Briedis priklauso elninių žinduolių šeimai ir yra pats stambiausiais gyvūnas. Lietuvoje mes turime europinio briedžio porūšį (Alces alces alces). Šis gigantiškas žolėdis stebina savo jėga, įspūdingais ragais. Europinis briedis mėgsta miškingas ir pelkėtas vietoves, kur gausu minkštų lapų, šakelių bei žolės. Nors Lietuvoje šie gyvūnai yra mums įprasti, bet jų populiacija per praėjusį šimtmetį išgyveno didelių svyravimų dėl intensyvios medžioklės ir miškų kirtimo. Šiandien, dėka apsaugos priemonių, briedžiai vėl sėkmingai klesti, praturtindami šalies biologinę įvairovę ir suteikdami galimybę gamtos mylėtojams stebėti šį įspūdingą gyvūną iš arčiau.
Briedis – pagrindiniai faktai
Dydis | Apie 1,4–2,1 m ūgio ir 2,4-3,1 m ilgio |
Svoris | Apie 200–700 kg |
Veisimosi sezonas | Rugsėjo-spalio mėn. |
Gyvenimo trukmė | Apie 15–25 metai |
Buveinė | Miškai, pelkės |
Mėgstamiausias maistas | Lapai, šakelės, žievė |
Grėsmės | Buveinių nykimas, ligos, maisto trūkumas |
Kaip atpažinti briedžio patelę, patiną bei jauniklį
Europinio briedžio patelės yra mažesnės ir lengvesnės nei patinai, tačiau vis tiek įspūdingo dydžio. Jų kūno ilgis gali siekti 2,4–2,7 m, aukštis ties ketera – apie 1,5–1,8 m, o svoris paprastai svyruoja nuo 400 iki 500 kg. Patelės neturi ragų, o jų galva yra šiek tiek siauresnė ir smulkesnė. Kailis paprastai būna tamsiai rudas arba pilkšvas, priklausomai nuo metų laiko. Patelės dažnai matomos su jaunikliais, ypač pavasarį ir vasarą.
Patinai yra didesni ir masyvesni už pateles. Jie gali užaugti iki 2,7–3 m ilgio, aukštis ties ketera siekia apie 1,8–2,1 m, o svoris svyruoja nuo 500 iki 700 kg. Pagrindinis patinų skiriamasis bruožas – įspūdingi ragai, kurie kasmet užauga nauji, nes rudenį briedis juos numeta. Ragų forma ir dydis priklauso nuo amžiaus ir mitybos; jie gali būti plokšti arba šakoti ir išsiskirti įspūdinga skėčio forma. Be ragų patinai taip pat turi storesnį kaklą ir platesnę galvą, pabrėžiančią jų dominuojantį statusą. Be to, atkreipkite dėmesį, jog briedžio snukis primena asilą. Tai padės nesumaišyti jo su elniu.
Briedžio jaunikliai gimsta pavasarį ir sveria apie 10–15 kg, tačiau sparčiai auga. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais jų kailis yra šviesesnis, rudos spalvos, ir neturi suaugusiems būdingo tankaus kailio. Jaunikliai yra smulkesni ir žemesni, paprastai siekia apie 80–100 cm aukštį ties ketera. Ragai jaunikliams pradeda augti tik po pirmųjų gyvenimo metų, o pirmaisiais metais jie daugiausiai laikosi šalia motinos, mokydamiesi prisitaikyti prie aplinkos ir saugumo.
Briedžio veisimosi sezonas
Briedžio veisimosi sezonas Lietuvoje vyksta rugsėjo–spalio mėnesiais, kai patinai tampa itin aktyvūs ir ieško patelių poravimuisi. Šiuo metu patinai dažnai mauroja, gindami savo teritoriją ir konkuruodami su kitais patinais dėl patelių dėmesio. Kovos tarp patinų kartais būna intensyvios ir gali lemti rimtus jų sužalojimus.
Po sėkmingo poravimosi patelės nėštumas trunka apie 8 mėnesius, o jaunikliai gimsta gegužės arba birželio mėnesiais, kai gamtoje yra daug maisto ir sąlygos jaunikliams augti yra palankiausios. Paprastai patelė atsiveda vieną arba du jauniklius, kurie pirmaisiais gyvenimo metais yra priklausomi nuo motinos. Veisimosi ir nėštumo laikotarpis yra kritinis briedžių populiacijos išlikimui ir labai priklauso nuo gamtinių sąlygų bei buveinių kokybės.
Kuo maitinasi briedis
Tai žolėdis gyvūnas, kurio mityba pagrįsta įvairiais augalais. Jis mėgsta šviežius ūglius, lapus, šakeles, žievę ir pelkių augalus. Pagrindinė briedžio mitybos dalis yra įvairūs medžių ūgliai, ypač gluosnių, karklų, drebulių ir kitų medžių jauni ūgliai. Žiemą briedžiai dažnai maitinasi medžių žieve, ypač spygliuočiais ir kitais lapuočiais medžiais.
Briedžio buveinė apima miškingas ir pelkėtas vietoves, kuriose gausu maisto ir vandens telkinių. Jis dažniausiai randamas spygliuočių ir lapuočių miškuose, taip pat pelkėtose teritorijose ir upių pakrantėse. Šios buveinės suteikia briedžiams tiek maisto, tiek saugumo. Lietuvoje briedžiai dažniausiai sutinkami miškuose, pelkėtose vietose.
Kokius garsus skleidžia briedis
Briedis gali skleisti įvairius garsus, priklausomai nuo situacijos ir elgesio, nors įprastai nėra labai garsus gyvūnas. Šie garsai yra svarbūs komunikacijai su kitais briedžiais, ypač veisimosi sezono metu, kai patinai konkuruoja dėl teritorijos ar patelių. Pagrindiniai briedžių skleidžiami garsai:
- Maurojimas – tai garsus, žemas, paprastai per rują (veisimosi sezono metu) girdimas garsas, kurį skleidžia patinai. Šis garsas naudojamas pritraukti pateles ir atbaidyti kitus patinus. Jis gali būti galingas ir skambėti kaip ūžimas ar kaukimas.
- Tylus niurzgimas – briedžiai taip pat gali sklisti žemus, tyliai burbančius garsus, ypač kai yra susierzinę arba jaučia pavojų.
- Kranksėjimas – kai briedžiai kovoja dėl teritorijos ar patelių, jie gali išskleisti šiuos garsus, kurie dažnai būna aštrūs ir primena trankymąsi.
Įdomūs faktai apie briedžius
- Ragai atnaujinami kasmet. Tik patinai turi ragus, kurie kasmet auga ir rudenį numetami. Ragai išauga labai greitai – per vasarą jie gali priaugti iki 2,5 cm per dieną!
- Paprasta, bet efektyvi mityba. Briedžiai turi labai gerą uoslę, todėl jie lengvai randa maistą net ir žiemą, kai sniegas dengia augalus. Be to per dieną jie suvalgo net 32 kg maisto.
- Neįtikėtinas greitis ir ištvermė. Nors briedžiai atrodo lėti, jie gali pasiekti net iki 56 km/h greitį bėgdami trumpą atstumą. Jie yra taip pat yra labai ištvermingi ir gali ilgai vaikščioti po sunkiomis miško ar pelkių sąlygomis.
- Puikūs plaukikai. Briedžiai yra puikūs plaukikai ir gali plaukti didelius atstumus. Jie naudoja savo ilgą kaklą ir kojas, kad lengvai pereitų upes ar pelkes, ir net gali panerti po vandeniu, kad pasiektų vandens augalus.
- Briedžio kanopos veikia tarsi slidės. Jos leidžia jam lengvai judėti ir neleidžia įstrigti į gilų sniegą. Todėl net ir per sniegingas žiemas briedis gali jaustis patogiai. Be to, briedis savo gynybai naudoja ne ragus, o kanopas – spirdamas stipriai koja. Jo kanopos yra aštrios, todėl, siekdamas apsiginti, briedis gali nužudyti ne tik vilką, bet ir mešką.
Šaltiniai:
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.