Juodasis gandras (Ciconia nigra) yra didingas paukštis, garsėjantis įspūdinga išvaizda ir išskirtiniu elgesiu. Kitaip nei dažniau sutinkamas giminaitis baltasis gandras, juodasis gandras yra sunkiai pastebimas, bailus ir mėgsta nuošalias buveines. Ši rūšis Lietuvoje įrašyta į Raudonąją knygą ir yra saugoma. Taigi šiame straipsnyje gilinsimės į juodojo gandro biologiją, elgseną, migracijos ypatumus, maitinimosi įpročius.
Juodasis gandras – pagrindiniai faktai
| Dydis | Apie 95-100 cm |
| Svoris | Apie 3 kg |
| Veisimosi sezonas | Balandžio-gegužės mėn. |
| Gyvenimo trukmė | Apie 18 metų |
| Buveinė | Miškingos vietovės |
| Mėgstamiausias maistas | Varlės, driežai, gyvatės, graužikai, žuvys |
| Grėsmės | Buveinių nykimas, tarša |
Kaip atpažinti juodąjį gandrą: patelę, patiną bei jauniklį
Panašiai, kaip baltieji gandrai, juodieji gandrai yra dideli ir tvirto kūno sudėjimo paukščiai, sveriantys apie 3 kilogramus. Jie yra 95–100 cm dydžio, o sparnų plotis siekia 144–155 cm. Jie turi ilgus kaklus, snapus ir kojas, trumpas uodegas ir plačius sparnus. Gandrų kūno plunksnos juodos su žaliu ir violetiniu blizgesiu. Be to ant krūtinės ir pilvo yra baltos spalvos plunksnos.
Snapai ir kojos yra skaisčiai raudonos spalvos, ir ši spalva net suintensyvėja poravimosi sezono metu. Žiemos mėnesiais juodųjų gandrų snapai ir kojos paruduoja. Patinai yra didesni už pateles, tačiau abi lytys išoriškai yra panašios. Gandrų jauniklių plunksnos nėra tokios sodrios spalvos, tačiau sulaukus vienerių metų šios spalvos tampa ryškios.
Veisimosi sezonas ir kaip atrodo juodojo gandro buveinė
Juodasis gandras veisiasi kasmet balandžio arba gegužės mėnesį. Juodųjų gandrų poravimasis panašus į jų giminaičius baltuosius gandrus. Patinai ir patelės bendrauja kilnodami galvą „aukštyn žemyn“. Gandras pakelia galvą ir atverčia ją atgal atsiremdamas į savo nugarą. Šį veiksmą gandro vokaliniai garsai, vadinami snapų kalenimu. Paukštis spragsi viršutiniu ir apatiniu žandikauliu, taip sukurdamas kalenimo garsą. Skirtingai nuo baltųjų gandrų, šis juodasis gandras nuolat nekalena. Garsas išleidžiamas retai, gan tyliai, tačiau tai gali tęstis ir visą naktį. Susiradę porą, juodieji gandrai yra sezoniškai monogamiški, tai yra pasilieka su savo porininku per veisimosi sezoną, bet ne daugelį metų.
Juodieji gandrai gyvena ir veisiasi ramiose, miškingose vietose, kurios yra arti vandens. Jie krauna lizdus aukštai medžiuose ir ieško maisto pelkėtose vietose ir upėse. Gandrai laikosi atokiau nuo žmonių gyvenamųjų vietovių ir stengiasi vengti artimo kontakto su žmonėmis.
Kaip atrodo juodojo gandro kiaušiniai ir kur jis suka lizdus
Patelės padeda nuo 3 iki 5 baltų, ovalo formos kiaušinių į didelius lizdus, padarytus iš šakų ir purvo. Šie lizdai dažniausiai naudojami daugelį metų. Kiaušiniai išsirita per 32-38 dienas, o jaunikliai palieką lizdą maždaug po 71 dienos. Po išsiritimo jaunikliais rūpinasi abu tėvai. Jie tampa savarankiški tik praėjus kelioms savaitėms po išsiritimo, o lytiškai subręsta sulaukę 3-5 metų.
Patinas ir patelė kartu stato lizdą. Lizdai statomi aukštų didelių medžių viršūnėse. Patinas suranda tinkamą vietą lizdui ir renka šakeles, purvą ar žolę. O patelės atsakomybė lizdą sukrauti. Už jauniklių perėjimą taip pat atsakingi abu poros nariai, tačiau dažniausiai per patelės. Kai lizde būna per karšta, tėvai retkarčiais ant kiaušinių ir jauniklių pila vandenį, kad juos atvėsintų. Jauniklius maitina abu tėvai. Maistas išberiamas ant lizdo dugno ir jaunieji gandriukai maitinasi iš ten.
Juodasis gandras žinomas dėl savo drovaus ir vienišių primenančio elgesio, todėl yra linkęs likti toli nuo žmogaus. Juodieji gandrai gyvena pavieniui ne veisimosi sezono metu. Tai yra migruojantys paukščiai, kurie aktyvūs dienos metu. Paukščiai tikslingai vaikšto žeme, tolygiu žingsniu. Jie tupi ir stovi vertikaliai, dažnai ant vienos kojos. Šie paukščiai puikiai skraido.
Juodojo gandro giesmė
Juodasis gandras žinomas kaip gana tylus paukštis. Skirtingai nei kai kurios kitos gana balsingos paukščių rūšys, jis neskleidžia garsių šauksmų ar giesmių. Tačiau jis turi kelis jam būdingiausius garsus. Vienas jų snapo kalenimas. Panašiai kaip ir kitos gandrų rūšys, juodieji gandrai bendrauja kalendami snapais, ypač poruojantis arba bendraudami lizde su jaunikliais. Kitas garsų tipas yra šnypštimas ir švilpimas. Juodieji gandrai gali skleisti šnypštimo ir švilpimo garsus, ypač kai jaučia grėsmę arba gindami savo lizdą. Galiausiai, šie gandrai taip geba švelniai niurzgėti.
Kur žiemoja juodasis gandras
Juodieji gandrai yra migruojantys paukščiai, kurie žiemą leidžia šiltesniuose regionuose. Europoje veisimosi sezono metu gyvenantys juodieji gandrai dažniausiai žiemoja Afrikoje, į pietus nuo Sacharos dykumos. Jie keliauja per Viduržemio jūrą ir toliau į Vakarų, Rytų ir Pietų Afrikos dalis. Kai kurios populiacijos taip pat gali žiemoti Indijoje ir pietryčių Azijoje.
Šie paukščiai kasmet keliauja tūkstančius kilometrų iš savo veisimosi vietų, kur yra palankesnės klimato sąlygos. Migruodami jie naudojasi šiltomis oro srovėmis, kad sumažintų energijos sąnaudas ilgų kelionių metu.
Kuo maitinasi juodasis gandras
Juodieji gandrai yra mėsėdžiai (žuviaėdžiai). Jie daugiausia minta žuvimi, įskaitant mažus ungurius, ešerius, vėgėles. Jų racione taip pat gali būti varliagyviai, maži ropliai, žinduoliai ir paukščiai bei bestuburiai, pavyzdžiui, sraigės, moliuskai, sliekai ir vabzdžiai.
Įdomūs faktai apie juodąjį gandrą
- Juodasis gandras yra viena iš nedaugelio gandrinių paukščių rūšių, kuri nėrai tiek susijusi su žmonėmis savo gyvenimo būdu. Atvirkščiai nei baltasis gandras, kuris dažnai peri ant pastatų ir žmonių apgyvendintose vietose, juodasis gandras renkasi nuošalesnę aplinką, senuose miškuose.
- Veisimosi sezono metu juodieji gandrai rengia įmantrius piršlybų pasirodymus, įskaitant snapų kalenimą, kad sustiprintų poros tarpusavio ryšius.
- Juodieji gandrai yra puikūs sklandytojai, naudodami šilto oro sroves migracijos metu, jie geba nukeliauti didelius atstumus su minimaliomis energijos sąnaudomis.
- Nors juodieji gandrai daugiausia randami Europoje, bet jų arealas taip pat apima didelę dalį Azijos ir Afrikos. Jie gyvena įvairiuose klimatuose, nuo Europos miškų iki Afrikos savanų. Bet dėl mažėjančių natūralių buveinių šių paukščių visame pasaulyje mažėja.
Šaltiniai:
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.