Chameleοnas – spalvų keitimo meistras su unikaliomis akimis

Turinys

Chameleοnas yra vienas unikaliausių ir tuo pačiu žavingiausių roplių pasaulyje, kuris savo gebėjimu keisti spalvas, viena nuo kitos nepriklausančiomis akimis ir lipniu liežuviu traukia egzotinių gyvūnų mylėtojų dėmesį visame pasaulyje. Nors šie ropliai gamtoje gyvena Afrikos, Madagaskaro, Pietų Europos ir Azijos tropiniuose bei subtropiniuose miškuose, namuose jie gali tapti išskirtiniais augintiniais, reikalaujančiais labai specialių priežiūros žinių ir didelės atsakomybės.

Populiariausios namuose auginamos rūšys – šalmagalvis chameleοnas (Chamaeleo calyptratus) ir panterinis chameleοnas (Furcifer pardalis) – pasižymi ne tik įspūdingomis spalvomis, bet ir sudėtingu elgesiu bei jautrumu aplinkos sąlygoms.

Chameleοnai natūraliai gyvena medžiuose, kur jie lėtai juda tarp šakų, medžioja vabzdžius ir šildosi saulėje. Suaugę chameleοnai gali pasiekti nuo 15 cm iki 60 cm ilgį, priklausomai nuo rūšies. Nors šie ropliai atrodo žavingai ir egzotiškai, būsimi šeimininkai turi suprasti, kad tai labai stresui jautrūs gyvūnai, kuriems reikia tikslios temperatūros, drėgmės kontrolės ir kruopščios priežiūros. Chameleοnai gali gyventi 5–10 metų, o kai kurios rūšys – net ilgiau.

Chameleοnas – pagrindiniai faktai

Faktas	Informacija
Dydis	15–60 cm (priklausomai nuo rūšies)
Svoris	50–200 g
Veisimosi sezonas	Priklauso nuo rūšies ir klimato (namuose gali vykti bet kuriuo metu)
Gyvenimo trukmė	5–10 metų (kai kurios rūšys ilgiau)
Buveinė	Tropiniai ir subtropiniai miškai; Afrika, Madagaskaras, Pietų Europa, Azija
Mėgstamiausias maistas	Vabzdžiai – svirpliai, tarakonai, kirmėlės
Atpažinimo požymiai	Keičia spalvas, viena nuo kitos nepriklausomos akys, lipnus liežuvis, kibi uodega
Grėsmės	Stresas, netinkamos laikymo sąlygos, metabolinės kaulų ligos, dehidratacija
Apsaugos statusas	Kai kurios rūšys saugomos dėl buveinių nykimo

Kaip atpažinti chameleοno patiną, patelę ir jauniklį?

Chameleοnų patinai ir patelės turi aiškių skirtumų, kurie tampa matomi suaugus. Lytinė branda pasiekiama apie 6–12 mėnesių amžiaus, priklausomai nuo rūšies.

Chameleοnų patinai yra gerokai didesni už pateles ir turi ryškesnes spalvas. Šalmagalvio chameleοno patinai turi labai didelę keterą ant galvos, kuri gali siekti iki 10 cm aukščio. Panteriniai chameleοnai patinai pasižymi ryškiomis mėlynomis, raudonomis, oranžinėmis ir žaliomis spalvomis. Patinų uodega storesnė prie pagrindo dėl hemipenių buvimo. Patinai yra teritoriniai ir gali demonstruoti agresyvų elgesį kitiems patinams – keisti spalvą į tamsesnę, pūsti kūną ir šnypšti.

Patelės yra mažesnės ir turi kuklesnę spalvų paletę – dažniau žalios, rudos ar pilkos su mažiau ryškių raštų. Šalmagalvių chameleοnų patelių keteros yra gerokai mažesnės. Patelių uodega plonesnė, be sustorėjimo prie pagrindo. Nėščios patelės keičia spalvas į tamsesnes su ryškiais oranžiniais ar geltonais dryžiais – tai signalas patinams, kad jos nenori poruotis. Elgesys paprastai ramesnis, tačiau nėščios patelės gali būti agresyvios.

Chameleοnų jaunikliai gimsta labai maži – tik 5–8 cm ilgio. Jų spalva paprastai žalsva ar rusva, ne tokia ryški kaip suaugusiųjų. Jaunikliai auga greitai ir per pirmuosius 6 mėnesius pasiekia beveik suaugusiojo dydį. Šiuo laikotarpiu jų spalvos tampa ryškesnės ir įgauna rūšiai būdingus bruožus.

Kaip atpažinti chameleοno patiną, patelę ir jauniklį? — Šalmagalvio chameleono patinas

Chameleοno veisimosi sezonas ir rūpinimasis jaunikliais

Chameleοnų veisimosi sezonas gamtoje priklauso nuo klimato ir rūšies. Namuose laikomų chameleοnų veisimasis gali vykti bet kuriuo metu, jei sąlygos tinkamos, tačiau dažniausiai tai vyksta vėlyvą žiemą ar ankstyvą pavasarį.

Veisimosi metu patinai demonstruoja ryškiausias spalvas ir tampa labai aktyvūs. Jie linkčioja galva, keičia spalvas į įspūdingas kombinacijas ir bando priartėti prie patelės. Jei patelė priima dėmesį, ji išlieka žalios ar šviesios spalvos ir leidžia patinui priartėti. Jei atsisako – keičia spalvą į tamsią su oranžiniais ar geltonais dryžiais, šnypščia, pučia kūną ir gali bandyti įkąsti patiną.

Po sėkmingo poravimosi patelės nėštumas trunka 20–30 dienų. Šiuo laikotarpiu ji intensyviai maitinasi, keičia spalvas ir tampa labiau teritorinė. Prieš dėdama kiaušinius patelė tampa labai nerami, lipa žemyn iš medžių ir ieško tinkamos vietos kiaušiniams dėti. Ji iškasa 10–30 cm gylio urvelį ir padeda 20–80 kiaušinių, priklausomai nuo rūšies. Po to kiaušinius užkasa ir grįžta į normalų gyvenimą.

Kiaušiniai inkubuojami 4–12 mėnesių esant 24–28 °C temperatūrai, priklausomai nuo rūšies. Jaunikliai išsirita visiškai savarankiški ir iš karto pradeda lipti ir medžioti mažus vabzdžius. Gamtoje išgyvena tik maža dalis jauniklių dėl plėšrūnų ir konkurencijos.

Chameleοno veisimosi sezonas ir rūpinimasis jaunikliais — Chameleono kiaušiniai

Kuo maitinasi chameleοnas?

Chameleοnai yra griežti vabzdžiaėdžiai. Jų mityba grindžiama gyvais vabzdžiais, kuriuos jie medžioja savo unikaliu lipniu liežuviu.

Pagrindinis raciono pagrindas turėtų būti įvairūs vabzdžiai. Tinkamiausi: svirpliai, Dubijos tarakonai, vaškiniai kirminai, miltiniai kirminai, šilkverpių lervos, juodųjų kareivinių musių lervos. Šie vabzdžiai turėtų būti tinkamo dydžio – ne didesni nei atstumas tarp chameleοno akių.

Vabzdžiai turi būti „maitinami“ prieš juos duodant chameleοnui – t. y. pašerti maistingomis daržovėmis, vaisiais ir vitaminais 24 valandas prieš duodant. Tai užtikrina, kad chameleοnas gaus visas reikalingas maistines medžiagas.

Netinkami produktai: namuose aptinkami vorai, laukiniai vabzdžiai (gali būti užteršti pesticidais), per dideli vabzdžiai, gyvūninės kilmės maistas (mėsa, žuvis).

Chameleοnui būtini kalcio papildai su vitaminu D3 (barstyti ant vabzdžių 3–4 kartus per savaitę) ir multivitaminų papildas (1–2 kartus per savaitę). Netinkamas maitinimas sukelia metabolines kaulų ligas, kurios labai dažnos nelaisvėje auginamiems chameleοnams.

Šviežio vandens chameleοnai paprastai negeria iš dubens – jie laižo lašus nuo lapų. Būtina kasdien purškti terariumą 2–3 kartus per dieną arba įrengti lašinimo sistemą. Kai kurie šeimininkai naudoja miglos generatorius.

Kuo maitinasi chameleοnas? — Chameleonas – išskirtinai vabzdžiaėdis

Kokius garsus skleidžia chameleοnas?

Chameleοnai yra tylūs ropliai ir retai skleidžia garsus. Tačiau specifinėse situacijose jie gali komunikuoti garsiniais signalais.

Šnypštimas yra dažniausias chameleοno garsas. Jis šnypščia, kai jaučia grėsmę, būna išsigandęs ar supykęs. Tai gynybinis signalas, lydimas kūno pūtimo ir tamsėjančios spalvos. Šnypštimas reiškia „laikykis atokiau“.
Cypimas ar švokštimas gali pasigirsti, kai chameleοnas labai išsigąsta ar jaučia skausmą. Tai retas garsas.

Daugiausia chameleοnų komunikacija vyksta per spalvų keitimą ir kūno kalbą:

ryškios spalvos – gera nuotaika, sveikas gyvūnas, dominavimas;
tamsios spalvos su dryžiais – stresas, baimė, liga;
įprastos spalvos – ramybė, komfortas;
galvos linksėjimas – dominavimas;
lėtas judėjimas – medžioklė ar tyrinėjimas;
kūno pūtimas – grasinimas.

Įdomūs faktai apie chameleοną

Nepriklausomos akys. Chameleοnai gali judinti kiekvieną akį atskirai 180 laipsnių kampu – tai reiškia, kad jie mato beveik 360 laipsnių aplink save vienu metu. Viena akis gali stebėti grobį, o kita – sekti pavojų.
Raketinis liežuvis. Chameleοno liežuvis gali būti 1,5–2 kartus ilgesnis už kūną ir išlekia per 0,07 sekundes! Liežuvio gale esantis lipnus gumbas sugauna vabzdį ir grįžta atgal su grobiu per akimirksnį.
Spalvų paslaptis. Chameleοnai keičia spalvas ne tik maskuotės tikslais, bet ir komunikacijai, temperatūros reguliacijai ir emocijų išreiškimui. Spalvos keičiasi dėl specialių odos sluoksnių su chromatoforais ir nanokristalinėmis struktūromis.
Užsikabinanti uodega. Daugelis chameleοnų turi griebiamąją uodegą, kuri veikia kaip papildoma galūnė – ja jie gali laikytis šakų, išlaikyti pusiausvyrą ir net kyboti laikantis tik ant jos.
Stereoskopinė rega. Kai chameleοnas pamato grobį, abi akys susikoncentruoja į tą patį tašką, suteikdamos tobulą gylio suvokimą – būtent dėl to liežuvio šūvis yra toks tikslus.
Lėtas judėjimas. Chameleοnai juda lėtai ir sūpuoja kūną pirmyn atgal, imituodami lapų judėjimą vėjyje – tai padeda jiems likti nepastebėtiems.
Ne visi deda kiaušinius. Dauguma chameleοnų deda kiaušinius, bet kai kurios rūšys (pvz., Džeksonos chameleonas (Trioceros jacksonii)) yra gyvavedės – jaunikliai vystosi kiaušiniuose, esančiuose patelės viduje, ir gimsta be jų.

Chameleonas namuose: ar tikrai verta?

Chameleοnas namuose – tai labai didelė atsakomybė ir tikrai ne pradedantiesiems. Chameleοnai yra gyvūnai–vienišiai, kurie toleruoja minimalų kontaktą ir patiria stresą nuo per dažno dirginimo ar prisilietimo. Jie nėra „glostomi“ augintiniai.

Chameleοnui reikia didelio vertikalaus terariumo (minimaliai 60x60x120 cm), nuolatinio UVB apšvietimo, tikslios temperatūros ir drėgmės kontrolės, gyvų augalų ir specialios mitybos. Tai reiškia reikšmingas pradines ir nuolatines išlaidas. Be to, šiems ropliams dažnai pasitaiko sveikatos problemų – metabolinė kaulų liga, dehidratacija, stresas, parazitai. Reikalingas veterinaras, dirbantis su ropliais.

Kasdienė priežiūra nėra paprasta: reikia šerti gyvais vabzdžiais, purkšti terariumą kelis kartus per dieną, kontroliuoti temperatūrą, drėgmę ir šviesą. Jei turite žinių, kantrybės, laiko ir lėšų bei suprantate, kad chameleοnas nėra interaktyvus augintinis – jis gali būti įdomus stebėjimo objektas. Jei ne – geriau apsvarstyti paprastesnį roplį arba palikti chameleοną ropinėti laisvėje.

Chameleοnas – tai ne tik spalvų keitimo meistras, bet ir iššūkis, reikalaujantis išskirtinių žinių bei nuoširdaus atsidavimo. Šis roplys nėra trumpalaikis įgeidis – tai jautrus, protingas gyvūnas, kuris neturėtų būti laikomas vien dėl savo išskirtinių spalvų.

Šaltiniai:

Chameleοnas – spalvų keitimo meistras su unikaliomis akimis. Auginti jį namuose – tikras iššūkis