Apuokas – idealiai prisitaikęs slaptingas naktinis plėšrūnas

Turinys

Apuokas – tai vienas iš įdomiausių ir paslaptingiausių naktinių paukščių, gyvenančių tiek Lietuvoje, tiek daugelyje pasaulio kampelių. Su savo įspūdinga išvaizda ir nepaprastu gebėjimu medžioti tamsoje, apuokas užima svarbią vietą gamtos grandinėje. Šiame straipsnyje apžvelgsime šio naktinio paukščio išvaizdą bei gyvenimo ypatumus, taip pat pabaigai pateiksime keletą įdomių faktų apie apuoką.

Apuokas – pagrindiniai faktai

Faktas	Didysis apuokas	Mažasis apuokas
Dydis	Kūno ilgis 65–70 cm	Kūno ilgis apie 35 cm
Svoris	Suaugusio apuoko svoris svyruoja nuo 2 iki 3 kg	Suaugusio apuoko svoris apie 360 g
Veisimosi sezonas	Vasario–balandžio mėnesiais	Vasario–balandžio mėnesiais
Gyvenimo trukmė	Vidutinė gyvenimo trukmė – 5–10 metų	Vidutinė gyvenimo trukmė – apie 3–5 metus
Buveinė	Gyvena senose miško teritorijose, dažnai sėsliai	Gyvena mažuose miškuose, dažnai naudojasi šarkų ir varnų lizdais, žiemą migruoja
Mėgstamiausias maistas	Minta pelėmis, kiškiais, paukščiais, kitais smulkiais žinduoliais	Minta pelėmis, žiurkėmis, rečiau paukščiais
Grėsmės	Pagrindinės grėsmės – buveinių naikinimas, maisto šaltinių trūkumas, klimato kaita	Pagrindinės grėsmės – buveinių praradimas ir maisto šaltinių trūkumas

Apuokas – paslaptingas naktinis plėšrūnas, idealiai prisitaikęs slėptis nakties šešėliuose — Didysis apuokas

Apuoko rūšys

Apuokai priklauso didelei pelėdinių šeimai (Strigidae). Lietuvoje gyvena dvi apuokų rūšys – didysis apuokas (Bubo bubo) ir mažasis apuokas (Asio otus):

Didysis apuokas (Bubo bubo). Šis apuokas Lietuvoje yra labai. Įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Didysis apuokas sveria nuo 2 iki 3 kg, o jo ilgis siekia 65–70 cm. Patelės yra didesnės už patinus. Šiam paukščiui būdinga išskirtinė išvaizda – ant galvos yra du plunksnų kuokštai, kurie primena auseles. Jo plunksnos yra rudos, o pilvas ir nugara išmarginti juosvai. Didysis apuokas gyvena sėsliai ir dažniausiai apsigyvena senų miškų teritorijose, kur gali rasti tinkamą gyvenamąją vietą ir pakankamai maisto.
Mažasis apuokas (Asio otus). Mažasis apuokas yra gana dažnas. Jis sveria tik apie 360 g, o jo kūno ilgis yra apie 35 cm. Spalva labai panaši į didžiojo apuoko, tačiau šis apuokas yra žymiai mažesnis. Jo mėgstama buveinė – maži miškai, kur jis dažnai naudojasi šarkų ar varnų lizdais. Tai suteikia jam galimybę įsitvirtinti patogiose vietose, kur lengvai randa maisto. Skirtingai nei didysis apuokas, mažasis apuokas migruoja: žiemoja Vakarų Europoje, kur temperatūros yra palankesnės.

Kaip atskirti apuoko patiną, patelę ir jauniklį?

Apuoko patiną ir patelę galima atskirti pagal dydį ir spalvą. Patinas dažniausiai būna mažesnis už patelę, o jo plunksnų spalva yra ryškesnė. Apatinė kūno dalis paprastai šviesesnė, o ant nugaros ir sparnų gali būti daugiau raudonų atspalvių. Patelė, priešingai, yra didesnė ir dažnai turi tamsesnę plunksnų spalvą, ypač ant nugaros, pilvo ir krūtinės. Šie skirtumai padeda lengviau atpažinti apuoko patiną ir patelę, nors kartais jie gali atrodyti gana panašiai.

Kol visai maži, apuoko jauniklių išvaizda labai skiriasi nuo suaugusiųjų. Jų plunksnos pūkuotos, šviesios, dažniausiai šviesiai rudos arba pilkos spalvos. Su laiku plunksnos tamsėja ir jaunikliai pradeda įgyti suaugusiųjų apuokų išvaizdą

Apuokų veisimosi sezonas ir rūpinimasis jaunikliais

Apuokų veisimosi sezonas prasideda rudenį, kai vyksta „piršlybos“ ir poravimasis. Apuokai yra monogamiški, t. y., jie susikuria ilgalaikius santykius su vienu partneriu, kurie gali trukti kelis metus. Patinas pradeda savo dainą, kad pritrauktų patelę. Sausio–vasario mėnesiais jie kartu ieško tinkamos vietos lizdui. Tačiau patys lizdų nekrauna: užima plėšriųjų paukščių lizdus arba peri ant kupstų, žemės, po išvartomis, jaunų eglių lajomis. Kartais jie gali naudoti ir žmogaus sukurtas struktūras, tokias kaip pastatų palėpės. Mažieji apuokai dažniausiai užima šarkų bei varnų lizdus.

Didžiojo apuoko patelė sudeda 3–4 baltus kiaušinius, mažojo 4–7. Perėjimas trunka apie 28–35 dienas. Kol patelė peri, patinas rūpinasi jos maitinimu. Apuoko jaunikliai paprastai išsirita balandžio mėnesį. Įdomu tai, kad gimtąjį lizdą jie palieka maždaug po 28–35 dienų, tačiau neskraidydami ir dar neišmokę medžioti. Tiesa, toli nenuklysta – laikosi ne toliau nei 500 metrų atstumu nuo lizdo. Tėvai ir toliau rūpinasi jaunikliais iki pat rudens.

Kuo maitinasi apuokas?

Apuokas yra naktinis plėšrus paukštis, kurio mityba pagrįsta gyvūninės kilmės maistu. Pagrindinis apuoko maistas yra graužikai, ypač pelės, žiurkės ir kiti maži žinduoliai. Jie taip pat medžioja vabzdžius, tokius kaip tarakonai, skruzdėlės ir naktiniai vabzdžiai, kurie sudaro dalį jų raciono. Apuokai gali įtraukti į savo mitybą ir mažus paukščius, kaip, pavyzdžiui, žvirblius, bei kitus smulkius gyvūnus, tokius kaip šikšnosparniai ar varlės.

Apuokai medžioja naktį, naudodami savo puikią klausą ir regėjimą. Jų gebėjimas naktį orientuotis ir medžioti leidžia jiems rasti maisto net ir tamsiausiu metu. Apuokai dažniausiai medžioja maistą savo teritorijoje, tačiau, kai trūksta, gali keliauti į tolimesnes vietas, kur gausu maisto šaltinių.

Dėl savo gebėjimo medžioti įvairius smulkius gyvūnus apuokas yra labai svarbus ekosistemoje, reguliuodamas graužikų ir kitų smulkių gyvūnų populiacijas.

Kokius garsus skleidžia apuokas?

Apuokas skleidžia įvairius garsus, priklausomai nuo situacijos, tačiau pats žymiausias ir atpažįstamiausias jo garsas yra ūbavimas. Šis garsas dažniausiai girdimas naktį, kai apuokas skelbia savo buvimo vietą arba bando pritraukti partnerį. Ūbavimas skamba kaip „uuu-uuu-uuu“ arba „hu-hu-hu“, ir tai yra vienas iš svarbiausių apuokų komunikacijos elementų.

Be ūbavimo, apuokas gali skleisti ir kitus garsus, tokius kaip kranksėjimas ar švilpimas. Šie garsai dažniausiai girdimi, kai apuokas jaučiasi susierzinęs ar išsigandęs, arba kai jis nori atbaidyti pašalinius gyvūnus ar žmones nuo savo teritorijos.

Apuokų jaunikliai taip pat gali skleisti garsus – jie išleidžia švelnų čirškėjimą arba silpną cypsėjimą, kai yra alkani ir nori pritraukti tėvus.

Apskritai apuokų garsų repertuaras labai sudėtingas. Visi šie garsai padeda apuokams orientuotis savo aplinkoje, bendrauti su kitais apuokais ir rūpintis jaunikliais.

Įdomūs faktai apie apuokus

Puiki klausa ir regėjimas. Apuokai turi išskirtinę klausą, kuri leidžia jiems išgirsti mažus gyvūnus, net jei jie yra po žeme ar sniege. Jų ausys yra asimetriškos – viena ausis yra aukščiau nei kita, todėl jie gali tiksliai nustatyti garso šaltinį.
Nepakartojami sparnų garsai. Apuokų sparnai yra padengti specialiomis plunksnomis, kurios slopina vėjo garsą, todėl jie gali sklęsti tyliai ir nepastebimai. Tai leidžia apuokams medžioti paslapčia ir be garso, o tai leidžia grobį užklupti netikėtai.
Ilgas gyvenimas. Apuokai gali gyventi iki 10 metų, tačiau dauguma jų gyvena apie 3–5 metus. Ši ilga gyvenimo trukmė yra susijusi su jų gebėjimu prisitaikyti prie įvairių aplinkos sąlygų ir išvengti grėsmių.
Unikalus maisto virškinimas. Apuokai suvirškina beveik viską, ką sulesa, bet jų virškinimo sistema negali suvirškinti kaulų. Dėl to jie išskiria vadinamuosius maisto likučius, sudarytus iš kaulų, plunksnų ir kitų nesuvirškintų dalelių. Tai padeda mokslininkams išanalizuoti jų mitybos įpročius.
Naktiniai medžiotojai. Nors dauguma paukščių medžioja dieną, apuokai yra tipiški naktiniai plėšrūnai. Jų akys yra pritaikytos gerai matyti tamsoje, todėl jie gali medžioti ir puikiai orientuotis nakties tamsoje.
Mūsų kraštų gynybiniai garsai. Kai apuokas jaučia pavojų arba nori atbaidyti kitus plėšrūnus, jis gali skleisti labai ryškų, grėsmingą garsą, kuris skamba kaip žvėriškas ūbimas. Šis garsas skamba taip, jog išgąsdina kitus gyvūnus ir padeda apuokui apsiginti.
Apuokų veisimosi ypatumai. Apuokai yra žinomi dėl savo ypatingo veisimosi elgesio – jie nekuria lizdų, o dažniausiai naudojasi jau esančiais lizdais arba patalpomis, pavyzdžiui, žmonių pastatais ar medžių drevėmis. Šis elgesys yra susijęs su jų noru sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti šansus sėkmingai išgyventi.
Paviršinė aplinkos maskuotė. Apuokai turi ne tik puikią klausa ir regėjimą, bet ir gebėjimą maskuotis su aplinka. Jų plunksnų spalva, ypač ant nugaros ir sparnų, puikiai dera su medžių kamienais ir kitomis natūraliomis buveinėmis, todėl jie tampa mažiau pastebimi savo grobiui ir plėšrūnams.

Šaltiniai:

Apuokas – paslaptingas naktinis plėšrūnas, idealiai prisitaikęs slėptis nakties šešėliuose