Korsakas arba stepinė lapė. Kaip jis atrodo?

Turinys

Korsakas arba stepinė lapė (Vulpes corsac) priklauso plėšriųjų būrio, šuninių šeimos žinduoliams. Ji yra vidutinio dydžio lapė, gyvenanti Azijoje. Jos gyvena atvirose stepėse ir pusdykumėse, stengiasi laikytis atokiau nuo žmonių gyvenamųjų vietų. Tai naktiniai gyvūnai ir skirtingai nei dauguma lapių rūšių tai labai socialūs gyvūnai. Korsakai yra klajokliai gyvūnai, neturintys pastovios teritorijos ir mėgstantys keliauti iš vienos vietos į kitą. Taigi susipažinkite su šio gyvūno gyvenimo ypatybėmis detaliau.

Korsakas – pagrindiniai faktai

Dydis	Apie 45–55 cm
Svoris	Apie 2.5–4.5 kg
Veisimosi sezonas	Kovo–balandžio mėn.
Gyvenimo trukmė	Apie 6–8 metai
Buveinė	Stepės, pusdykumės
Mėgstamiausias maistas	Smulkūs graužikai, paukščiai
Grėsmės	Buveinių nykimas, maisto trūkumas, medžioklė

Kaip atpažinti korsako patelę, patiną bei jauniklį

Korsako patinas paprastai yra didesnis už patelę. Jo kūno ilgis (nuo galvos iki uodegos) gali siekti apie 55 cm, o svoris – 4–4,5 kg. Patinas turi tvirtą kūną su plačiais pečiais, o jo kailis yra šiek tiek šviesesnis ir tankesnis. Uodega yra ilga ir pūkuota. Patinas dažniausiai pasižymi aktyvesniu ir teritorišku elgesiu. Jis dažniau matomas ir girdimas. Veisimosi sezono metu patinas gali tapti labiau agresyvus ir garsesnis.

Korsako patelė, lyginant su patinu, yra mažesnė ir švelnesnės kūno formos. Jos kūno ilgis yra apie 45–50 cm, o svoris – apie 2,5–3,5 kg. Patelės kailis dažnai būna šiek tiek tamsesnis ir švelnesnis nei patinų, su ryškesniais rudais atspalviais. Patelėms būdingas atsargesnis elgesys, nes jos rūpinasi jaunikliais po gimimo. Veisimosi laikotarpiu patelės įprastai yra pasislėpusios ir tik retais atvejais išeina į atvirą teritoriją ieškodamos maisto.

Korsako jaunikliai gimsta akli ir bejėgiai, tačiau labai greitai pradeda augti. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais jie turi tankų, pilkai rusvą pūkuotą kailį, kuris vėliau išnyksta ir pasikeičia į suaugusių korsakų kailį. Jaunikliai yra smulkūs, gimsta sveriantys vos 250–300 gramų ir per kelis pirmus mėnesius jų svoris sparčiai didėja. Jauniklių kailis yra pilkas su šviesiais pilvukais ir tamsesnėmis dėmėmis, o jų uodega yra trumpesnė ir ne tokia pūkuota kaip suaugusiųjų. Jaunikliai pradeda maitintis savarankiškai, tačiau iki maždaug 3 mėnesių vis dar lieka priklausomi nuo mamos.

Korsako veisimosi sezonas

Korsako buveinė apima atviras stepių, pusdykumių ir dykumų teritorijas. Šie gyvūnai gyvena centrinėje Azijoje, Mongolijoje, Irane ir kai kuriose Kaukazo šalyse, kur yra sausos ir atšiaurios sąlygos. Korsakai mėgsta gyventi tose vietose, kur yra daug slėptuvių, tokių kaip krūmai, uolos, nedideli miškai ar dirvožemio duobės, kur jie gali pasislėpti nuo plėšrūnų ir išlikti saugūs. Nors korsakai gali adaptuotis įvairiose aplinkose, jie geriausiai jaučiasi tose vietose, kur yra mažai žmonių.

Korsako veisimosi sezonas prasideda pavasarį, nuo kovo iki balandžio mėnesio. Šiuo laikotarpiu patinai tampa aktyvesni ir ieško patelių su kuriomis galėtų sudaryti porą. Korsakai yra monogamiški, todėl dažnai sudaro ilgalaikes poras, kurios išlieka kartu visą veisimosi sezoną. Po poravimosi patelė paprastai gimdo nuo 2 iki 6 jauniklių, o nėštumo trukmė trunka apie 50–60 dienų. Po gimimo patelė rūpinasi savo jaunikliais, maitindama juos pienu ir mokydama savarankiškai ieškoti maisto, kai jie užauga.

Kuo maitinasi korsakas

Korsakas yra visaėdis gyvūnas, todėl jo mityba yra įvairi ir prisitaiko prie įvairių aplinkos sąlygų. Jo pagrindinė mityba susideda iš:

Mažų žinduolių. Korsakai dažnai medžioja ir maitinasi mažais žinduoliais, tokiomis rūšimis kaip pelės, žiurkės, žiurkėnai ir kiti graužikai. Tai sudaro didžiąją dalį jų mitybos.
Paukščiai ir jų kiaušiniai. Korsakai kartais medžioja paukščius, ypač tuos, kurie gyvena ant žemės arba mažai skraido, taip pat nugvelbia ir paukščių kiaušinius.
Vabzdžiai. Korsakai taip pat maitinas įvairiais vabzdžiais, įskaitant skruzdėles, žiogus, vabalus.
Augaliniai maisto produktai. Jie valgo įvairius augalus, vaisius, šaknis ir sėklas, ypač kai gyvūninės kilmės maistas tampa sunkiau prieinamas.

Kokius garsus skleidžia korsakas

Korsakas skleidžia įvairius garsus, kurie padeda jam bendrauti su kitais tos pačios rūšies gyvūnais ir išreikšti savo emocijas. Jo garsai gali būti švelnūs, bet taip pat ir garsūs, priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, korsakai geba šnypšti, kai jaučia grėsmę ar bandydami atbaidyti potencialius plėšrūnus. Jie taip pat turi žemą ir niūrų kaukimą, kuris naudojamas signalizuojant apie teritorijos gynimą ar kaip įspėjimas. Veisimosi sezono metu patinai ir patelės gali išleisti specifinius garsus, norėdami pritraukti potencialų partnerį arba atkreipti dėmesį. Be to, korsakai kartais šnarpščia ir švilpia, ypač kai jie yra labai susijaudinę ar nori susisiekti su savo jaunikliais.

Įdomūs faktai apie korasaką

Lapės skleidžia net 40 skirtingų garsų. Pasirodo, lapės gali skleisti įvairius garsus – tiksliau, net 40 garsų. Labiausiai pastebimas jų į rėkimą panašus klyksmas, nuo kurio neabejotinai per nugarą perbėgs šiurpas. Žiaukčiojimas gomuriu, taip pat yra dažnas lapių skleidžiamas garsas, ypač ginčo metu. Lapės yra labai teritoriškos. Jei kita lapė įsibrauna į jos teritoriją, gindamos savo namus lapės greičiausiai garsiai šūkčios pirmyn ir atgal.
Lapės yra labai žaismingos. Jos mėgsta žaisti. Yra atvejų, kai jos net vagia golfo kamuoliukus iš aikštynų, kad galėtų su jais žaisti. Lapės žaidžia vienos, su kitomis lapėmis ir kitais gyvūnais – net elniais!
Gimę lapių jaunikliai nemato, nevaikšto ir nesugeba palaikyti normalios kūno temperatūros. Motinos labai saugo savo jauniklius pirmuosius du jų gyvenimo mėnesius, kol jie išsiugdo šias funkcijas. Tuo tarpu lapės patinas išeina į lauką ir medžioja šeimos labui. Motina su jaunikliais būna urve maždaug tris savaites, kol jaunikliai pirmą kartą iškeliauja į lauką kartu su motina.

Šaltiniai:

Korsakas arba stepinė lapė – tai itin žaismingas gyvūnas. Kaip atpažinti sutikus Azijos stepėse?