Saulėlydžio šviesoje nardantys šikšnosparniai primena apie gamtos įvairovę ir jos subtilius ryšius, kuriuos vis dažniau pamirštame urbanizuotame pasaulyje. Šie nuostabūs naktiniai žinduoliai yra ne tik paslaptingi gyvūnai, bet ir nepaprastai naudingi ekosistemos dalyviai. Kiekvienas šikšnosparnis atlieka milžinišką darbą kontroliuodamas vabzdžių populiacijas ir padėdamas išlaikyti trapią gamtos pusiausvyrą. Deja, dėl nuolat kintančios aplinkos, miškų kirtimo ir senų pastatų renovacijos, šie gyvūnai praranda savo natūralias buveines. Vienas iš efektyvių būdų jiems padėti – specialiai pritaikytas inkilas šikšnosparniams. Kaip jį įrengti?
Šikšnosparniai Lietuvoje – nematomų naktinių sargų reikšmė
Lietuvos gamtoje galima aptikti keturiolika šikšnosparnių rūšių. Visos jos yra saugomos įstatymų. Tai rodo, kad šių gyvūnų populiacija mažėja, o jų išlikimui reikalinga mūsų pagalba ir dėmesys. Rudasis nakviša (Nyctalus noctula), rudasis ausylis (Plecotus auritus) ar vandeninis pelėausis (Myotis daubentonii) – tai tik kelios iš Lietuvoje aptinkamų rūšių, kurios yra prisitaikiusios gyventi skirtingose buveinėse ir maitintis skirtingais vabzdžiais.
Šikšnosparnių nauda gamtai ir žmogui yra neįkainojama. Maitindamiesi vabzdžiais jie padeda kontroliuoti kenkėjų populiacijas ir apsaugo pasėlius nuo sunaikinimo. Vienas šikšnosparnis per naktį gali sumedžioti iki trijų tūkstančių vabzdžių, įskaitant uodus, kandis ir žemės ūkio kenkėjus. Įsivaizduokite, kiek mažiau vabzdžių repelentų reikėtų naudoti, jei aplink jūsų namus skraidytų šikšnosparnių kolonija! Be to, kai kurios šikšnosparnių rūšys padeda platinti sėklas ir apdulkinti augalus, taip prisidėdamos prie augmenijos įvairovės palaikymo.
Natūralių buveinių nykimas – iššūkis šikšnosparnių išlikimui
Šikšnosparniai dienos metu slepiasi įvairiose prieglobsčio vietose – drevėtuose medžiuose, urvuose, apleistuose pastatuose ar plyšiuose uolose. Naktį jie išskrenda medžioti, naudodamiesi echolokacijos sistema, kuri leidžia jiems preciziškai aptikti net mažiausius vabzdžius. Tačiau intensyvi miškų ūkio veikla, senų medžių šalinimas ir urbanizacija sparčiai mažina jiems tinkamų natūralių buveinių skaičių.
Intensyvus miškų naudojimas lemia, kad pašalinami seni, drevėti medžiai, kurie tradiciškai buvo puiki prieglauda šikšnosparniams. Pastatų renovacija ir senų pastatų griovimas taip pat atima iš šikšnosparnių jų pamėgtus prieglobsčius pastogėse, rūsiuose ar sienų plyšiuose. Lietaus sezono metu šikšnosparniai ieško sausų ir šiltų vietų, o žiemą jiems reikalingos specialios vietos žiemojimui, kur temperatūra išlieka pastovi ir pakankamai aukšta, kad jie galėtų išgyventi šaltąjį periodą.
Natūralių buveinių praradimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl šikšnosparnių populiacijos mažėja. Čia ir atsiranda inkilo šikšnosparniams idėja – sukurti dirbtinę, bet patogią buveinę, kuri galėtų bent iš dalies kompensuoti prarastas natūralias slėptuves.
Inkilas šikšnosparniams – daugiau nei paprastas namelis
Šikšnosparnių inkilas skiriasi nuo įprastų paukščiams skirtų inkilų. Šie gyvūnai turi unikalius poreikius ir įpročius, todėl ir jų būstas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Inkilas šikšnosparniams yra plokščias, siauras ir aukštas statinys su įėjimu apačioje. Toks dizainas atitinka natūralią šikšnosparnių poziciją poilsio metu – jie kabinasi galva žemyn, todėl jiems reikalingas būstas, kuriame galėtų laisvai pakibti.
Vidinis inkilo paviršius turi būti šiurkštus, kad šikšnosparniai galėtų lengvai už jo užsikabinti. Tam tikslui medienos paviršiuje dažnai daromos horizontalios įpjovos arba pritvirtinamas specialus tinklelis. Šikšnosparniai mėgsta šilumą, todėl inkilo išorė dažniausiai nudažoma tamsiai, kad geriau sugertų saulės šilumą. Tuo pačiu metu, inkilo viduje turėtų būti skirtingų temperatūrų zonos, kad šikšnosparniai galėtų pasirinkti jiems tinkamiausią vietą priklausomai nuo oro sąlygų.
Šikšnosparnių inkilui būtina gera apsauga nuo kritulių ir vėjo. Stogelis, išsikišantis į priekį, padeda apsaugoti nuo lietaus, o sandarūs sujungimai užtikrina, kad viduje išliktų sausa. Šikšnosparniai yra jautrūs drėgmei, todėl drėgnas inkilas gali būti nesaugus ir nepatrauklus jiems apsigyventi.
Inkilas šikšnosparniams turi būti pakankamai erdvus, kad jame galėtų įsikurti ne tik pavieniai individai, bet ir nedidelės kolonijos. Priklausomai nuo rūšies, šikšnosparniai gali gyventi nedidelėmis šeimomis arba didesnėmis kolonijomis, todėl didesni inkilai gali pritraukti daugiau gyvūnų.
Inkilas šikšnosparniams: kokias medžiagas pasirinkti?
Gaminant inkilą šikšnosparniams, labai svarbu pasirinkti tinkamas, ekologiškas medžiagas. Šikšnosparniai yra jautrūs įvairioms cheminėms medžiagoms, todėl chemiškai apdorota mediena ar tokie dažai, kurie gali išskirti žalingus lakiuosius junginius, gali atbaidyti šikšnosparnius arba netgi pakenkti jų sveikatai.
Geriausia rinktis natūralią, neapdorotą medieną. Pušis, eglė, drebulė ar juodalksnis – visos šios medienos rūšys puikiai tinka inkilo gamybai. Mediena turėtų būti pakankamai stora – rekomenduojamas 2 centimetrų storis, kad inkilas būtų tvirtas ir gerai izoliuotas. Taip pat svarbu, kad mediena būtų gerai išdžiovinta, nes drėgna mediena gali deformuotis ir sukelti problemų eksploatuojant inkilą.
Inkilo surinkimui geriausia naudoti cinkuotas vinis arba medinius kaiščius – tai padės išvengti metalinių dalių korozijos ir užtikrins inkilo ilgaamžiškumą. Jei vis dėlto nuspręsite naudoti metalinius varžtus ar vinis, įsitikinkite, kad jie nekyšo į inkilo vidų, nes šikšnosparniai gali susižeisti į aštrius metalinių dalių kraštus.
Išoriniam inkilo paviršiui apdoroti galima naudoti ekologišką, vandens pagrindu pagamintą impregnavimo priemonę, kuri apsaugos medieną nuo puvimo ir grybelio, bet neišskirs kenksmingų medžiagų. Vidinę inkilo pusę geriau palikti neapdorotą arba apdoroti natūraliais aliejais, kurie nekenkia šikšnosparniams. Nesvarbu, kokią apdailos priemonę pasirinksite, būtina palikti inkilą gerai išvėdinti bent kelias savaites prieš jį pakabinant, kad išgaruotų visi cheminiai junginiai.
Šikšnosparnių inkilo gamyba žingsnis po žingsnio
Inkilo gamyba nėra sudėtingas procesas, tačiau reikalauja kruopštumo ir dėmesio detalėms. Pirmiausia reikia paruošti visas reikalingas medžiagas ir įrankius: medines lenteles, pjūklą, plaktuką, cinkuotas vinis arba medsraigčius, matavimo priemones, švitrinį popierių ir ekologišką impregnavimo priemonę.
Pradėkite nuo lentų pjovimo pagal numatytus matmenis. Standartinis inkilas šikšnosparniams turėtų būti maždaug 60 centimetrų aukščio, 30 centimetrų pločio ir 2–5 centimetrų gylio. Nugarėlė turėtų būti šiek tiek ilgesnė už priekinę sienelę, kad būtų sukurtas nuolydis vandeniui nutekėti. Šoninės sienelės yra trapecijos formos – platesnės viršuje ir siaurėjančios žemyn.
Vidinį inkilo paviršių būtina padaryti šiurkštų, kad šikšnosparniai galėtų patogiai užsikabinti. Tam naudojami įvairūs metodai:
- Galima išilgai medienos paviršiaus padaryti horizontalias įpjovas kas pusę centimetro. Įpjovos turėtų būti maždaug 5–7 milimetrų gylio.
- Kitas variantas – pritvirtinti plastikinį tinklelį su smulkiomis akutėmis arba specialų audinį.
Svarbu, kad paviršius nebūtų slidus, nes šikšnosparniai kabinasi už paviršiaus savo nedideliais nageliais, esančiais ant sparnų.
Surinkdami inkilą, pirmiausia prie nugarėlės pritvirtinkite šonines sieneles, po to – priekinę sienelę. Viršuje pritvirtinkite stogelį, kuris turėtų išsikišti į priekį mažiausiai 3 centimetrus, kad apsaugotų nuo lietaus. Apačioje palikite maždaug 2 centimetrų tarpą – tai bus įėjimas šikšnosparniams. Inkilas neturi turėti specialios tupdymo lentynėlės ar lazdelės, nes šikšnosparniai tiesiog įskrenda į inkilą iš apačios.
Baigus surinkimą, apšlifuokite visus aštrius kampus ir kraštus, kad šikšnosparniai nesusižeistų. Po to išorinį inkilo paviršių padenkite ekologišku impregnantu, kuris apsaugos nuo drėgmės ir pailgins inkilo tarnavimo laiką. Vidinis paviršius turėtų likti neapdorotas arba apdorotas natūraliais aliejais.
Viršutinėje inkilo dalyje pritvirtinkite patikimą pakabinimo elementą – metalinį laikiklį arba tvirtą virvę. Inkilas turi būti pakabintas tvirtai, kad jo nesupurtytų vėjas ir neišgąsdintų jame apsistojusių šikšnosparnių.
Kur ir kaip kabinamas inkilas šikšnosparniams?
Tinkamos vietos parinkimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar šikšnosparniai apsigyvens jūsų įrengtame inkile. Šikšnosparniai renkasi ramias, saugias ir šiltas vietas, todėl inkilą geriausia įrengti pietinėje ar pietryčių pusėje, kur jis gaus pakankamai saulės šilumos, bet bus apsaugotas nuo tiesioginių kritulių ir stiprių vėjų.
Inkilo aukštis nuo žemės turėtų būti ne mažesnis kaip 4–5 metrai. Taip bus užtikrinta, kad šikšnosparniai galės laisvai įskristi ir išskristi iš inkilo, o inkilo nepasieks įvairūs plėšrūnai. Artimiausi objektai, tokie kaip šakos ar lapai, turėtų būti bent metro atstumu nuo inkilo, kad šikšnosparniams būtų patogu manevruoti.
Ideali vieta inkilui – netoli vandens telkinių, kur gausu vabzdžių. Ežerai, upeliai, tvenkiniai ar net nedideli baseinai pritraukia vabzdžius, kurie yra pagrindinis šikšnosparnių maistas. Parkai, miškų pakraščiai, sodai ar pavieniai medžiai atvirose vietose taip pat yra geros vietos inkilams.
Inkilo įrengimo laikas taip pat turi reikšmės. Geriausias metas įrengti inkilą yra ankstyvas pavasaris, kai šikšnosparniai grįžta iš žiemojimo vietų ir ieško naujų vasaros buveinių. Kitas tinkamas laikas – vėlyvas ruduo, kai šikšnosparniai jau išskridę žiemoti, o jūs galite paruošti būstą ateinantiems metams.
Tvirtindami inkilą prie medžio, naudokite specialius laikiklius arba aliuminio vinis, kurios nepažeis medžio ir nesuks rūdžių. Jei tvirtinate prie pastato sienos, naudokite tinkamus tvirtinimo elementus pagal sienos tipą. Inkilas turi būti pritvirtintas tvirtai, kad jo nejudintų vėjas, tačiau ne per stipriai, kad nepažeistumėte medžio žievės.
Dažnai rekomenduojama įrengti kelis inkilus skirtinguose aukščiuose ir skirtingose vietose. Taip padidinsite tikimybę, kad šikšnosparniai aptiks ir pasirinks jūsų įrengtą būstą. Be to, skirtingos šikšnosparnių rūšys gali turėti skirtingus poreikius, todėl įvairūs inkilai pritrauks įvairesnes rūšis.
Inkilas šikšnosparniams: priežiūra ir stebėjimas
Įrengus inkilą, svarbu jį reguliariai prižiūrėti ir stebėti:
- Pavasarį, prieš šikšnosparniams grįžtant, patikrinkite inkilo būklę – ar jis vis dar tvirtai laikosi, ar nėra pažeidimų, ar į vidų nepateko vandens. Jei reikia, atlikite nedidelius remonto darbus ar pakeiskite impregnavimo sluoksnį.
- Inkilą valykite kartą per metus, geriausia žiemą, kai šikšnosparniai išskridę žiemoti. Naudokite tik švelnias, ekologiškas valymo priemones arba tiesiog šluotas fiziniam valymui. Išvalykite susikaupusias išmatas ir kitus nešvarumus, bet nepašalinkite šikšnosparnių kvapo, nes jis pritraukia kitus individus.
- Stebėkite, ar inkilas apgyvendintas. Paprasčiausias būdas tai padaryti – patikrinti, ar po inkilu yra išmatų. Šikšnosparnių išmatos yra smulkios, juodos ir trapios, lengvai sutrupinamos tarp pirštų. Jei aptinkate tokių išmatų, vadinasi, inkile gyvena šikšnosparniai.
- Nenaudokite ryškių šviesos šaltinių netoli inkilo, nes šikšnosparniai vengia apšviestų vietų. Taip pat venkite triukšmo ar dažno judėjimo šalia inkilo, ypač dienos metu, kai šikšnosparniai ilsisi. Jei norite stebėti šikšnosparnius, darykite tai saulėlydžio metu, kai jie išskrenda medžioti.
Jei inkile apsigyvena šikšnosparniai, nesiartinkite prie jo ir netrukdykite gyvūnams. Šikšnosparniai yra drovūs ir jautrūs trikdymui, todėl per didelis dėmesys gali juos išbaidyti. Be to, šikšnosparniai gali perduoti tam tikras ligas, todėl kontaktas su jais turėtų būti minimalus ir tik dėvint apsaugines pirštines.
Teisiniai aspektai ir etika rūpinantis šikšnosparniais
Svarbu žinoti, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, visos šikšnosparnių rūšys yra saugomos įstatymų. Tai reiškia, kad draudžiama juos gaudyti, laikyti nelaisvėje, žaloti ar kitaip trukdyti jų natūralią gyvenseną. Inkilų įrengimas yra legalus ir netgi skatinamas, tačiau prieš imantis didesnio masto projektų, pavyzdžiui, įrengiant daug inkilų viešose teritorijose, patartina pasikonsultuoti su vietos gamtosaugos institucijomis.
Jei radote sužeistą ar silpną šikšnosparnį, nelieskite jo plikomis rankomis. Naudokite pirštines arba minkštą audinį, kad paimtumėte gyvūną, ir nedelsiant kreipkitės į specialistus – Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizaciją, artimiausią regioninį parką ar veterinarijos kliniką. Jie žinos, kaip tinkamai pasirūpinti šikšnosparniu ir suteikti jam reikiamą pagalbą.
Šikšnosparniai kartais gali patekti į gyvenamąsias patalpas, ypač vasaros pabaigoje, kai jaunikliai pradeda skraidyti savarankiškai. Jei taip nutiko, nepanikuokite ir nepulkite gyvūno vaikyti. Atidarykite langus ir duris, užgesinkite šviesas ir leiskite šikšnosparniui ramiai išskristi. Jei jis neišskrenda arba atrodo, kad yra sužeistas, kreipkitės pagalbos į specialistus.
Šikšnosparniai – vertingi kaimynai, verti globos
Šikšnosparniai, nors dažnai nepelnytai bijomi ir apipinti mitais, iš tiesų yra vieni naudingiausių ir įdomiausių gyvūnų mūsų aplinkoje. Jų gebėjimas kontroliuoti vabzdžių populiacijas, ekologinė reikšmė ir unikalūs prisitaikymai daro juos vertingais ekosistemų dalyviais. Deja, dėl buveinių nykimo ir kitų žmogaus sukeltų veiksnių šikšnosparnių populiacijos sparčiai mažėja.
Įrengdami specialius inkilus šikšnosparniams, mes ne tik suteikiame jiems saugų prieglobstį, bet ir prisidedame prie gamtos išsaugojimo. Tai paprastas, bet reikšmingas žingsnis, kurį gali žengti kiekvienas, norintis padėti šiems nuostabiems gyvūnams. Tinkamai pagamintas ir strategiškai įrengtas inkilas gali tapti namais ištisai šikšnosparnių kolonijai, kuri ne tik džiugins jus savo buvimu, bet ir teiks praktinę naudą naikindama kenkėjus.
Nepamirškite, kad šikšnosparniai yra jautrūs ir drovūs gyvūnai, todėl reikia laikytis etikos principų ir teisės aktų, saugančių šiuos gyvūnus. Stebėkite juos iš tolo, nesikišdami į jų natūralią gyvenseną, ir mėgaukitės žinojimu, kad prisidedate prie gamtos įvairovės išsaugojimo.
Galbūt ne iš karto šikšnosparniai atranda ir pasirenka jūsų įrengtą inkilą, tačiau kantrybė šiuo atveju atsiperka. Kai vieną vakarą pastebėsite į inkilą įskrendantį šikšnosparnį, pajusite tikrą pasitenkinimą ir džiaugsmą, kad prisidėjote prie šių nuostabių naktinių skraiduolių gerovės ir išlikimo.
Taigi, neabejokite ir pradėkite kurti svetingą aplinką šikšnosparniams jau šiandien. Jūsų pastangos bus įvertintos tyliais sparnų mostais ir mažesniu uodų skaičiumi jūsų kieme vasaros vakarais. O svarbiausia – turėsite galimybę stebėti ir geriau pažinti vienus įdomiausių gyvūnų mūsų planetoje.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/siksnosparniai/
- https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/siksnosparniai-idomus-ir-naudingi-gyvunai/
- https://www.batcon.org/about-bats/bat-gardens-houses/
- https://www.wildlifetrusts.org/actions/how-build-bat-box
- https://www.batconservationireland.org/irish-bats/bat-roosts/775-2
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.