš tiesų reiškia būti sąmoninga būtybe.
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.