Paprastasis jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) – didžiausias Europoje gyvenantis plėšrusis paukštis, kuris Lietuvoje išgyvena atgimimo etapą. Praėjusio amžiaus pradžioje šie paukščiai visiškai išnyko, tačiau jų atsigavimas prasidėjo 1985 metais, kai buvo pastebėtos pirmosios perinčios poros. Dėka gamtosaugininkų pastangų, šiuo metu jūrinio erelio populiacija Lietuvoje pamažu auga, ir jų skaičius gali siekti iki 200 porų. Šiame straipsnyje aptarsime šiai erelio rūšiai būdingas ypatybes bei jų gyvenimo būdą.
Paprastasis jūrinis erelis – pagrindiniai faktai
| Dydis | Apie 70–90 cm |
| Svoris | Apie 3–7 kg |
| Veisimosi sezonas | Kovo–liepos mėn. |
| Gyvenimo trukmė | Apie 25–30 metų |
| Buveinė | Miškingos vietovės, dažnai netoli vandens telkinių |
| Mėgstamiausias maistas | Žuvys |
| Grėsmės | Buveinių nykimas, maisto trūkumas, tarša, žmonių poveikis (pavyzdžiui, persekiojimas ir netyčiniai sužalojimai) |
Kaip atpažinti jūrinio erelio patelę, patiną bei jauniklį
Erelio patinas dažniausiai būna šiek tiek mažesnis nei patelė. Jo kūno ilgis siekia apie 70–80 cm, o svoris – 3–5 kg. Suaugęs patinas turi tamsiai rudą kūną su baltu uodegos galiuku ir tamsiomis plunksnomis ant sparnų. Jo snapas yra ryškiai geltonas ir stiprus, o akys – šviesiai geltonos spalvos. Patinas turi labiau kontrastingą išvaizdą nei patelė, nes jo plunksnos yra šiek tiek tamsesnės.
Patelė, priešingai, yra didesnė už patiną. Jos kūno ilgis gali siekti 85–95 cm, o svoris – 5–7 kg. Patelės plunksnos yra šiek tiek šviesesnės nei patino, o jos kūnas dažniausiai būna tamsiai rudas, su pilkšvais atspalviais. Palyginti su patinu, ji turi platesnę galvą ir masyvesnį kūną, taip pat didesnį snapą. Perinčios patelės dažnai būna mažiau aktyvios ir labiau atsargios.
Jaunikliai (apie 1–2 metų amžiaus) turi pilką, šiek tiek baltą plunksnų spalvą, kurių atspalviai yra rūdžių spalvos ar tamsių rudų tonų. Jauni jūriniai ereliai neturi charakteringų baltų uodegos plunksnų ir jų snapas dar nėra ryškiai geltonas, o išlieka pilkas arba šviesiai pilkas. Jaunikliai pradeda įgauti suaugusių paukščių spalvas tik apie trečius gyvenimo metus. Tuomet jų plunksnos patamsėja, o snapas tampa gelsvas ir paryškėja.
Jūrinio erelio veisimosi sezonas
Jūrinio erelio veisimosi sezonas prasideda pavasarį, dažniausiai kovą–balandį, ir trunka iki liepos mėnesio. Per šį laikotarpį ereliai pradeda sukti lizdus ir rengiasi perėjimui. Lizdus jie dažniausiai stato aukštuose medžiuose, dažnai netoli vandens telkinių, kaip upės, ežerai ar jūros pakrantės, kad užtikrintų lengvą prieigą prie maisto. Lizdai paprastai yra labai tvirti ir gali būti naudojami daugelį metų. Kartais jie būna net iki 2 metrų pločio ir 1.5 metro aukščio. Lizdai statomi iš šakų, žolių, samanų ir kitų augalinių medžiagų, o vidus išklotas minkštomis medžiagomis, kad kiaušiniai būtų saugūs ir šilti.
Ereliai yra monogamiški ir, kaip taisyklė, lieka ištikimi vienas kitam visą gyvenimą. Todėl dažniausiai kiekvienais metais jie grįžta į tą pačią teritoriją ir lizdą. Patelė deda 1–2 kiaušinius ir abu tėvai paeiliui peri kiaušinius, kurių perėjimo laikotarpis trunka apie 35–45 dienas. Erelio kiaušiniai yra dideli, kreminės arba gelsvos spalvos, su tamsiomis dėmelėmis. Kiaušinių dydis gali svyruoti, bet jie paprastai būna apie 7–8 cm ilgio ir 5–6 cm pločio. Išsiritę jaunikliai pradeda aktyviai augti, kol galiausiai palieka lizdą po maždaug 2–3 mėnesių.
Kuo maitinasi jūrinis erelis
Jūrinis erelis yra plėšrusis paukštis, kurio mityba daugiausia susideda iš žuvų. Jo pagrindinis maistas yra įvairios žuvys, ypač tokios kaip šlakiai, karšiai, lynai, kurias jis medžioja vandenyje. Įprastai ereliai nardydami ar skraidydami ieško grobio virš vandens telkinių.
Be žuvų, jūriniai ereliai kartais minta ir kitais gyvūnais, ypač tais, kurie gyvena arti vandens. Jie gali medžioti mažesnius žinduolius, tokius kaip žiurkės, triušiai ar kiti mažesni žvėreliai, taip pat paukščius, jei jie pasitaiko jų teritorijoje. Jūriniai ereliai yra gerai prisitaikę prie įvairių gyvenimo sąlygų ir, esant poreikiui, gali medžioti sausumoje. Tačiau pagrindinė jų mityba vis tiek išlieka žuvys.
Kokius garsus skleidžia jūrinis erelis
Jūriniai ereliai skleidžia įvairius garsus, tačiau jų giesmės nėra labai garsios ar dažnos. Pagrindiniai yra skambūs, aštrūs švilpimo ar klyksmo garsai. Jie dažniausiai girdimi per veisimosi laikotarpį arba kai paukščiai yra sutrikdyti.
- Klyksmai. Suaugę jūriniai ereliai dažnai skleidžia aukštus, aštrius klyksmus, kurie gali būti girdimi už didelio atstumo. Tokie garsai dažnai naudojami teritorijos žymėjimui ir komunikacijai su kitais ereliais.
- Švilpimas. Paukščiai taip pat gali skleisti švilpiančius garsus, kurie dažniausia girdimi jiems skraidant ar esant savo lizde.
- Trūkčiojantys garsai. Jauni jūriniai ereliai dažnai skleidžia trūkčiojančius, švelnesnius garsus, kai prašo maisto arba bendrauja su savo tėvais.
Įdomūs faktai apie jūrinį erelį
- Gebėjimas skristi ir nardyti. Ereliai puikiai skraido, bet taip pat gali nardyti vandenyje, kad pagautų žuvį. Jie naudoja aštrius nagus ir stiprų snapą, padedančius lengvai sugriebti grobį.
- Regėjimo aštrumas. Jūriniai ereliai turi išskirtinį regėjimą, kuris yra net šešis kartus geresnis nei puikiai matančio žmogaus.
- Kiaušinių dėjimas. Paukščiai deda ne daugiau dviejų kiaušinių, o perėjimo laikotarpis trunka beveik 1.5 mėnesio.
- Ilgaamžiškumas. Jūriniai ereliai gyvena apie 20–25 metus. Seniausias žinomas erelis buvo užfiksuotas net 42 metų amžiaus.
- Skraidymas. Paukščio skrydžio greitis paprastai siekia apie 40–50 km/h, tačiau jie gali pasiekti net 160 km/h greitį.
Šaltiniai:
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.