Paprastasis uldukas ar uldukas (Columba oenas) priklauso karvelinių paukščių būrio šeimai. Karveliniai paukščiai paplitę visame pasaulyje ir turi virš trijų šimtų skirtingų rūšių. Šiuo metu Lietuvoje mes turime penkias karvelių rūšis. Uldukas yra pats rečiausias ir nykstantis paukštelis gyvenantis senuose miškuose ir perintis uoksuose. Šiame straipsnyje susipažinsime ir aptarsime su šiai ulduko rūšiai būdingas ypatybes, bei jų gyvenimo būdą.
Paprastasis uldukas – pagrindiniai faktai
| Dydis | Apie 32–37 cm |
| Svoris | Apie 200–300 g |
| Veisimosi sezonas | Balandžio-birželio mėn. |
| Gyvenimo trukmė | Apie 3–5 metai |
| Buveinė | Seni miškai |
| Mėgstamiausias maistas | Sėklos, uogos, grūdai, vabzdžiai |
| Grėsmės | Buveinių nykimas, maisto trūkumas |
Kaip atpažinti ulduko patelę, patiną bei jauniklį
Ulduko patinas yra šiek tiek ryškesnis ir spalvingesnis nei patelė. Patinėlio kūnas yra vidutinio dydžio, maždaug 32–37 cm ilgio, tvirto kompaktiško sudėjimo. Plunksnos ant galvos, kaklo ir krūtinės būna šviesiai pilkos arba melsvos, o ant nugaros ir sparnų – tamsesnės, su šiek tiek žalsvu arba purpuriniu atspalviu, matomu saulėje. Patinas turi tamsesnį kaklą su ryškesniu, blizgančiu metališku atspalviu. Jis išryškėja veisimosi sezono metu, kai patinėlis demonstruoja savo grožį ir bando pritraukti pateles. Jo pilvas paprastai šviesesnis, beveik baltas. Patinas taip pat išsiskiria savo elgesiu veisimosi sezono metu – jis būna aktyvesnis, atliekantis parodomuosius skrydžius ar garsus, taip siekdamas pritraukti patelę.
Ulduko patelė yra šiek tiek blankesnė nei patinas. Jos plunksnos būna pilkšvesnės arba šviesesnės, ypač ant kaklo ir krūtinės srityse. Patelės kūno spalva mažiau blizgi, ir jos pilvas šviesesnis nei patino. Patelės dažnai būna ramesės. Jos dažniausiai rūpinasi perėjimu, lizdo ir jauniklių priežiūra, o patinas atsakingas už teritorijos apsaugą.
Paprastųjų uldukų jaunikliai turi pilkas, pūkuotas plunksnas. Jų spalva paprastai būna šviesesnė nei suaugusiųjų paukščių, dažnai pilkšva ar ruda. Jiems augant plunksnos palaipsniui tamsėja ir panašėja į suaugusiųjų. Jaunikliai dar neturi tokio ryškaus metališko atspalvio, kuris būdingas suaugusiems patinams.
Ulduko veisimosi sezonas
Paprastasis uldukas pradeda savo veisimosi sezoną pavasarį, paprastai tarp balandžio ir gegužės mėnesio, priklausomai nuo klimato sąlygų ir buveinės. Veisimosi laikotarpis trunka apie 2–3 mėnesius, o paukščiai per šį laiką ieško tinkamų vietų lizdavietei – dažniausiai tai būna medžių drevės, uoksai ar pastatų nišos, kartais net pastatų palėpės ar sodų statiniai. Per šį laikotarpį patinas rodo aktyvų dėmesį patelei. Atlikdamas grakščius skrydžius ir skleisdamas tam tikrus garsus, taip siekiant pritraukti patelę. Kai patelė išsirenka patiną, jie pradeda bendrą lizdo statymą, kuris paprastai susideda iš šakelių ir kitų lengvų medžiagų.
Po to, kai patelė deda kiaušinius, abu paukščiai pamainomis juos šildo ir rūpinasi. Kiaušiniai yra šviesiai pilki arba balti, dažnai su šviesiomis pilkšvomis arba rusvomis dėmėmis. Kiaušiniai yra vidutinio dydžio, apie 30–35 mm ilgio. Paprastai per sezoną patelė padeda 2 kiaušinius, kuriuos peri 18–20 dienų. Jaunikliai gimsta nuogi ir bejėgiai, tačiau greitai pradeda augti ir sparčiai vystytis. Po maždaug 4–5 savaičių jie palieka lizdą ir tampa savarankiški.
Kuo maitinasi uldukas
Uldukas yra žolėdis paukštis, kurio mityba pagrįsta augaliniu maistu. Jis dažniausiai minta įvairiomis sėklomis, grūdais, uogomis, taip pat gali maitintis įvairiomis augalų dalimis, tokiomis kaip lapai ir žiedai. Uldukai dažnai ieško maisto miškuose, kur auga įvairūs augalai. Be to, jie gali maitintis ir nuo žemės surinktais grūdais, pasėliais ar kitais dirbamoje žemėje randamais augalais. Nors paprastasis uldukas yra beveik visiškai žolėdis, kartais jo mityba gali pasipildyti smulkiais vabzdžiais, tačiau augalinis maistas sudaro didžiąją dalį jo raciono.
Kokius garsus skleidžia uldukas
Paprastasis uldukas skleidžia įvairius garsus, kurių pagrindinis yra charakteringas „gurguliuojantis“ ir žemas „burbuliuojantis“ balsas. Šis garsas dažniausiai būna girdimas veisimosi sezono metu, kai patinas bando pritraukti patelę arba pažymėti savo teritoriją. Be šio pagrindinio garso uldukai taip pat gali skleisti trumpus, aukštesnius garsus, ypač susijaudinus ar pajutus grėsmę. Šie garsai padeda paukščiams bendrauti su kitais savo rūšies atstovais, informuojant apie buvimo vietą, grėsmes arba veisimosi laikotarpį. Garsų intensyvumas ir dažnis priklauso nuo paukščio elgesio ir esamos situacijos, tačiau bendrai giesmė yra gana švelni ir rami.
Įdomūs faktai apie ulduką
- Turi gerą atmintį. Uldukai pasižymi gera atmintimi ir gebėjimu prisiminti vietas, kuriose surado maisto. Jie gali sugrįžti į tas pačias vietas vėl ir vėl, pasikliaudami savo atmintimi.
- Geba gerai skraidyti, bet labiau mėgsta poilsiauti. Paprastieji uldukai yra gerai skraidantys paukščiai, tačiau dažniausiai juos galima pamatyti poilsiaujančius ant pastatų, medžių šakų arba tupint ant žemės. Nors jie geba nuskristi didelius atstumus, bet taip pat mėgsta leisti laiką ramioje aplinkoje.
- Jie gerai orientuojasi aplinkoje. Uldukai turi puikią orientaciją ir kasmet gali grįžti į tą patį savo lizdą net ir po ilgos kelionės. Jų gebėjimas naudoti magnetinius laukus ir saulę orientuojantis leidžia sėkmingai keliauti ir rasti maistą bei saugias lizdavietes.
- Jaunikliais rūpinasi abu tėvai. Paprastieji uldukai yra monogamiški paukščiai. Jaunikliais rūpinasi abu tėvai. Po to, kai patelė padeda kiaušinius, tiek patinas, tiek patelė pamainomis šildo kiaušinius ir rūpinasi jaunikliais, kol jie užauga ir tampa savarankiški.
- Skirtingai nuo daugumos karvelių rūšių, uldukai lizdus krauna skylėse, dažniausiai uoksuose arba natūraliose drevėse. Kartais pasitaiko ir senuose akmeniniuose tvartuose ar panašiuose pastatuose.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/karveliniai/
- https://ebird.org/species/stodov1
- https://www.rspb.org.uk/birds-and-wildlife/stock-dove
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.