Nors katės garsėja nepriklausomu būdu ir pastovia rutina, daugelis šeimininkų pastebi, kad jų augintinių elgesys keičiasi tam tikromis mėnesio naktimis. Ypač dažnai minimos situacijos, kai ramiai gyvenanti katė staiga tampa neramesnė, aktyvesnė ar jautresnė aplinkos dirgikliams. Tokie pastebėjimai kelia klausimų ne tik augintinių mylėtojams, bet ir specialistams, ieškantiems dėsningumų tarp natūralių gamtos ciklų ir kačių elgsenos. Kadangi mėnulis daro įtaką daugeliui gamtos reiškinių, nenuostabu, jog svarstoma ir apie jo sąsajas su mūsų augintiniais. Tačiau, ar tikrai katės ir mėnulio fazės gali būti susijusios taip, kaip neretai manome? Atsakymų kviečiame paieškoti straipsnyje.
Kodėl katės reaguoja į aplinkos ritmus?
Katės pasižymi itin jautria sensorine sistema, todėl jų elgesį gali paveikti net ir nedideli aplinkos pokyčiai, ypač tie, kurie susiję su šviesos intensyvumu. Moksliniai tyrimai rodo, kad daugumos žinduolių aktyvumą reguliuoja cirkadiniai ritmai, o šviesos signalai yra vienas svarbiausių biologinio laikrodžio veiksnių. Nors katėms cirkaluniniai ritmai – elgesio pokyčiai, susiję su mėnulio ciklais, nėra moksliškai įrodyti, jų reakcija į net ir labai silpną apšvietimą leidžia manyti, kad tam tikri mėnulio šviesos svyravimai gali būti reikšmingi. Tai tampa svarbiu kontekstu, kai nagrinėjame, kaip katės ir mėnulio fazės gali būti tarpusavyje susijusios.
Katės turi anatomiškai išskirtinę regėjimo sistemą: didelį strypelių kiekį tinklainėje ir tapetum lucidum sluoksnį, kuris sustiprina šviesos atspindėjimą. Tokia akių struktūra leidžia joms matyti šešis–aštuonis kartus geriau už žmogų net minimalioje šviesoje. Todėl mėnulio fazių sukeliami šviesos pokyčiai, kurie žmogui atrodo nereikšmingi, katėms gali būti juntami kaip pakankamai ryškūs aplinkos dirgikliai. Šviesesnės naktys natūraliai aktyvina instinktus, susijusius su stebėjimu, budrumu ir teritorijos stebėjimu.
Veterinarijos specialistų pastebėjimai taip pat rodo, kad šviesesnė naktis gali lemti padidėjusį kačių aktyvumą, dažnesnį teritorinį judėjimą ar jautresnes reakcijas į aplinkos stimulus. Šaltiniai nurodo, kad pilnaties metu kai kuriuose regionuose fiksuojama daugiau traumų ar nerimo atvejų, kas gali būti siejama su didesniu kačių budrumu ir intensyvesniu aplinkos judėjimu. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur didelė dalis kačių laisvai juda lauke ir tiesiogiai patiria natūralius aplinkos ciklus, kitaip nei šalyse, kur dauguma gyvūnų laikomi patalpose.
Katės ir mėnulio fazės: ką apie tai sako moksliniai tyrimai?
Moksliniai tyrimai apie kačių elgesį mėnulio ciklų metu pateikia įdomų, tačiau nevienareikšmį vaizdą. Nors dauguma studijų pabrėžia, kad mėnulis tiesiogiai neveikia kačių fiziologinių procesų, kai kurie duomenys rodo aiškias tokio elgesio tendencijas. Vienas plačiausiai cituojamų tyrimų, atliktas Colorado State University, nustatė, kad pilnaties metu veterinarijos klinikose fiksuojama daugiau gyvūnų apsilankymų, susijusių su traumomis ar nerimu, nei kitomis mėnesio dienomis. Tokie duomenys leidžia manyti, kad tam tikromis mėnulio fazėmis aplinkos veiksniai suaktyvina ne tik kates, bet ir kitus gyvūnus, o tai netiesiogiai daro įtaką jų elgsenai.
Kiti šaltiniai pabrėžia, kad per pilnatį padidėjusi nakties šviesa gali sustiprinti natūralų kačių budrumą, nes aplinka tampa vizualiai ryškesnė ir dinamiškesnė. Ši hipotezė dera su etologinėmis žiniomis: didesnis aplinkos dirgiklių kiekis gali skatinti aktyvesnį grobio paieškos elgesį, teritorinį judėjimą ar jautresnes reakcijas į garsus. Tuo tarpu jaunaties metu, kai šviesa yra minimali, dažnai fiksuojamas ramesnis gyvūnų elgesys.
Kai kurie tyrėjai taip pat išskiria statistiškai reikšmingus pokyčius kačių vokalizacijoje, nerimo lygyje ar lakstymo intensyvume tam tikromis mėnulio fazėmis. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad šie pokyčiai nėra universalūs, jie priklauso nuo katės temperamento, jos gyvenimo būdo ir aplinkos. Tai paaiškina, kodėl šeimininkų pastebėjimai kartais gali skirtis, o mokslinės studijos pateikia tik tendencijas, o ne vieną bendrą dėsningumą.
Mėnulio fazių lentelė: galimas poveikis kačių elgesiui
| Mėnulio fazė | Aplinkos ypatybės | Galimos kačių elgesio reakcijos | Paaiškinimas |
| Jaunatis | • Tamsiausios naktys • Mažiau judrios laukinės faunos | • Ramesnis elgesys • Ilgesnės miego fazės • Silpnesnės reakcijos į dirgiklius | Dėl menko apšvietimo sumažėja aplinkos stimulų, tad kačių budrumas natūraliai slopsta. |
| Augantis mėnulis | • Šviesos kiekis palaipsniui didėja • Suaktyvėja smulkūs gyvūnai | • Didėjantis žaidybinis elgesys • Aktyvesnis teritorijos stebėjimas • Dažnesnis budrumas | Katės ima labiau reaguoti į kintančią šviesą ir aplinkos pokyčius. |
| Pilnatis | • Maksimalus apšvietimas • Labiausiai aktyvios graužikų ir plėšrūnų populiacijos | • Intensyvesnė vokalizacija • Nerimas arba hiperaktyvumas • Dažnesnis lakstymas • Didesnė traumų rizika | Tyrimai rodo daugiau vet. apsilankymų pilnaties metu; aplinka tampa stimuliuojanti. |
| Delčia | • Šviesos kiekis mažėja • Aplinkos aktyvumas slopsta | • Elgesys stabilizuojasi • Grįžimas į įprastą miego ritmą • Mažiau naktinio aktyvumo | Ribotas šviesos ir garsų kiekis slopina pernelyg aktyvias reakcijas, todėl elgesys išlieka pastovesnis. |
| Mėnulio užtemimas | • Staigus ir neįprastas šviesos sumažėjimas • Netipinis aplinkos ritmas | • Trumpalaikis nerimas • Slėpimasis • Padidėjęs reagavimas į garsus | Staigus pokytis interpretuojamas kaip potencialus pavojus. |
Kaip kinta kačių elgesys mėnulio ciklo metu?
Kačių šeimininkai ir veterinarijos specialistai neretai pastebi, kad tam tikromis mėnesio naktimis katės elgiasi kitaip nei įprastai. Šiuos pokyčius jie linkę sieti su mėnulio ciklo kaita, nes aplinkos šviesos ir dirgiklių kiekis naktį gali ženkliai skirtis priklausomai nuo fazės. Nagrinėjant, kaip kinta katės ir mėnulio fazės santykis, daug dėmesio skiriama būtent tiems elgesio modeliams, kurie kartojasi šviesesnių ar tamsesnių naktų metu.
Vienas labiausiai pastebimų reiškinių – suaktyvėjęs kačių judėjimas ir žaidybinis elgesys. Šviesesnės nakties metu katės dažniau vaikšto, laksto, tyrinėja aplinką ir trumpina miego periodus. Tai ypač pasireiškia per pilnatį, kai dėl didesnio matomumo aplinkoje atsiranda daugiau vizualinių ir garsinių stimulų. Tuo pat metu gali sustiprėti ir kačių vokalizacija: kai kurios katės miaukia dažniau, reaguoja į mažiausius garsus arba bando užmegzti intensyvesnį kontaktą su šeimininkais.
Kitas ryškus pokytis – sustiprėjęs medžioklės ir stebėjimo elgesys, kuris ypač ryškus lauke gyvenančioms katėms. Šviesesnė naktis gali paskatinti didesnį grobio judėjimą, todėl aplinkoje atsiranda daugiau kvapų ir garsų, kuriuos katės greitai užfiksuoja. Tokiais atvejais jos gali išeiti toliau nei įprastai, daugiau stebėti, klausytis, o kartais ir rizikuoti, kas atitinka veterinarų pastebėtą traumų padažnėjimą tam tikromis mėnulio fazėmis.
Jautresnės katės taip pat gali rodyti ir elgesio neramumą: vaikščiojimą pirmyn ir atgal, norą rasti aukštesnę stebėjimo vietą, sutrumpėjusį miego ciklą ar intensyvesnes reakcijas į buitinius garsus. Tokie pokyčiai paprastai būna laikini ir išnyksta sumažėjus aplinkos dirgiklių kiekiui, kai naktis tampa tamsesnė ir ramesnė.
Šie elgesio pokyčiai leidžia suprasti, kad mėnulio ciklų metu kintantys aplinkos faktoriai, o ne pats mėnulis kaip reiškinys, aktyvina natūralius kačių instinktus.
Naminės ir laukinės katės: kuo skiriasi jų reakcijos į mėnulio fazes?
Kai nagrinėjamos katės ir mėnulio fazės, vienas svarbiausių veiksnių yra skirtinga gyvūnų gyvenamoji aplinka. Naminės katės, daugiausia laiką praleidžiančios uždarose erdvėse, rečiau patiria tiesioginius šviesos ir aplinkos pokyčius, kuriuos sukelia mėnulio ciklai. Tuo tarpu lauke gyvenančios ar laisvai vaikštančios katės, nuolat susiduria su natūraliais aplinkos dirgikliais, todėl jų reakcijos į mėnulio fazes gali būti gerokai ryškesnės ir labiau išreikštos.
Naminės katės dažniausiai reaguoja į netiesioginius aplinkos pokyčius, pavyzdžiui, į pasikeitusį apšvietimą kambaryje, intensyvesnį šeimininkų judėjimą ar lauke sklindančius garsus. Per šviesesnes naktis jos gali būti budresnės, daugiau vaikščioti po namus, reaguoti į pro langus sklindančią šviesą ar pakitusį ritmą už namų ribų. Pastebima, kad jautresnės katės gali sutrumpinti miego laiką, užlipti į aukštesnes vietas stebėti aplinkos ar išreikšti didesnį nerimą, ypač jei netoliese yra aktyvių laukinių gyvūnų.
Lauke gyvenančių kačių reakcijos dažniausiai būna intensyvesnės. Šviesesnė naktis, ypač per pilnatį, leidžia geriau matyti aplinką ir grobį, todėl jos juda daugiau, nuklysta toliau nuo įprastos teritorijos ir aktyviau medžioja. Tyrimai rodo, kad tokiomis naktimis suaktyvėja ir daugelis kitų žinduolių: nuo graužikų iki plėšrūnų, o jų padidėjęs aktyvumas tampa papildomu dirgikliu katėms. Dėl šių priežasčių veterinarai fiksuoja ir didesnę traumų tikimybę per pilnatį, kai katės susiduria su šunimis, kitomis katėmis ar judresne aplinka.
Be to, kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad stipresni kosminiai reiškiniai, tokie kaip mėnulio užtemimai, gali sukelti trumpalaikį nerimą tiek naminėms, tiek laukinėms katėms. Staigus šviesos pokytis gali būti interpretuojamas kaip pavojus, todėl dalis gyvūnų gali pradėti slėptis, tuštintis neįprastose vietose ar rodyti aktyvų budrumą.
Mėnulio fazės ir katės Lietuvoje: kuo išsiskiria vietinė aplinka?
Lietuvoje kačių elgesio pokyčiai mėnulio ciklų metu gali būti ryškesni nei šalyse, kur dauguma naminių gyvūnų laikomi tik patalpose. Tai lemia specifinė vietinė aplinka: didelė dalis Lietuvos kačių vis dar laisvai juda lauke, ypač priemiesčių ir kaimiškose vietovėse. Tokiomis sąlygomis katės ir mėnulio fazės susijusios ne tik per aplinkos šviesos pokyčius, bet ir per laukinės faunos aktyvumą, kuris Lietuvoje išlieka gausus ir įvairus.
Kaimiškose vietovėse katės dažniau susiduria su gyvūnais, tampančiais jų grobiu: pelėmis, pelėnais, paukščiais ir net smulkiais plėšrūnais. Šių gyvūnų aktyvumas kinta priklausomai nuo mėnulio šviesos: pilnaties metu jie juda daugiau, todėl katės patiria gausesnę sensorinę stimuliaciją. Tai gali paaiškinti, kodėl Lietuvos kaimų gyventojai neretai pastebi, kad per pilnatį katės daugiau klajoja, medžioja ar grįžta namo pavargusios vėliau nei įprastai.
Miesto aplinkoje situacija kitokia. Dirbtinis apšvietimas mažina natūralių mėnulio fazių kontrastą, todėl aplinkos stimulas nėra toks ryškus kaip kaime. Vis dėlto, net ir miestuose šviesesnės naktys gali skatinti kačių budrumą: jos dažniau vaikšto po butą, reaguoja į lauko garsus ar praeivių judėjimą. Tai ypač pastebima daugiaaukščių rajonuose, kur per didelius langus sklindanti šviesa sukuria papildomą dirgiklių šaltinį.
Unikalus Lietuvos kontekstas yra ir sezoninis šviesos pokytis. Žiemos metu naktys yra ilgos ir tamsios, todėl mėnulio šviesa tampa ryškesniu aplinkos faktoriumi tiek kaime, tiek mieste. Vasarą šviesos tarša ir ilgesnės šviesios valandos šį poveikį sušvelnina. Tokie sezoniniai skirtumai gali lemti, kad Lietuvos katėms mėnulio fazių įtaka nėra vienoda ištisus metus.
Katės ir mėnulis: mitai, simboliai, folkloras
Ryšys tarp kačių ir mėnulio nuo seno užima svarbią vietą įvairių kultūrų mituose ir folkloro tradicijose. Nors šiuolaikinis mokslas mėnulio įtaką gyvūnų elgsenai aiškina aplinkos pokyčiais, kultūrinė vaizduotė šį ryšį plėtojo kaip išskirtinį simbolinį fenomeną. Dėl naktinio aktyvumo, nepriklausomos prigimties ir gebėjimo judėti beveik be garso, katės tapo vienais iš labiausiai su mėnuliu siejamų gyvūnų ir šios sąsajos išliko iki šių dienų.
Daugelis Vakarų Europos legendų vaizduoja kates kaip gyvūnus, gebančius numatyti arba pajusti astrologinius įvykius. Viduramžiais buvo tikima, kad per pilnatį katės tampa ypač aktyvios ar net „mistinėmis“. Toks suvokimas iš dalies kilo iš to, kad žmonės per šviesesnes naktis dažniau matydavo klajojančias laukines ar pusiau laukines kates. Tai kultūriškai sustiprino idėją, jog katės ir mėnulio fazės turi ypatingą sąsają, nors šiandien žinome, kad tokį vaizdinį formavo visai žemiški aplinkos veiksniai.
Senovės Egipte katės buvo siejamos su dievybe Bastet, saugojusia namus, vaisingumą ir moteriškumą, o mėnulis buvo laikomas vienu iš jos galios simbolių. Rytų tradicijose mėnulis dažnai įkūnija intuiciją, cikliškumą, nakties gyvybingumą – tai savybės, kurios natūraliai priskiriamos ir katėms. Japonų folklore „bakeneko“ ir „nekomata“ mitai vaizduoja kates, kaip naktinius būtybių transformacijos simbolius, o mėnulio pilnatis juose dažnai tampa lūžio tašku, kai šios būtybės įgauna antgamtinių galių.
Modernioje kultūroje ši sąsaja taip pat išliko: juodos katės ir pilnatis tapo populiaria ikonografija literatūroje, kine ir populiariojoje kultūroje. Nors šie vaizdiniai neparemti mokslo duomenimis, jie stipriai formuoja visuomenės nuostatas ir net padeda suprasti, kodėl kai kurie žmonės elgesio pokyčius katėse linkę sieti su mėnulio fazėmis.
Kaip padėti katei, kai kinta mėnulio fazės?
Nors moksliniai tyrimai rodo, kad mėnulis pats savaime tiesioginės įtakos kačių fiziologijai neturi, aplinkos pokyčiai, kurie atsiranda skirtingų fazių metu, gali trumpam pakeisti jų elgesį. Šviesesnės naktys, intensyvesnis laukinės faunos judėjimas ar pakitę dirgikliai lauke gali sukelti jautresnių kačių budrumą ar nerimą. Todėl nagrinėjant kates ir mėnulio fazes, dėmesys krypsta į tai, kaip sukurti aplinką, padedančią katei jaustis saugiai esant didesniam aplinkos stimulų kiekiui.
Pirmasis žingsnis – užtikrinti saugią ir ramią miego vietą. Per šviesesnes naktis verta pasirūpinti storesnėmis užuolaidomis, uždengiamais langais arba suteikti katei galimybę miegoti tamsesnėje namų vietoje. Tyrimai rodo, kad sumažintas šviesos kiekis gali slopinti perteklinį budrumą ir padėti išlaikyti katės miego ritmą.
Antras svarbus aspektas – stabili rutina. Katės geriausiai jaučiasi tuomet, kai aplinka keičiasi kuo mažiau. Pastovūs šėrimo, žaidimo ir poilsio laikai padeda kompensuoti išorinius pokyčius, kurie gali erzinti ar trikdyti jautresnius individų tipus. Aktyvus žaidimas vakare gali padėti išsklaidyti perteklinę energiją ir sumažinti galimą naktinį nerimą.
Vertėtų pasirūpinti ir sensorine aplinkos kontrole. Feromonų difuzoriai, pažįstami kvapai, mėgstamos gulėjimo vietos ir uždaros erdvės (pvz., nameliai ar dėžės) suteikia katėms saugumo jausmą. Jei lauke gyvenančių ar pusiau laisvų kačių elgesys keičiasi ryškiai, verta sumažinti jų išėjimų į lauką laiką per šviesesnes naktis arba pasirūpinti, kad teritorija būtų kuo saugesnė.
Kai kurioms katėms, kaip nurodo specialistai, papildomai padeda raminamosios priemonės: natūralūs papildai, feromonai ar specialūs raminamieji žaislai. Tokias priemones rekomenduojama naudoti pasitarus su veterinaru, ypač jei gyvūnas linkęs į nerimo sutrikimus.
Galiausiai verta atkreipti dėmesį ir į individualius katės poreikius. Ne visos katės reaguoja į mėnulio ciklų pokyčius vienodai, tai priklauso nuo jų temperamento, sveikatos būklės ir patirties. Todėl itin svarbu pastebėti individualius elgesio dėsningumus bei pritaikyti gyvūnui aplinką pagal juos.
Šaltiniai:
https://www.petscare.com/news/post/full-moon-effects-cat-behavior
https://thevetdesk.com/pet-behavior/cats/does-the-full-moon-affect-cats/
https://whatyourcatwants.com/theonething
https://newsmediarelations.colostate.edu/2007/07/16/bad-moon-rising-lunar-cycle-may-be-linked-to-more-veterinary-visits-according-to-colorado-state-university-study/
https://www.cookascookies.com/cookas-blog/the-moon-cycle/
https://www.lovetoknowpets.com/cats/midnight-mischief-how-full-moons-drive-cat-behavior
https://en.as.com/latest_news/this-is-how-the-total-lunar-eclipse-will-affect-the-behavior-of-dogs-and-cats-they-might-be-unsettled-n/
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.