Agama – spalvingas dykumų riteris, žavintis išvaizda

Turinys

Agama – tai driežas, kuris vienu žvilgsniu paneigs visus stereotipus apie roplius kaip šaltus, niūrius ir neįdomius gyvūnus. Ryškiai oranžinė ar mėlyna galva, aktyvus charakteris, smalsus žvilgsnis ir drąsus elgesys – tai savybės, dėl kurių agama pastaruoju metu tapo vienu populiariausių egzotinių augintinių tarp roplių mylėtojų visame pasaulyje. Šie driežai priklauso Agamidae šeimai, apimančiai daugiau nei 300 rūšių, paplitusių Afrikoje, Azijoje ir Australijoje.

Namuose dažniausiai auginama barzdotoji agama (Pogona vitticeps), dar žinoma kaip žvynuotoji agama. Ji kilusi iš Australijos pusdykumių ir dykumų ir pasižymi itin draugišku, beveik šunišku charakteriu, puikiai toleruoja žmonių rankas ir yra pakankamai atspari pradedančiajam reptilijos mylėtojui.

Šiame straipsnyje plačiau kalbėsime būtent apie barzdotąją agamą – labiausiai paplitusią ir rekomenduojamą namuose auginti rūšį.

Agama – pagrindiniai faktai

Faktas	Informacija
Dydis	40–60 cm (su uodega)
Svoris	300–500 g
Veisimosi sezonas	Pavasaris–vasara (namuose gali vykti bet kuriuo metu)
Gyvenimo trukmė	Tinkamai prižiūrint 10–15 metų
Buveinė	Dykumos, pusdykumės, sausos savanos; Australija
Mėgstamiausias maistas	Vabzdžiai, lapai, daržovės, vaisiai
Atpažinimo požymiai	Barzda po žandikauliu, plokščias kūnas, spalvų keitimas
Grėsmės	Netinkama temperatūra, UV stoka, netinkama mityba, metabolinės ligos

Kaip atpažinti agamos patiną, patelę ir jauniklį?

Agamos lytiniai skirtumai tampa akivaizdžiai matomi sulaukus 8–12 mėnesių, nors patyrusi akis gali juos pastebėti ir anksčiau.

Patinai yra didesni, masyvesni ir ryškesnių spalvų nei patelės. Dominuojančio patino galva poravimosi sezono metu gali įgauti intensyvią oranžinę, geltoną ar net raudoną spalvą – tai vienas įspūdingiausių vizualinių reiškinių tarp naminių roplių. Patinų barzda – oda po žandikauliu – dažnai tamsėja iki beveik juodos, kai jie jaučia grėsmę, demonstruoja dominavimą ar yra susijaudinę. Jų uodegos pagrindas platesnis, nes ten slepiasi hemipenis. Patinai dažniau demonstruoja teritorinį elgesį – linguoja galva, linguoja priekine koja ir siekia užimti aukščiausią tašką terariume.

Patelės yra šiek tiek smulkesnės ir kuklesnių spalvų. Jų spalvos kasdienėje situacijoje dažniausiai yra rusvo ar smėlio tono, nors ir patelių barzda gali patamsėti streso metu. Uodegos pagrindas plonesnis. Suaugusios, reguliariai dedančios kiaušinius patelės dažnai turi šiek tiek išsikišusį pilvą ir reikalauja papildomos kalcio dozės mityboje.

Jaunikliai išsirita labai maži – vos 8–10 cm ilgio – ir dažniausiai smėlio ar šviesiai rudos spalvos su neaiškiais dryžiais ar dėmėmis, kurie suteikia apsauginę maskuotę. Jų barzda dar neišryškėjusi, o lytinių požymių beveik neįmanoma atskirti plika akimi. Jaunikliai auga labai greitai – per pirmuosius šešis mėnesius gali pasiekti pusę suaugusio dydžio, jei tinkamai maitinami.

Kaip atpažinti agamos patiną, patelę ir jauniklį?

Agamos veisimosi sezonas ir rūpinimasis jaunikliais

Gamtoje agamos veisiasi pavasarį, kai temperatūra pakyla ir dienos pailgėja. Namuose laikomoms agamoms rekomenduojama imituoti žiemos brumaciją – tam tikrą atšalimo ir poilsio laikotarpį – kad pavasarį suaktyvėtų natūralus dauginimosi instinktas, tačiau tai nebūtina sąlyga.

Poravimosi elgesys prasideda nuo patino demonstruojamų ritualų: intensyvus galvos lingavimas, kojų bangavimas ir teritorijos demonstravimas – visi šie veiksmai skirti įspūdžiui patelei padaryti ir kitiems patinams atstumiamiesiems signalams siųsti. Patelė, priimanti dėmesį, reaguoja lėtu rankos bangavimu – tai agamoms būdingas sutikimo ženklas. Poravimasis trumpas, po jo patelė pradeda aktyviau maitintis, kaupti energiją ir kalcio atsargas kiaušiniams.

Nėštumas trunka apie 4–6 savaites. Nėščia patelė tampa akivaizdžiai stambesnė, dažniau kasa terariumo substratą ir ieško tinkamos kiaušinių dėjimo vietos. Terariumo kampas su drėgnu, gana giliu substratu – smėlio ir durpių mišiniu – yra būtinas. Patelė deda 15–35 kiaušinius vienu dėjimu ir per sezoną gali perėti 2–3 kartus.

Kiaušiniai inkubuojami atskirame inkubatoriuje 28–32 °C temperatūroje apie 55–75 dienas. Jaunikliai išsirita savarankiški ir iš karto aktyvūs, tačiau juos būtina laikyti atskirai nuo suaugusiųjų – agamos gali būti kanibalistinės mažesnių individų atžvilgiu. Jauniklius reikia šerti kas dieną smulkiais vabzdžiais ir smulkiai pjaustytomis daržovėmis, taip pat kas dieną duoti kalcio papildų.

Agamos veisimosi sezonas ir rūpinimasis jaunikliais — Agamų „šeima“

Kuo maitinasi agama?

Barzdotoji agama yra visaėdė – jos racioną sudaro tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maistas, o proporcija kinta priklausomai nuo amžiaus. Jaunikliai yra aktyvesni medžiotojai ir jiems reikia daugiau baltymų, tuo tarpu suaugusios agamos palaipsniui pereina prie augalinės mitybos kaip pagrindinės.

Jaunikliams iki 3 mėnesių rekomenduojama, kad 70–80 % raciono sudarytų vabzdžiai. Tinkami vabzdžiai: svirpliai, Dubijos tarakonai, juodųjų kario musių lervos, šilkverpių lervos ir miltiniai kirminai (pastarieji – tik kaip skanėstai dėl didelio riebalų kiekio). Vabzdžiai, prieš duodant agamai, turi būti gerai pamaitinti maistingomis daržovėmis – tai užtikrina geresnę maistinę vertę.

Suaugusioms agamoms augalinė mityba tampa svarbesnė – idealiai turėtų sudaryti apie 60–70 % raciono. Tinkamos daržovės: kiaulpienės, lapiniai kopūstai, petražolės, kininis kopūstas, burokėlių lapai, kaliaropės lapai, cukinijos. Vaisiai – kaip skanėstai, nedideliais kiekiais: mango, melionas, braškės, figų vaisiai.

Draudžiami produktai: špinatai ir rabarbarai (kalcio absorbcijos trukdžiai), citrusai, svogūnai, avokadas, jokios laukinės kilmės vabzdžių. Kalcio papildai su vitaminu D3 būtini kiekvienam maitinimui jaunikliams ir 3–4 kartus per savaitę suaugusioms agamoms. Vanduo visada turi būti prieinamas negiliame dubenėlyje, be to, galima lengvai apšlakstyti terariumą – kai kurios agamos mielai laižo vandens lašus nuo sienelių.

Kokius garsus skleidžia agama?

Agamos – palyginti tylūs ropliai, tačiau tai nereiškia, kad jos visiškai nebendrauja. Jų komunikacija labiau vizualinė nei garsinė, tačiau tam tikri garsai vis dėlto pasireiškia.

Šnypštimas – dažniausiai girdimas agamos garsas. Jis pasigirsta, kai gyvūnas jaučia grėsmę, yra labai susierzinęs ar bijo. Šnypščianti agama vienu metu dažniausiai ir patamsina barzdą, plečia kūną ir atveria burną – tai visuma gynybinių signalų, reiškiančių „neik arčiau“.
Silpnas cyptelėjimas ar duslus garsas kartais girdimas poravimosi metu ar tada, kai agama yra labai susijaudinusi. Jis nėra garsus ir daugelis šeimininkų jo niekada neišgirsta.

Kur kas svarbesnė yra agamų kūno kalba, kuri labai informatyvi: galvos lingavimas žemyn – dominavimo ženklas ir teritorijos gynimas; lėtas rankos bangavimas – paklusnumo ar sutikimo signalas; barzda patamsėja – stresas, susijaudinimas ar grasinimas; spalvos ryškėjimas – aktyvumas, šiluma, gera nuotaika; plokščias kūno prigludimas prie paviršiaus – šildymasis, ramybė. Šie vizualiniai signalai leidžia patyrusiam šeimininkui puikiai suprasti agamos nuotaiką ir poreikius net be jokių garsų.

Įdomūs faktai apie agamas

Barzda – daugiafunkcis įrankis. Agamos barzda nėra tik dekoracija – tai komunikacijos priemonė, reguliuojanti socialinę hierarchiją, išreiškianti emocijas ir net termoreguliaciją. Juoda barzda gali reikšti ir stresą, ir šaltą kūno temperatūrą.
Trečioji akis. Agamos, kaip ir daugelis roplių, turi temeniją – primityvų fotoreceptorių viršugalvyje, vadinamą „trečiąja akimi“. Ji neformuoja vaizdo, tačiau reaguoja į šviesos intensyvumą ir cirkadinio ritmo reguliavimą, signalizuodama organizmui apie dienos laiką.
Spalvų keitimas – ne chameleono monopolis. Nors agamos nekeičia spalvų taip dramatiškai kaip chameleonai, jos geba keisti odos intensyvumą ir atspalvį reaguodamos į temperatūrą, nuotaiką ir socialines situacijas. Šaltas agamos kūnas dažnai yra tamsesnis – taip geriau sugeriama šiluma.
Suaugusios – beveik vegetarės. Mažai kas žino, kad subrendusi barzdotoji agama gali visiškai pereiti prie vegetariškos dietos ir puikiai jaustis – tai išskirtinis bruožas tarp roplių, kurių dauguma išlieka plėšrūnai visą gyvenimą.
Atpažįsta savo šeimininkus. Tyrimai ir praktika rodo, kad agamos geba atskirti pažįstamus žmones nuo nepažįstamų ir reaguoja ramiau bei draugiškiau į tuos, su kuriais reguliariai bendrauja. Tai vienas iš bruožų, dėl kurių jos laikomos vienu labiausiai bendraujančių roplių.
Pusiau socialios. Gamtoje agamos gyvena grupelėmis su aiškia hierarchija, tačiau namuose vienas gyvūnas jaučiasi kuo puikiausiai. Kartu laikomi du patinai beveik visada konfliktuos, tad rekomenduojama auginti po vieną arba patino ir patelės porą.
Ilgaamžės ir atsidavusios. Teisingai prižiūrimos barzdotosios agamos gyvena 10–15 metų. Žinomi atvejai, kai gerai prižiūrėtos agamos sulaukė net 18–20 metų – tai itin ilgas gyvenimo amžius driežams.

Agama namuose: ar tikrai verta ją auginti?

Barzdotoji agama dažnai vadinama „ropliu–šunimi“ – ir tai nėra perdėta. Ji atpažįsta šeimininką, toleruoja laikymą rankose, mėgsta sėdėti ant peties ar krūtinės ir iš tikrųjų atrodo mėgaujasi žmonių draugija. Dėl šių savybių ji yra vienas prieinamiausių ir maloniausiai bendraujančių roplių, kokius galima auginti namuose.

Vis dėlto agama reikalauja rimtų investicijų į infrastruktūrą:

Terariumas suaugusiam gyvūnui turi būti bent 120 × 60 × 60 cm dydžio – tai nemažas baldas kambaryje.
Būtinas kokybiškas UVB apšvietimas, nes be jo agama sirgs metaboline kaulų liga, kuri yra skausminga ir dažnai mirtina.
Šildymo lempa karštam kampui, kur temperatūra siekia 40–45 °C, yra privaloma.
Pradinės investicijos į terariumą ir įrangą paprastai siekia 200–400 eurų, o mėnesinės išlaidos maistui, vabzdžiams ir papildams – 30–60 eurų.

Agama puikiai tinka žmonėms, norintiems ryšio su augintiniu ir pasiruošusiems šiek tiek laiko skirti kasdieniam bendravimui bei mitybos įvairovei. Ji tinka šeimoms su vyresniais vaikais, suaugusiems be kitų gyvūnų ir tiems, kurie žavisi roplių pasauliu ir nori kažko daugiau nei žuvytės.

Agama nebus geras pasirinkimas tiems, kas ieško mažos erdvės reikalaujančio augintinio, bijo vabzdžių ar negali užtikrinti stabilios infrastruktūros. Ji taip pat nėra šuo ar katė – fizinį kontaktą ji toleruoja, bet nereikalauja, o jos emocijų skalė subtilesnė ir užimanti laiko suprasti.

Agama namuose: ar tikrai verta ją auginti?

Jei esate pasiruošę skirti terariumui erdvės, biudžeto įrangai ir kasdienio laiko mitybai bei bendravimui – agama gali tapti vienu įdomiausių, ilgiausiai gyvenančių ir labiausiai stebinančių augintinių, kokius esate turėję. Šis spalvingas dykumų riteris tikrai nesibodi parodyti savo charakterio kiekvieną dieną.

Šaltiniai:

Agama – spalvingas dykumų riteris, žavintis išvaizda ir charakteriu. Kokių sąlygų reikalauja auginant namuose?