Kregždė – paukštelis po mūsų stogais. Kokia jos nauda sode?

Langinė kregždė (Delichon urbica) – tai greita ir vikri oro akrobatė, gyvenanti arti žmonių. Ji grakščiai skraido virš laukų, miestų ir kaimų, sugebėdama ore sugauti net mažiausius vabzdžius. Šis mažas, bet ypatingas paukštis yra ne tik neatsiejama mūsų kraštovaizdžio dalis, bet ir kruopštus meistras, statantis savo purvo lizdus po namų stogais ar atbrailomis. Kregždė pasižymi nepaprastai tikslia orientacija – ji kasmet sugrįžta į tuos pačius lizdus po tūkstančių kilometrų kelionės iš šiltųjų kraštų. Šiame straipsnyje supažindinsime ir aptarsime langinės kregždės rūšies ypatybes detaliau.

Langinė kregždė – pagrindiniai faktai

Dydis	Apie 12-13 cm
Svoris	Apie 20 g
Veisimosi sezonas	Balandžio-liepos mėn.
Gyvenimo trukmė	Apie 14 metų
Buveinė	Atviros vietovės, kaimai ir miestai
Mėgstamiausias maistas	Skraidantys vabzdžiai
Grėsmės	Buveinių nykimas, vabzdžių populiacijos mažėjimas

Kaip atpažinti kregždės patelę, patiną ir jauniklį

Langinė kregždė yra nedidelis, apie 13 cm dydžio paukštis, išsiskiriantis kontrastingu plunksnų spalvų deriniu. Viršutinė kūno dalis – tamsiai mėlyna, beveik juoda su blizgančiu metaliniu atspalviu, o apatinė – švariai balta. Jos išskirtinis bruožas – baltas užpakalis, aiškiai matomas skrendant. Šis spalvų derinys padeda lengvai atpažinti šį paukštį nuo kitų dažniausiai randamų Lietuvoje kregždžių rūšių.

Langinės kregždės patinas ir patelė savo išvaizda labai panašūs, tačiau patinas dažnai pasižymi ryškesniu, intensyvesniu tamsiai mėlynu atspalviu viršutinėje kūno dalyje. Patelės spalvos gali būti šiek tiek blankesnės, ypač po ilgo lizdo statymo ar perėjimo sezono metu. Nepaisant to, abi lytys atrodo labai panašiai ir dažniausiai gali būti atskirti tik elgesio pagrindu – patinai dažniau gieda ir dalyvauja teritorijos gynyboje.

Jaunikliai skiriasi nuo suaugusių langinių kregždžių švelnesnėmis ir mažiau ryškiomis spalvomis. Viršutinė kūno dalis pas juos yra labiau matinė, be blizgesio, o apatinė dalis – šviesiai pilkšva, o ne visiškai balta. Taip pat jauniklių baltas užpakalis gali būti mažiau ryškus. Sparnų plunksnos yra trumpesnės ir ne tokios stiprios kaip suaugusiųjų, kas daro jų skraidymą ne tokį grakštų.

Kregždės veisimosi sezonas

Langinės kregždės veisimosi sezonas prasideda pavasarį, dažniausiai apie gegužės mėnesį, kai šie paukščiai grįžta iš žiemojimo vietų Afrikoje. Sugrįžusios kregždės aktyviai ieško tinkamų vietų lizdams statyti arba atnaujina ankstesniais metais naudotus lizdus. Lizdai dažniausiai randami po namų stogais, balkonais ar pastatų atbrailomis, kur paukščiai jaučiasi saugūs.

Lizdų statybos ir veisimosi laikotarpis tęsiasi iki birželio pradžios. Kregždės iš purvo ir seilių suformuoja pusapvalius lizdus, kurie priglunda prie vertikalių paviršių. Patelė padeda 3–5 mažus baltus kiaušinius, o abu tėvai juos peri maždaug 14–16 dienų.

Jaunikliai išsirita birželio arba liepos mėnesiais ir lizduose praleidžia apie 20–25 dienas. Tėvai juos maitina sugautais vabzdžiais, kol šie tampa pakankamai stiprūs skraidyti. Rugpjūčio mėnesį jaunikliai dažniausiai jau savarankiškai skraido, o kregždės pradeda ruoštis ilgam migracijos skrydžiui į žiemojimo vietas. Veisimosi sėkmė labai priklauso nuo oro sąlygų ir vabzdžių gausos, nes tai tiesiogiai veikia paukščių gebėjimą maitinti jauniklius.

Kur kregždė gyvena ir suka lizdus

Kregždės pagrindinės buveinės – miestai, kaimai ir vienkiemiai, kur galima rasti tinkamų vietų lizdams sukti. Dažnai šie paukščiai taip pat gyvena prie upių, ežerų ar atvirų laukų, kur gausu vabzdžių, jų pagrindinio maisto šaltinio. Natūraliose buveinėse, kur žmogaus poveikis mažesnis, kregždės suka lizdus uolėtose vietovėse ar stačiuose skardžiuose.

Langinės kregždės lizdus dažniausiai suka po pastatų stogais, balkonais ar karnizais. Šios vietos joms suteikia apsaugą nuo lietaus, vėjo ir plėšrūnų. Paukščiai mėgsta lizdus įrengti grupėmis, todėl viename pastate dažnai galima pamatyti ištisą lizdų koloniją.

Kregždės lizdų sukimui naudoja purvą, kurį maišo su savo seilėmis, tam kad suformuotų pusapvalį lizdą. Šis tvirtai prisiklijuoja prie statmenų paviršių, tokių kaip sienos ar stogai. Vidų paukščiai iškloja plunksnomis ir žole, kad būtų minkšta ir šilta. Lizdo statyba yra kruopštus procesas, trunkantis iki dviejų savaičių, be to dažnai kregždės atnaujina ir senus, anksčiau naudotus lizdus.

Kaip skamba kregždės giesmė

Kregždės giesmė yra džiaugsminga ir švelni. Ji atspindi aktyvią ir socialią paukštelio prigimtį. Giesmė susideda iš trumpų, skambių čirpimų ir čiulbėjimų, kurie kartojasi greita seka. Ji dažniausiai girdima paukščiams skraidant kolonijų apylinkėse arba ilsintis prie lizdų.

Šių paukščių garsai nėra tokie melodingi kaip kai kurių kitų rūšių, tačiau jie pasižymi lengvu ir žaismingu ritmu. Dažniausiai skleidžiami garsai primena „čiv čiv“ arba „šr šr“, o kai kregždės jaudinasi ar ginasi, jų balsai tampa greitesni ir aštresni.

Langinių kregždžių giesmė atlieka svarbų vaidmenį jų socialiniame gyvenime. Su ja jos palaiko ryšį su pora, lizdo kaimynais ir jaunikliais. Garsai taip pat padeda įspėti apie pavojų ar pasisveikinti su sugrįžusiais kolonijos nariais. Giedančios kregždės suteikia gyvumo aplinkai, todėl dažnai asocijuojasi su vasaros šiluma.

Kuo maitinasi ir kur žiemoja kregždė

Langinės kregždės maitinasi išskirtinai ore skraidančiais vabzdžiais. Jos medžioja įvairius mažus skraidančius vabzdžius – uodus, museles, mašalus ir kitus, kurie sudaro pagrindinį jų mitybos racioną. Paukščiai skraido žemai virš vandens, laukų ar miestų, kur gausu vabzdžių. Dėl savo gebėjimo valdyti vabzdžių populiaciją, kregždės yra itin svarbios ekosistemai ir naudingos žmogaus aplinkai.

Žiemos metu langinės kregždės palieka Lietuvą ir migruoja į šiltuosius Afrikos kraštus, dažniausiai į pietus nuo Sacharos. Kelionė į žiemojimo vietas prasideda rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje. Afrikoje jos gyvena atvirose savanose ar netoli vandens telkinių, kur taip pat maitinasi vabzdžiais. Pavasarį, maždaug balandį, jos sugrįžta į Lietuvą veisimosi sezonui. Ši migracija yra įspūdinga, nes maži paukšteliai įveikia tūkstančius kilometrų, pasikliaudami instinktais ir orientacijos gebėjimais.

Įdomūs faktai apie kregždę

Nauda sodams. Langinė kregždė yra vienas iš naudingiausių paukščių sode dėl savo gebėjimo kontroliuoti vabzdžių populiaciją. Ji minta uodais, musėmis, amarais ir kitais vabzdžiais, kurie gali kenkti augalams arba būti erzinantys žmonėms.
Lizdų statyba. Šie paukščiai stato lizdus iš purvo, dažnai po stogų kraštais ar kitose pastatų vietose. Jų lizdai yra pusapvalės formos ir gali būti naudojami daugelį metų.
Socialūs paukščiai. Langinės kregždės dažnai gyvena kolonijomis, o jų lizdai būna arti vienas kito.
Migracija. Tai yra migruojantis paukštis, kuris žiemą praleidžia Afrikoje. Kasmet įveikdamas tūkstančius kilometrų, kad grįžtų į savo lizdų vietas.
Greitas ir grakštus skrydis. Kregždės gali pasiekti iki 40 km/h greitį, vikriai skraidydamos ir gaudydamos vabzdžius ore.
Ištikimybė lizdo vietai: Kregždės dažnai grįžta į tą pačią vietą metai iš metų, todėl galite stebėti tas pačias kregždžių poras, grįžtančias į jūsų sodą.

Šaltiniai:

Langinė kregždė – paukštelis gyvenantis po mūsų stogais. Kokia jos nauda soduose?