Kiras - miestų ir pajūrio triukšmadarys. Susipažinkime su juo

Kiriniai priklauso sėjikinių paukščių būrio šeimai. Nors Lietuvoje išskiriama net 19 rūšių, bet dažniausiai sutinkamas – rudagalvis kiras (Larus ridibundus). Kirai neretai žmonių nemėgstami paukščiai, dėl savo nuolatinio keliamo triukšmo. Tačiau tų pačių kirų klyksmas įkvėpė sukurti daugybę muzikos kūrinių, dažnai susijusių su jūros nuotykiais ir tyrinėjimais. Šiame straipsnyje iš arčiau supažindinsime su šiuo paukščiu.

Rudagalvis kiras – pagrindiniai faktai

Dydis. Apie 35-39 cm
Svoris. Apie 190-400 g
Veisimosi sezonas. Balandžio-birželio mėnesiai
Gyvenimo trukmė. Apie 11-13 metų
Buveinė. Netoli ramaus, seklaus vandens. Maitinasi suartuose laukuose, pievose ir prie vandens. Dažnai sutinkamas miestų sąvartynuose.
Mėgstamiausias maistas. Visaėdis: vabzdžiai, vaisiai, skerdiena, sėklos, sliekai, moliuskai, vėžiagyviai, mažos žuvys ir kt.
Grėsmės. Įvairi su žmogaus veikla susijusi veikla, įskaitant naftos išsiliejimus, teršalus ir buveinių naikinimas.

Kaip atrodo kiras

Suaugusių paukščių viršutinė dalis šviesiai pilkos spalvos, o kojos ir snapas tamsiai rausvi. Vasarą jų galva tamsiai ruda. Kirui skrendant atkreipkite dėmesį į išskirtinius baltus sparnų priekinius kraštus, matomus iš tam tikro atstumo. Žiemą rudagalvis kiras netenka tamsių galvos plunksnų. Už akies lieka tik nedidelė tamsi žymė. Kiro patelė labai panaši į patiną, tačiau gerokai mažesnio dydžio.

Kaip skamba kiro giesmė

Rudagalviai kirų patinai ir patelės skleidžia gilius ir skardžius garsus. Tai labai triukšmingi paukščiai. Kirai savo šauksmus skleidžia kelis kartus pakeldami ir nuleisdami galvą. Dažniausiai skamba griežtas, ištęstas “karrr..” arba trumpesnis, šaižus “kek..”. Leisdami trumpus “kek..” kirai atrodo tarsi juoktųsi. Kiekviena kirų šeima turi savo unikalų šauksmą, pagal kurį jie gali atpažinti vienas kitą kolonijoje.

Kaip atrodo kiro kiaušiniai

Kirai sugrįžta į savo kolonijas vėlyvą vasarį ar kovą, o kiaušinius patelės deda dažniausiai balandžio pabaigoje arba gegužę. Patelės deda nuo vieno iki trijų kiaušinių ir juos inkubuoja 22-26 dienas. Kirų kiaušiniai yra žalsvos spalvos, rudai dėmėtais lukštais. Tokia išvaizda kiaušiniams leidžia užsimaskuoti gamtoje.

Kiro buveinė

Dažniausiai kiras aptinkamas žemoje augmenijoje, ramiuose, sekliuose pakrančių ar vidaus vandens telkiniuose, įskaitant upes ir jų žiotis, arba aplink juos. Kai kuriose vietovėse kirai prisitaikė įsikurti pelkėse, molio karjeruose, pakrantės kopose ir salose. Kirai lengvai prisitaiko prie aplinkos, todėl juos pastebėsite ir teritorijose šalia kanalų ar nuotekų valymo įrenginių, sąvartynų.

Kur kiras suka lizdus

Kiras lizdą suka netoli ramaus ir seklaus vandens, o maisto ieško suartuose laukuose, pievose ir prie vandens. Jis dažniausiai peri pelkėse prie tvenkinių, ežerų ir lėtai tekančių upių, tačiau taip pat naudojasi pelkėmis, smėlio kopomis. Rudagalviai kirai Lietuvoje nežiemoja, o išskrenda į vakarų Europą.

Kiro lizdas gana didelis, primena puodelio formą. Vidus išklotas džiovintomis nendrėmis ar kita augmenija. Lizdą suką tiek patinėlis, tiek ir patelė.

Kiro veisimosi sezonas

Kirai paprastai peri kolonijose, kuriose būna iki 100 porų, tačiau kai kuriose išskirtinėse kolonijose peri daugiau nei 10 000 kirų porų. Poros sudaro monogaminius ryšius, kurie trunka bent vieną veisimosi sezoną ir gali būti atnaujinami vėlesniais metais.

Veisimosi sezono metu poros tampa labai teritoriškos ir įnirtingai gina savo lizdus. Abu poros paukščiai prisideda prie lizdo statymo, kiaušinių inkubacijos ir jauniklių priežiūros.

Jaunikliai išsirita atmerktomis akimis ir būna apaugę pūkais. Jie per vieną dieną sugeba atsistoti, bet paprastai lizde išbūna apie savaitę. Jauniklius maitina abu tėvai. Jaunikliai iš lizdo išskrenda praėjus maždaug 35 dienoms nuo išsiritimo. O reprodukcinę brandą pasiekia sulaukus dviejų metų.

Kaip atpažinti kiro jauniklį

Kirų jaunikliai atpažįstami iš žymių ant nugaros ir viršutinių sparnų dangalų, kurių spalva yra smėlio ir tamsesnės rudos atspalvio. Be to, jie turi juodą galinę uodegos juostą. Ant galvos matomas tarsi gobtuvas. Prieš akis ir už jų yra dvi ryškesnės tamsios žymės. Iš arti pamatysite baltus pusmėnulius aplink akis.

Kuo maitinasi kiras

Rudagalvis kiras yra oportunistinis paukštis, kuris greitai pasinaudoja turimais maisto šaltiniais. Veisimosi sezono metu kiras daugiausia minta sliekais ir vabzdžiais (ypač vabalais ir vandens vabzdžiais), o kitu metų laiku svarbesne raciono dalimi gali tapti žuvys, vaisiai, sėklos ir šiukšlės. Rudagalvis kiras maitinasi plaukdamas ir rinkdamas maistą nuo vandens paviršiaus ar negiliai nardydamas. Kirai taip pat geba nardyti į vandenį skrendant nedideliame aukštyje. Pakibę ore jie renka vaisius nuo medžių pasinaudodami oro srovių pagalba.

Kaip atskirti kitas kirų rūšis Lietuvoje

Lietuvoje taip pat dažnai aptinkamas ir paprastasis kiras (Larus canus). Šie paukščiai dažniausiai peri Kretuono ežere. Paprastųjų kirų apatinės dalys baltos, nugara ir sparnai melsvai pilki, o sparnų galai juodi (sparnų plunksnų gale matomos baltos dėmės). Suaugusių paukščių kojos ir snapai žalsvai geltoni. Subrendusių paprastųjų kirų akių rainelės pilkšvai rudos spalvos, o akys apsuptos raudonu žiedu.

Kitas – mažasis kiras (Hydrocoloeus minutus) peri Žuvinto ir Kretuono ežere, Nemuno deltoje. Jo išskirtinis bruožas – juoda galva iki pat kaklo. Tai mažas ir gležnas kiras, kuris skrenda greitais sparnų mostais ir judriais judesiais, primenančiais žuvėdras. Sparnų galai suapvalinti, sparnai iš apačios juodi, o viršuje šviesiai pilki.

Pajūryje dažnai sutinkamas sidabrinis kiras (Larus argentatus). Tai beveik dvigubai didesnis paukštis, nei kiti aukščiau minėti kirai. Suaugusių paukščių nugara šviesiai pilka, sparnų galai juodi ir paženklinti baltomis dėmėmis, o galva ir apatinės kūno dalys baltos. Žiemą jų galvas žymi tamsūs dryžiai. Kojos yra matinės rožinės spalvos. Sidabrinių suaugusių kirų akių rainelės – geltonos. Snapai geltoni su šviesesniais snapo galiukais. Ant apatinio snapo matoma raudona dėmė, kuri išsivysto trečiąją paukščio gyvenimo žiemą.

Įdomūs faktai apie kirus

Yra buvę atvejų, kai žuvims privilioti kirai naudoja tokias paprastas priemones kaip, pavyzdžiui, duonos trupinius.
Dėl kirams būdingo nepasotinamo smalsumo jie patenka į neįprastas situacijas kaip, pavyzdžiui, įstringa prekybos centrų pastatuose.
Žinoma, kad kirai geba miegoti sausumoje ir vandenyje. Miegodami jūroje jie plūduriuoja.
Per vieną maitinimąsi kiras gali suėsti iki 20 procentų savo kūno svorio.
Dėl didelio fotoreceptorių ląstelių skaičiaus akyse kirai puikiai mato, todėl gali pastebėti maistą dideliame aukštyje.
Šie paukščiai turi unikalią druskos liauką virš akių, todėl gali gerti jūros vandenį. Ši liauka padeda šalinti druskos perteklių iš paukščio organizmo.
Kiro snapo ir kojų spalva kinta priklausomai nuo amžiaus ir veisimosi būsenos. Tai yra išorinis signalas, rodantis tam tikrą kiro gyvenimo etapą.

Šaltiniai:

Kiras – miestų ir pajūrio triukšmadarys. Susipažinkite su skirtingomis jo rūšimis