Eurazinis tetervinas – kodėl jis pasipūtęs ir burbuliuoja?

Eurazinis tetervinas (Lyrurus tetrix) arba tiesiog tetervinas yra gerai žinomas dėl savo įspūdingų tuoktuvių ritualų, kuomet patinai demonstruoja savo grožį ir jėgą, skleisdami unikalius burbuliavimo garsus, kurie pritraukia pateles. Tuo tarpu patelės, pasislėpusios nuo plėšrūnų, rūpinasi lizdų sukimu ir jauniklių perėjimu. Deja, pastaruoju laiku tetervinai vis rečiau pastebimi ir lieka tik senas mūsų girių ir miškų reliktas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti šį paukštį ir supažindinsime su jo rūšiai būdingais bruožais.

Eurazinis tetervinas – pagrindiniai faktai

Dydis	Apie 40-60 cm
Svoris	Apie 750-1250 g
Veisimosi sezonas	Balandžio-gegužės mėn.
Gyvenimo trukmė	Apie 4-5 metai
Buveinė	Durpynai, viržynai, beržynai
Mėgstamiausias maistas	Ūgliai, vabzdžiai, uogos
Grėsmės	Buveinių nykimas, plėšrūnai

Kaip atpažinti tetervino patelę, patiną bei jauniklį

Tetervino patinas yra ryškus ir lengvai pastebimas. Jo plunksnos yra juodos su melsvu metališku blizgesiu, o sparnuose išryškėja balti dryžiai. Virš akių yra ryškios raudonos „antakio raukšlės“, kurios ypač išryškėja veisimosi metu. Patino uodega yra ilga ir lenkta į viršų, sudaranti išskirtinę lyros formą, kas yra vienas svarbiausių bruožų. Patinai yra didesni už pateles, jų kūno ilgis siekia 50–60 cm.

Patelė, priešingai nei patinas, yra gerokai mažiau pastebima dėl savo rudos spalvos plunksnų su pilkai rudu, gelsvai rusvu ir juodu margumu. Toks raštas padeda jai geriau užsimaskuoti gamtoje, ypač veisimosi metu, kai ji saugo lizdą. Jos uodega yra trumpesnė ir tiesesnė nei patino, o kūno ilgis – apie 40–50 cm. Patelės mažesnis dydis ir margos spalvos padeda jai išvengti plėšrūnų dėmesio.

Jaunikliai išvaizda primena patelę – jų plunksnos yra rudai margos, tačiau jie dažnai būna šviesesni. Jaunikliai yra mažesni už suaugusius paukščius, ir jų plunksnos dar nėra pilnai išsivysčiusios, o sparnai ir uodega auga bręstant. Jauniklių plunksnų spalvos turi maskuojantį raštą, kuris padeda jiems pasislėpti nuo plėšrūnų ir geriau susilieti su aplinka.

Tetervino veisimosi sezonas

Eurazinio tetervino veisimosi sezonas prasideda pavasarį, paprastai balandžio ir gegužės mėnesiais. Šiuo laikotarpiu vyksta jiems būdingas poravimosi elgesys, vadinamas burbuliavimu. Patinai susirenka į tam tikras atviras teritorijas ir ten vyksta kovos dėl dominavimo bei patelių dėmesio. Poravimosi metu patinai išpučia savo krūtines, demonstruoja išskleistą lyros formos uodegą ir aktyviai skleidžia būdingus garsus – burbuliavimą ir šnypštimą.

Šie garsai ir išvaizdos demonstravimas padeda patinams patraukti patelių dėmesį. Paprastai patelės renkasi poruotis su stipriausiais ir įspūdingiausiais patinais. Šis procesas trunka keletą savaičių, po kurio patelės deda kiaušinius ir pasirūpina lizdais, dažniausiai slėpdamos juos gerai maskuotose vietose, kad apsaugotų nuo plėšrūnų. Tetervino veisimosi laikotarpis yra itin svarbus šio paukščio populiacijos išlikimui.

Kur tetervinas gyvena ir suka lizdus

Tetervinai gyvena miškingose ir atvirose vietovėse, kur susimaišo miškai ir pievos. Jų pagrindinės buveinės yra durpynai, viržynai, miškų kirtavietės, bei kalvotos miško vietovės. Tetervinai renkasi teritorijas, kuriose yra daug žemų krūmų ir atvirų erdvių, tinkamų maistui rinkti bei poravimosi ritualams. Patelės suka lizdus ant žemės, dažniausiai gerai paslėptose vietose – tarp krūmų, aukštoje žolėje ar po medžių šaknimis. Lizdai yra paprasti įdubimai žemėje, iškloti sausa žole, lapais ir samanomis, kad būtų šilti ir apsaugoti nuo plėšrūnų.

Patelės deda nuo 6 iki 12 kiaušinių. Jie yra vidutinio dydžio apie 4,5–5 cm dydžio. Dažniausiai jie yra šviesiai rudos spalvos, tačiau gali turėti ir šviesiai pilkų tonų. Kiaušiniai dažnai būna padengti tamsesniais rusvais arba juodais taškeliais.

Kaip skamba tetervino skleidžiamas balsas

Patino tuoktuvių giesmė vadinama burbuliavimu ir šiek tiek primena karvelio burkavimą: „karrru-kukarru-kurrrrr“. Šią frazę jis kartoja daug kartų, dažnai pertraukdamas trumpu „čiuffyyš“ garsu. Šis garsų derinys dažnai girdimas anksti ryte arba vėlai vakare, kai patinai renkasi poravimosi vietose. Tuo tarpu patelės balsas yra labiau panašus į trumpą kvaksėjimą, skambantį kaip „ko-ko-ko“.

Kuo maitinasi ir kur žiemoja tetervinas

Tetervinas yra visaėdis, jo mityba priklauso nuo sezono. Pavasarį ir vasarą jis minta įvairiais augalais, tokiais kaip lapai, ūgliai, uogos, o taip pat neatsisako vabzdžių, kurie suteikia reikiamų baltymų. Mėlynės, bruknės ir kiti mažieji vaisiai taip pat yra svarbi jų mitybos dalis šiuo laikotarpiu.

Su rudens atėjimu tetervinai pradeda ruoštis žiemai, todėl jų mityba keičiasi. Šaltuoju sezonu jie dažniausiai valgo medžių pumpurus ir šakeles, ypač beržo, pušies ir kitų spygliuočių. Tetervinai sugeba prisitaikyti prie aplinkos ir ieškoti maisto net ir snieguotomis sąlygomis, kartais pakeldami sniegą, kad pasiektų po juo slypintį maistą.

Lietuvoje tetervinas žiemoja miškingose ir atvirose vietovėse, kur yra pakankamai maisto šaltinių. Žiemą jie renkasi durpynus, viržynus ir miškus, kur gali rasti apsaugą nuo šalčio ir plėšrūnų. Šios buveinės suteikia jiems reikiamas sąlygas išgyventi šaltuoju metų laiku.

Įdomūs faktai apie tetervinus

Išgąsdinti ar iškilus pavojui tetervinai gali išskristi neįtikėtinu greičiu. Norėdami išvengti pavojaus, jie naudojasi savo galingais sparnais, sparčiai pakildami. Tetervinai pasižymi vikrumu ir greita reakcija.
Šaltos žiemos metu tetervinai slepiasi net iki dešimt centimetrų gylyje po sniegu, kuris juos apsaugo nuo atšiaurių vėjų ir itin žemos temperatūros.
Tetervinai yra pavieniai paukščiai, nors žiemą dažniausiai susiburia į grupes ir maitinasi iš bet kokių jiems prieinamų maisto šaltinių.

Šaltiniai:

Eurazinis tetervinas – kodėl jis pasipūtęs ir pastoviai burbuliuoja?