Katės nuo seno laikomos nepriklausomomis ir paslaptingomis būtybėmis, kurios, rodos, gyvena pagal savo taisykles. Tačiau, ką daryti, jei vieną dieną jos pradeda reikalauti viso jūsų dėmesio ir neleidžia jo skirti niekam kitam? Ir, ar tai tik sutapimas, ar katės iš tiesų gali būti pavydžios?
Ar katės jaučia pavydą?
Veikiausiai, nėra universalesnės emocijos, nei pavydas. Daugelis kačių šeimininkų sutinka, kad jų augintinės, nors ir laikomos nepriklausomomis bei neprisirišančiomis, regis puikiai jaučia, kai šeimininko dėmesys pradedamas dalyti. Katės itin jautriai reaguoja į pokyčius tiek aplinkoje, tiek šeimininko elgesyje, todėl, kai dėmesio sumažėja, jų elgesio pokyčiai tampa itin akivaizdūs.
Specialistai pabrėžia, kad katės nepatiria pavydo kaip emocijos taip, kaip mes esame linkę jį suvokti. Tačiau jos geba pastebėti, kai šeimininkas pradeda daugiau laiko skirti kitam gyvūnui, žmogui ar veiklai, ir reaguoja instinktyviai. To rezultatas – elgesys, kurį daugelis šeimininkų linkę priskirti pavydo išraiškai: atkaklus miauksėjimas, bandymas įsiterpti tarp jūsų ir to, ką katės suvokia, kaip varžovą; kartais, tai gali virsti ir agresyvaus elgesio protrūkiais ar teritorijos pažymėjimu.
Ir visa tai verčia kelti kitą klausimą: jei katės geba taip aiškiai išreikšti savo nepasitenkinimą šeimininkų elgesiu, kokie dar požymiai išduoda, kad jos patiria pavydą?
Kaip katės rodo pavydo požymius?
Nors kiekviena katė yra unikali, daugelis jų pavydą išreiškia panašiais būdais. Toliau pateikiame dažniausius su pakitusiu katės elgesiu susijusius požymius ir jų reikšmes.
- Atkaklus miauksėjimas: katė pradeda reikšti garsus, kai jūsų dėmesys skiriamas kitam augintiniui ar veiklai.
- Bandymas įsiterpti: katė vis užšoka jums ant kelių, bandydama įsiterpti tarp kito gyvūno, daikto ar veiklos, kurią užsiimate; tai klasikinis dėmesio siekimo pavyzdys.
- Agresija: pavydžios katės gali šnypšti, mosuoti letena ar drėkstelėti tam, ką suvokia kaip konkurentą.
- Teritorijos žymėjimas: šlapinimasis ne vietoje ar intensyvus kvapų palikimas tampa būdu pareikšti: „Čia mano erdvė, čia mano žmogus“.
- Slėpimasis ar atsiribojimas: ne visos katės puola kovoti dėl dėmesio. Kai kurios, jausdamos pavydą, yra linkusios atsitraukti, tampa uždaresnės/uždaresnio būdo, praranda susidomėjimą įprastomis veiklomis, mažiau domisi šeimininku.
Kas įtakoja kačių pavydą?
Tik suprasdami, kokie veiksniai, situacijos ar aplinkybės trikdo katės saugumo jausmą, galėsite atpažinti ne tik pavydo požymius, bet ir imtis priemonių, padėsiančių jūsų augintinei jaustis ramiau. Kviečiame apžvelgti pagrindinius ženklus, galinčius įtakoti jūsų katės pavydo jausmą.
- Dėmesio pasidalijimas: jei jūs daugiau dėmesio ir laiko skiriate kitam gyvūnui ar žmogui, katė paprastai tai pastebi ir reaguoja pakitusiu savo elgesiu.
- Pasikeitusi rutina: katės yra įpročių gyvūnai, todėl net menkiausi pokyčiai, tokie kaip, pvz., jūsų vėlyvas grįžimas namo ar pasikeitęs maitinimo grafikas, gali katei kelti įtampą, kuri ilgainiui virsta pavydu.
- Naujų šeimos narių atsiradimas: kūdikio gimimas ar kito augintinio atsiradimas namuose dažnai tampa didžiausiu išbandymu katėms, pripratusioms prie nuolatinio dėmesio.
- Resursų konkurencija: maistas, guolis, žaislai ar net šeimininko prisilietimai, katėms yra riboti ištekliai, todėl, kai jie dalijami, kyla įtampa.
- Aplinkos pokyčiai: persikraustymas, remontas, net dažnesni svečių apsilankymai gali išbalansuoti katės saugumo jausmą ir paskatinti pavydą.
- Amžius: jaunos katės greičiau prisitaiko prie atsiradusių naujovių, o vyresnės – linkusios reaguoti jautriau bei yra mažiau tolerantiškos pasikeitimams.
- Veislės ypatumai: kai kurios kačių veislės, pvz., Siamo ar Abisinijos, pasižymi didesniu prisirišimu prie šeimininko ir yra linkusios greičiau reaguoti į dėmesio praradimą.
- Šeimininko reakcija: katės greitai išmoksta ir supranta, kad tam tikras elgesys atkreipia dėmesį, todėl, jei šeimininkas į tai reaguoja, toks jų elgesys tampa pasikartojantis.
- Sveikatos būklė: stresas, skausmas ar ligos simptomai kartais gali atrodyti, kaip pavydo požymiai, todėl būtina įvertinti katės fizinę savijautą ir pasitarti su veterinaru.
Kodėl kūdikiai ir nauji augintiniai išprovokuoja kačių pavydą?
Namuose atsiradus kūdikiui ar naujam gyvūnui, katės susiduria ne tik su pasikeitusiu dėmesio paskirstymu, bet ir su nauja socialine dinamika.
Daugeliui kačių kūdikio gimimas reiškia netikėtą aplinkos transformaciją. Pasikeičia ne tik įprasta, nusistovėjusi rutina, bet kartu į namus atkeliauja nauji garsai, kvapai ir daiktai. Kūdikis tampa pagrindiniu dėmesio objektu, todėl katė gali pasijusti nustumiama į antrą planą. Tokiais atvejais, pavydas dažniausiai pasireiškia siekiu susigrąžinti dėmesį: miauksėjimu, bandymu patekti į kūdikio erdvę ar net teritorijos žymėjimu aplink lopšį.
Tokią pat stiprią reakciją į pasikeitusią socialinę dinamiką namuose, katei gali sukelti ir naujų augintinių atsiradimas. Katės gyvena pagal aiškias ribas ir įpročius, todėl konkurenciją dėl maisto, guolio ar šeimininko elgesio, jos suvokia, kaip grėsmę. Namuose atsiradęs šuo, dar viena katė ar net smulkus augintinis, pakeičia resursų balansą, ko pasekoje, visa tai iškart atsiliepia katės elgesyje. Dažniausiai, tai pasireiškia agresija prieš naujai atsiradusį papildomą augintinį ar atkakliu dėmesio siekimu iš šeimininko.
Abi šios situacijos parodo, kad katės pavydo jausmas yra glaudžiai susijęs su saugumo jausmu. Pasikeitus jos socialinei aplinkai, katė instinktyviai siekia išlaikyti savo vietą.
Specialistai pataria keisti nusistovėjusią rutiną ir aplinką palaipsniui. Dar prieš kūdikio gimimą ar naujo augintinio atėjimą į namus, galima leisti katei priprasti prie naujų kvapų, daiktų ar garsų. Tačiau kartu svarbu išlaikyti bent dalį senos rutinos, t.y, reguliariai skirti individualų dėmesį ir pasirūpinti, kad pagrindiniai resursai (maistas, guolis, žaislai) būtų lengvai prieinami ir nesukeltų konkurencijos.
Kaip padėti katei susidoroti su pavydu?
Tyrimai rodo, kad pavydas gyvūnams gali būti stipraus streso šaltinis, kuris ilgainiui lemia sveikatos ir elgesio problemas. Todėl nederėtų kačių pavydo jausmo menkinti ar juolab manyti, kad tai ilgainiui praeisiantis kaprizas, nes būtent tokia kačių elgesio forma rodo mums jų patiriamą emocinį diskomfortą. Šeimininkui svarbu suprasti, kas gali išprovokuoti tokį elgesį ir taikyti priemones, padėsiančias katei išlaikyti saugumo jausmą bei prisitaikyti prie patiriamų pokyčių.
Priemonės, galinčios padėti namuose:
- rutina: katės jaučiasi labiau užtikrintos, kai jų kasdienybė išlieka nuspėjama; maitinimas, žaidimai ir dėmesio skyrimas turėtų vykti panašiu laiku, kaip ir anksčiau;
- individualus dėmesys: net ir keliolika minučių, praleistos žaidžiant ar ramiai leidžiant laiką kartu per dieną, gali gerokai sumažinti pavydo apraiškas;
- atskiri resursai: jei namuose gyvena keli gyvūnai, derėtų pasirūpinti, kad kiekvienas iš jų turėtų savo atskirus maisto ir vandens dubenėlius, guolį ir žaislus;
- aplinka ir raminančios priemonės: katės jaučiasi užtikrinčiau, kai namuose turi „savo zonas“ – slėptuves, priėjimą prie aukštesnių lentynų ar tylią vietą, kur galėtų pasislėpti; stresą sumažinti taip pat padeda ir feromonų difuzoriai, atkuriantys saugumo pojūtį;
- nuoseklumas: katės greitai perpranta šeimininko elgesio modelius, todėl, jei dėmesio gauna tik tuomet, kai elgiasi netinkamai, toks elgesys galop tampa įprasta priemone pritraukti šeimininko dėmesį.
Kada verta sunerimti?
Jei katės pavydas pasireiškia rimtesniais elgesio pokyčiais, pvz., dažnu šlapinimusi ne vietoje, agresija prieš kitus žmones ar gyvūnus, savęs žalojimu – vien įprastų priemonių gali nepakakti. Tokiu atveju būtina kreiptis į veterinarą, kad būtų atmestos su sveikata susijusios problemos, o jei fizinė sveikata gera, tuomet pagalbos gali prireikti iš gyvūnų elgesio specialisto.
Šaltiniai:
https://www.rover.com/blog/do-cats-get-jealous/
https://pethelpful.com/cats/jealous-behavior-in-cats
https://www.catster.com/cat-behavior/can-cats-get-jealous/
https://www.zooplus.co.uk/magazine/cat/cat-adoption/can-cats-feel-jealous
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.