Skip to content

Kanadinė audinė – invazinė rūšis Lietuvoje. Kuo ji pavojinga?

  • by
Kanadinė audinė

Kanadinė audinė (Mustela vison) – grakštus ir judrus plėšrūnas, puikiai prisitaikęs gyventi tiek laukinėse, tiek pusiau urbanizuotose vietovėse. Pirmosios audinės buvo paleistos į laisvę ir užfiksuotos 1950 metais. Seniau Lietuvoje gyveno vien Europinė audinė. O Kanadinės audinės buvo auginamos tik nelaisvėje dėl vertingo kailio. Lietuvoje šis invazinis gyvūnas dažniausiai randamas šalia vandens telkinių, kur tanki augmenija suteikia priedangą ir medžioklės galimybes. Taigi, susipažinkite su šios rūšies audine iš arčiau. 

Kanadinė audinė – pagrindiniai faktai

Dydis Apie 30–70 cm
Svoris Apie 0,5–2 kg
Veisimosi sezonasVasario-kovo mėn.
Gyvenimo trukmė Apie 3–4 metai
Buveinė Pelkės, upės, ežerai
Mėgstamiausias maistasSmulkūs graužikai, paukščiai, žuvys
Grėsmės  Buveinių nykimas, maisto trūkumas
Kanadinė audinė

Kaip atpažinti audinės patelę, patiną bei jauniklį

Patinai yra stambesni ir tvirtesni nei patelės. Jų kūno ilgis (su uodega) gali siekti iki 70 cm, o svoris dažniausiai svyruoja nuo 1,5 iki 2 kg. Jie pasižymi platesne galva ir ryškesniais žandikauliais, o jų kailis dažnai būna šiek tiek tamsesnis nei patelių. Patinai yra drąsesni ir aktyvesni, ypač veisimosi sezono metu, kai jie ieško patelių.

Patelės yra mažesnės ir grakštesnės už patinus. Jų kūno ilgis siekia apie 50–60 cm, o svoris – 0,7–1,3 kg. Patelės galva siauresnė, o kūnas mažiau raumeningas. Veisimosi sezono metu jos tampa teritoriškos ir daug laiko praleidžia įrengdamos saugią lizdavietę bei rūpindamosios jaunikliais. Patelės taip pat pasižymi švelnesniu elgesiu ir dažnai slepiasi tankesnėje augmenijoje.

Kanadinės audinės jaunikliai yra nedideli, gimsta akli ir bejėgiai, sverdami vos keliasdešimt gramų. Jų kailis iš pradžių būna plonas ir šviesesnis nei suaugusių individų. Jaunikliai atsimerkia tik po 3–4 savaičių, o maždaug po dviejų mėnesių jie gali palikti lizdą ir mokytis medžioti. Iki rudens jaunikliai pasiekia beveik suaugusių audinių dydį, tačiau išlieka šiek tiek lengvesni ir mažiau patyrę medžiotojai.

Kanadinė audinė - invazinė rūšis

Audinės veisimosi sezonas

Kanadinės audinės veisimosi sezonas prasideda žiemos pabaigoje, dažniausiai vasarį ir kovą. Šiuo laikotarpiu patinai tampa aktyvesni, ieško patelių ir gali nukeliauti didelius atstumus. Po apvaisinimo patelės nėštumas trunka apie 40–75 dienas, priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir embrionų vystymosi tempo.

Kanadinės audinės lizdas yra kruopščiai įrengta slėptuvė, esanti netoli vandens telkinių. Dažniausiai audinės pasirenka natūralias vietas, kurios suteikia apsaugą nuo plėšrūnų ir atšiaurių oro sąlygų. Lizdas gali būti įrengtas apleistame kitų gyvūnų urve, po išvirtusio medžio šaknimis, tankioje augmenijoje arba plyšiuose tarp akmenų. Jo vidus išklojamas sausais lapais, šiaudais, samanomis ar kailiu, kad užtikrintų šilumą ir komfortą jaunikliams.

Paprastai patelė atsiveda 2–10 jauniklių balandžio arba gegužės mėnesį. Jaunikliai gimsta akli, bejėgiai ir sveria vos keliasdešimt gramų. Pirmosiomis savaitėmis patelė rūpinasi jaunikliais, maitindama juos pienu ir laikydama šiltoje, saugioje lizdavietėje. Po dviejų mėnesių jie pradeda mokytis medžioti ir ruošiasi savarankiškam gyvenimui.

Audinės mėgsta vietoves, kur gausu grobio, pavyzdžiui, žuvų, varlių, paukščių. Jų buveinė dažnai būna miškinguose arba pelkėtuose kraštovaizdžiuose, tačiau jos taip pat gali gyventi dirbtinėse aplinkose, pavyzdžiui, kanalų ar užtvankų zonose. 

Kuo maitinasi audinė

Šis gyvūnas yra universalus plėšrūnas, kuris maitinasi įvairiu grobiu, priklausomai nuo buveinės ir sezono. Didelę jos raciono dalį sudaro žuvys, varlės ir vėžiagyviai. Be to, audinės medžioja mažus žinduolius, tokius kaip pelės, pelėnai. O kartais taikosi į vandens paukščius bei jų kiaušinius. Maisto trūkumo metu jos nevengia vabzdžių, roplių ar net dvėselienos. Dėl gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų mitybos sąlygų kanadinė audinė yra sėkmingas plėšrūnas tiek laukinėje gamtoje, tiek žmogaus kaimynystėje. 

Kokius garsus skleidžia audinė

Kanadinė audinė skleidžia įvairius garsus, priklausomai nuo savo emocinės būsenos ir situacijos. Ji gali išleisti aštrų garsą, kuris primena šnypštimą, kai jaučia grėsmę arba pažeidžiamumą. Taip pat, kai audinė yra išsigandusi ar nori įspėti apie savo buvimą, ji gali skleisti šnypštimo garsus. Dėl agresijos ar pavojaus gali pasigirsti ūmus klyksmas, o ramiai bendraudama su kitais audinių atstovais, ji gali išleisti žemus murmesius ar burbuliavimus. Šie garsai padeda audinėms komunikuoti su aplinka ir kitais savo rūšies gyvūnais.

Kanadinė audinė - invazinė rūšis

Kanadinė audinė žiemą

Kanadinė audinė Lietuvoje žiemoja gana gerai prisitaikiusi prie vietinių sąlygų:

  • Žiemą jos slepiasi nuo šalčio urvuose, nendrynuose ar po medžių šaknimis, slepiasi tankmėse, kur galima rasti prieglobstį ir šilumos. Jos dažniausiai naudoja kitų gyvūnų paliktus urvus arba išsikasa savus netoli vandens.
  • Audinių kailis yra tankus ir vandeniui atsparus, todėl puikiai apsaugo nuo šalčio ir drėgmės. Žiemą kailis tampa dar storesnis ir tamsesnis, kas padeda geriau išsilaikyti šilumai.
  • Kai maisto sunku rasti, jos gali būti labai oportunistinės ir ieškoti įvairių grobio šaltinių.
  • Kanadinės audinės žiemą išlieka aktyvios ir nemiega žiemos miego, tačiau gali sumažinti aktyvumą per stiprius šalčius. Jos pritaikytos medžioti net esant sniegui ar ledui, nes yra puikios plaukikės ir gerai juda žieminėmis sąlygomis.

Invazinė rūšis Lietuvoje: pavojai ir grėsmės

Kanadinė audinė Lietuvoje laikoma invazine rūšimi, nes jos buvimas gali turėti rimtų neigiamų pasekmių vietos ekosistemai. Pagrindiniai pavojai, kuriuos kelia šis gyvūnas, yra šie:

  • Vietinių rūšių konkurencija. Kanadinės audinės yra labai agresyvios ir konkurencingos, dažnai varžosi su vietinėmis rūšimis, tokiomis kaip Europinė audinė (Mustela lutreola), dėl maisto ir teritorijos. Kanadinės audinės turi didesnį kūno dydį ir platesnį mitybos spektrą.
  • Vietinių paukščių ir žinduolių grėsmė. Audinės medžioja paukščius, jų kiaušinius ir smulkius žinduolius, taip kelia pavojų vietinėms rūšims. Jos ypač kenkia vandens paukščių populiacijoms, nes dažnai grobia jų lizdus ir kiaušinius.
  • Ekosistemos pusiausvyros sutrikdymas. Dėl kanadinių audinių grobuoniškos prigimties ir gebėjimo prisitaikyti prie įvairių aplinkos sąlygų, jos gali sutrikdyti vietinės faunos pusiausvyrą. Jos taip pat gali tapti atsakingos už mažesnių žinduolių populiacijų sumažėjimą.
  • Poveikis ūkininkavimui. Kanadinės audinės kartais medžioja ūkininkų užaugintus gyvulius, tokius kaip triušiai ar vištos ir gali sukelti finansinių nuostolių. Jos taip pat gali kelti pavojų žuvininkystei, nes dažnai puola žuvų tvenkinius.
  • Ligų plitimas. Kanadinės audinės gali būti ligų nešiotojos ir užkrėsti vietinius gyvūnus, įskaitant laukinius žinduolius ir paukščius, su įvairiomis ligomis, tokiomis kaip bruceliozė ir leptospirozė, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį ekosistemai.
Kanadinė audinė

Įdomūs faktai apie audines

  • Audinės yra puikios plaukikės. Jos dažnai medžioja vandenyje, sugeba nardyti ir pasiekti didelius gyvūnus, tokius kaip žuvys ir vėžiagyviai.
  • Uždelsta implantacija. Gyvūnui būdinga uždelsta nėštumo implantacija. Po apvaisinimo, embrionas gali būti „užšaldytas“ ir įsitvirtinti tik po kelių savaičių, priklausomai nuo aplinkos sąlygų.
  • Gyvena savo teritorijose ir dažnai žymi jas kvapais, kurie padeda joms išvengti kitų audinių. Patelės ir patinai  turi savo atskiras teritorijas.
  • Kailis svarbus išgyvenimui. Gyvūno kailis yra labai vertingas, nes jis puikiai apsaugo nuo šalčio ir vandens. Todėl kanadinės audinės kailis buvo labai vertinamas ir buvo plačiai naudojamas mados pramonėje.
  • Paprastai atsiveda 2–10 jauniklių. Kanadinė audinė gali atsivesti iki 10 jauniklių per vieną veisimosi sezoną. Jaunikliai gimsta akli ir bejėgiai, tačiau per kelis mėnesius jie išmoksta medžioti ir tampa savarankiški.
  • Plėšrūnė, tačiau oportunistė. Nors audinės yra plėšrūnės, jos yra oportunistės, minta tuo, kas lengviausiai prieinama. Be žuvų ir varlių jos dažnai medžioja mažus žinduolius, paukščius, o kartais net ir vabzdžius.
  • Lengvai prisitaikanti rūšis. Ji puikiai gyvena tiek laukinėje gamtoje, tiek žmogaus sukurtose aplinkose, pavyzdžiui, miesto parkų ar kanalų teritorijose.

Šaltiniai:

  1. https://www.vle.lt/straipsnis/audines/
  2. https://nhpbs.org/natureworks/mink.htm

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *