Lietuvoje paplitęs juodasis čiurlys arba čiurlys (Apus apus). Tai tikras akrobatinio skraidymo meistras. Šis paukštis sukurtas skraidyti ir praktiškai nieko daugiau nedaro. Visą savo gyvenimą, išskyrus trumpą veisimosi sezoną, paukščiai praleidžia ore. Net naktį paukščiai nenusileidžia miegoti, o leidžiasi nešami vėjo ir tiesiog pusiau užmiega.
Veisimosi sezono metu čiurliai maitinasi daugelyje mūsų šalies vietų. Paukščius galite pastebėti skrendančius milžinišku greičiu aukštai ore, virš vandens paviršiaus ar tarp pastatų, medžiojančius skraidančius vabzdžius. Straipsnyje aptarsime šiai paukščių rūšiai būdingas ypatybes, bei jų gyvenimo būdą.
Juodasis čiurlys – pagrindiniai faktai
| Dydis | Apie 16–17 cm |
| Svoris | Apie 40 g |
| Veisimosi sezonas | Gegužės-liepos mėn. |
| Gyvenimo trukmė | Apie 20 metų |
| Buveinė | Visur kur yra skraidančių vabzdžių |
| Mėgstamiausias maistas | Skraidantys vabzdžiai |
| Grėsmės | Buveinių nykimas, maisto trūkumas |
Kaip atpažinti čiurlio patelę, patiną bei jauniklį
Čiurlio patinas turi šiek tiek ryškesnę ir kontrastingesnę išvaizdą nei patelė. Patinai yra šiek tiek didesni, jų kūnas dažniausiai yra tamsiai pilkas arba juodas, tačiau su švelniu pilkšvu atspalviu, ypač ant pilvo ir uodegos. Jų sparnai yra ilgi ir siauri, o uodega nugarinėje pusėje yra su smailiu įlinkiu, kas suteikia jiems itin aerodinamišką išvaizdą. Jų akys tamsios ir ryškios.
Čiurlio patelės išvaizda yra panaši į patino, tačiau ji būna šiek tiek mažesnė ir turėti šiek tiek blankesnes plunksnas. Patelės pilvas ir krūtinė gali būti šiek tiek šviesesni, tačiau spalvų skirtumai tarp patelės ir patino nėra labai ryškūs, todėl jas išskirti tik pagal išvaizdą yra sudėtinga. Pagrindinis skirtumas dažniausiai matomas per poravimosi laikotarpį, kai patelės gali būti šiek tiek mažiau aktyvios, nes daugiau laiko praleidžia perėdamos.
Jaunikliai iš pradžių būna daug šviesesni nei suaugusieji čiurliai. Jauniklių plunksnos yra rusvos su pilkšvais atspalviais, o jų pilvas ir krūtinė ryškesnių spalvų, dažnai su gelsvu arba rusvu atspalviu. Jaunikliai turi trumpesnius ir mažesnius sparnus, kurie ne taip lengvai leidžia jiems skraidyti, kaip suaugusiems. Po keletos savaičių jų plunksnos pradeda tamsėti ir įgauti pilką atspalvį, kol jie visiškai įgyja suaugusio čiurlio išvaizdą.
Čiurlio veisimosi sezonas
Čiurlio veisimosi sezonas Lietuvoje prasideda pavasarį, dažniausiai gegužės mėnesį, kai šie paukščiai sugrįžta po migracijos. Veisimosi laikotarpiu čiurliai būna itin aktyvūs, o poros susiporuoja tik vieną kartą per metus. Patelė ir patinas kartu rūpinasi lizdu, kuris dažniausiai būna įrengtas pastatuose, dažniausiai palėpėse, plyšiuose ar kitose žmogaus sukurtose struktūrose. Lizdas, nors ir tvirtas, nėra labai išskirtinis – jis būna sulipdytas iš mažų šakelių, plunksnų, žolės. Čiurlys savo lizdą įrengia aukštai, nes šie paukščiai labai mėgsta aukštį ir jaučiasi saugūs.
Kiaušiniai yra maži, smėlio arba šviesiai pilko atspalvio, ir dažnai turi tamsių dėmelių. Paprastai patelė deda 2–3 kiaušinius. Kiaušiniai yra ovalūs, jų dydis ir spalva gali šiek tiek skirtis, tačiau paprastai jie yra labai lengvi. Patelė ir patinas kartu šildo kiaušinius, užtikrindami, kad jie būtų saugūs ir gerai apsaugoti nuo aplinkos poveikio. Po perėjimo, kuris trunka apie 18–21 dieną, išsirita jaunikliai, kuriuos tėvai rūpestingai maitina ir saugo, kol jie tampa pakankamai stiprūs ir pasiruošę skraidyti.
Kuo maitinasi čiurlys
Čiurliai yra grynai vabzdžiaėdžiai, tai reiškia, kad jie maitinasi įvairiais smulkiais vabzdžiais, kuriuos gali sugauti ore. Jų pagrindinė mitybos sudedamoji dalis – musės, uodai, įvairūs naktiniai vabzdžiai, taip pat nedideli vorai ir kiti smulkūs vabzdžiai. Čiurliai maitindamiesi nesileidžia žemyn ir nekreipia dėmesio į maisto šaltinius ant žemės.
Čiurliai gali maitintis visą dieną ir naktį, dažnai pastebėdami maistą net ir tamsoje. Dėl savo ilgų, siaurų sparnų ir greito skrydžio, jie labai gerai prisitaiko prie skirtingų skraidymo sąlygų ir geba valgyti net aukštai ore. Kadangi čiurliai yra migruojantys paukščiai, jų maisto paieškos priklauso nuo sezono ir vietos, kur jie gyvena ar migruoja.
Kokius garsus skleidžia čiurlys
Čiurliai skleidžia charakteringus garsus. Pagrindinis jų garsas – tai aukšti, greiti švilpimai ir švilpiančios čiulbėjimo sekos. Šie garsai girdimi, kai paukščiai skraido kartu grupėmis, ir dažnai tai būna greitos, trumpalaikės sekos, kurios primena „sviip-sviip“ ar „chirp-chirp“ garsus.
Paukščiai taip pat gali skleisti garsus, kai jie ieško partnerių, bendrauja su kitais čiurliais ar bando apsiginti nuo potencialių grėsmių. Garsai būna aukšti ir švelnaus tono, tačiau kai kurie paukščiai gali skleisti stipresnius švilpimus, ypač esant aktyviai teritorijos gynybai arba pavojaus atveju.
Svarbu, kad šie garsai būtų girdimi ore, nes čiurliai retai leidžiasi ant žemės, o jų socialinė komunikacija dažniausiai vyksta skraidant. Garsus jie skleidžia tiek dieną, tiek naktį, priklausomai nuo paukščių veiklos ir esamos situacijos.
Kaip atskirti čiurlį nuo kregždės
Čiurliai ir kregždės neretai suplakami į vieną, tačiau tai dvi visiškai skirtingos paukščių rūšys. Kadangi šios rūšys dažnai mėgsta medžioti kartu, todėl kartais sunku jas atskirti vieną nuo kitos. Laimei, čiurliai aiškiai išsiskiria, nuo mūsų labiausiai paplitusių kregždžių rūšių, savo vienodai tamsia kūno apačia. Taip yra todėl, kad kregždės apatinė kūno pusė yra šviesi. Ir nors kregždės taip pat turi siaurus, smailius sparnus, tačiau jie blyškūs, palyginti su ilgais, pjautuvo formos čiurlio sparnais.
Veiksmai radus iškritusį jauniklį iš lizdo
Jei radote iš lizdo iškritusį jauniklį, turite patikrinti du dalykus: kokios būklės yra paukštelis ir kiek jis išsivystęs. Jei radote beveik išsivysčiusį jauniklį, palaukite ir pažiūrėkite ar jis vėl išskris pats, nes galbūt jam tik reikėjo atsigauti po nesėkmingo bandymo skristi. Kita vertus, jei paukštelis dar labai mažas ar net be plunksnų, pabandykite surasti lizdą ir atsargiai įkelkite paukščio jauniklį atgal.
Be to, imdami paukštelį į rankas saugokitės, kad ant kūno nepatektų briedmusių. Tai maži parazitai, kurie gyvena tarp čiurlių plunksnų. Šie maži gyvūnėliai taip pat gali įgelti žmonėms, sukeldami skausmą ir niežulį, tačiau kitais atžvilgiais nėra kenksmingi.
Įdomūs faktai apie čiurlį
- Ilgas skraidymo laikotarpis. Čiurliai praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį ore. Jie gali skraidyti iki 10 mėnesių be perstojo, ypač migracijos metu. Nusileidžia dažniausiai tik perėjimo metu į lizdą.
- Čiurlys maudosi lėtai skraidydamas per krintantį lietų arba kūnu trenkdamasis į vandens paviršių, o paskui atšokdamas atgal ir nusikratydamas vandens lašelius.
- Čiurliai geba miegoti ore. Manoma, kad jie tai daro išjungdami vieną smegenų pusę per unihemisferinį lėtųjų bangų miegą (USWS), kad viena smegenų pusė galėtų ilsėtis, o kita liktų aktyvi. Be to, jie naudojasi ir oro srovėmis tam, kad liktų ore, net aktyviai neskrisdami.
- Greitas skrydis. Paukščiai gali pasiekti greitį iki 160 km/h, kai skrenda. Jie geria vandenį sklandydami virš vandens ir gurkšnodami arba gaudydami lietaus lašus.
Šaltiniai:
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.