Paprastoji putpelė – ypatingai greita laukų bėgikė

Putpelė (Coturnix coturnix) yra nedidelis, bet įdomus laukinės gamtos paukštis. Šis mažas paukštelis, žinomas dėl savo slapstymosi ir neįtikėtino sugebėjimo greitai bėgti, daugiausia gyvena pievose, laukuose bei ganyklose. Bėgant greitis siekia iki 24 kilometrų per valandą. Nepaisant savo kuklios išvaizdos, putpelė yra labai vertinama dėl skambios ir išskirtinės giesmės, kurią dažnai girdėsite vasaros naktimis. Be to, putpelės yra žinomos dėl savo keliavimo sugebėjimų – jos geba įveikti didelius atstumus, kad pasiektų žiemojimo vietas Afrikoje.

Paprastoji putpelė – pagrindiniai faktai

Dydis	Apie 17 cm
Svoris	Apie 70-150 g
Veisimosi sezonas	Gegužės-rugpjūčio mėn.
Gyvenimo trukmė	Apie 2-5 metai
Buveinė	Atviri laukai, natūralios pievos, pasėlių laukai
Mėgstamiausias maistas	Sėklos, grūdai, vabzdžiai, vabalai
Grėsmės	Šienavimas, cheminių medžiagų naudojimas laukuose

Kaip atpažinti putpelės patelę, patiną bei jauniklį

Putpelės kūnas yra kresnas ir kompaktiškas, padengtas minkštomis plunksnomis. Jos galva palyginti nedidelė, ją puošia trumpas, tiesus snapas, tamsiai rudos arba juodos spalvos. Akys gan didelės, tamsios ir išsidėsčiusios galvos šonuose, todėl šis ant žemės gyvenantis paukštelis puikiai mato. Virš akių matoma gan ryški balkšva antakių juosta, besitęsianti link galvos užpakalinės dalies.

Kaklas trumpas ir tvirtas, jungiantis galvą su kūnu. Putpelės kūnas yra apvalus ir šiek tiek suplotas. Viršutinė kūno dalis daugiausia ruda, su sudėtingais tamsesnių ir šviesesnių plunksnų raštais. Nugaros ir sparnų plunksnos yra margos rusvos, smėlio ir juodais atspalviais. Ši išvaizda padeda puikiai maskuotis pievose.

Paukščio krūtinė ir pilvas yra kreminės baltos spalvos, o šonai išmarginti išskirtiniais juodais dryžiais. Patinus ir pateles galima atskirti iš plunksnų. Patinėlių krūtinė yra gražiai raštuota rudomis, juodomis ir baltomis plunksnomis, o patelių plunksnos bendrai yra blankesnės spalvos, mažiau kontrastingos tarpusavyje. Patelė dažnu atveju yra šiek tiek didesnė už patinėlį, nors šis skirtumas dažnai yra nedidelis ir sunkiai pastebimas.

Putpelių kojos yra palyginti trumpos ir tvirtos, todėl jos gali lengvai judėti per tankią augmeniją ant žemės. Kojos turi aštrius nagus, kurie padeda draskyti dirvą ieškant maisto. Šis paukštelis skraido greitai ir vikriai, trumpai plasnodamas sparnais, o po to sklandydamas.

Jaunikliai gamtoje yra dar labiau užsimaskavę nei, kad suaugę paukščiai. Jų plunksnos yra blankios, gelsvai rudos, su juodomis dėmėmis, labiau pūkuotos. Jaunikliai neturi ryškių suaugusių paukščių požymių, tokių kaip tamsi patinėlio gerklė.

Putpelės veisimosi sezonas

Putpelės veisimosi sezonas prasideda pavasario pabaigoje ir tęsiasi per vasarą, nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio. Per šį laikotarpį patinėliai aktyviai gieda, pučia plunksnas ir kilnoja galvą, kad pritrauktų pateles ir pažymėtų savo teritorijas. Porų tarpusavio ryšiai gali būti labai stiprūs. Patinai į veisimosi vietas atvyksta anksčiau nei patelės. Patelės deda kiaušinius tiesiai ant žemės, dažniausiai pasislėpusius tarp aukštos žolės ar kitų augalų. Lizdelis yra paprastas, nedidelėje duobutėje, išklotas sausais lapais ar žolėmis. Per sezoną patelė gali išperėti kelias vadas, o jaunikliai greitai vystosi ir netrukus po išsiritimo geba patys savarankiškai maitintis.

Kur putpelė gyvena ir suka lizdus

Putpelės dažniausiai gyvena atvirose vietovėse, tokiose kaip pievos, javų laukai (ypač kviečių, avižų, rugių), ganyklos. Šios teritorijos suteikia putpelėms gausybę vabzdžių ir augalų sėklų. Tai pagrindinis jų maisto šaltinis. Kai kuriais atvejais putpeles taip pat pamatysite drėgnose pievose, ten kur aukštesnė žolė ir yra daugiau apsaugos nuo plėšrūnų.

Lizdus paukšteliai suka tiesiai ant žemės, dažniausiai paslėptus aukštoje žolėje. Putpelės renkasi vietas, kuriose yra gera danga, kad apsisaugotų nuo plėšrūnų ir prastų oro sąlygų. Lizdas – negili paprasta duobutė, kurią patelė iškloja sausomis žolėmis, lapais, siekdama sukurti patogią ir šiltą vietą kiaušiniams dėti. Patelė deda nuo 7 iki 14 kiaušinių. Šie yra smulkūs, gelsvai rudos spalvos ir turi tamsias dėmeles. Kiaušinius vieną po kito putpelė deda kasdien, o perėjimo laikotarpis trunka apie 17–20 dienų.

Kaip skamba putpelės giesmė

Putpelės giesmė yra labai specifinė ir lengvai atpažįstama. Patinėlis veisimosi metu skleidžia garsų, monotonišką šauksmą, kuris dažniausiai apibūdinamas kaip „vit-vit-vit“ arba „puut-pelyt“. Šis šauksmas skamba ritmiškai ir kartojasi reguliariai, dažnai kelis kartus iš eilės. Vėliau atliekamas patelei skirtas šokis. Sparnas, esantis arčiau patelės, grakščiai nusileidžia ant žemės ir patinėlis šoka ratu aplink patelę, skleisdamas švelnius garsus.

Putpelių giesmė neįkiri, gana garsiai girdima, ypač vakarais arba naktį, kai patinėliai bando pritraukti pateles ir taip pažymėti savo teritoriją. Šie paukšteliai pasižymi greita medžiagų apykaita, be to jie labai baikštūs ir greitai bėga. Todėl daug lengvesnė užduotis juos išgirsti, nei pamatyti.

Kuo maitinasi ir kur žiemoja putpelė

Putpelės mityba yra įvairi ir priklauso nuo sezono bei vietos, kurioje jos gyvena. Vasarą ir veisimosi sezono metu putpelės daugiausia maitinasi vabalais, amarais, vorais, bei kitais smulkiais bestuburiais. Šie baltymingi maisto šaltiniai yra ypač svarbūs auginant jauniklius. Be vabzdžių, putpelės taip pat minta įvairių augalų sėklomis, žolėmis, grūdais. Rudenį, kai vabzdžių sumažėja, augalinis maistas joms tampa svarbesnis.

Lietuvoje putpelės ištisus metus negyvena ir čia praleidžia tik šiltąjį sezoną. Jos atskrenda pavasarį, paprastai gegužės mėnesį, kai prasideda veisimosi sezonas, ir lieka iki rudens pradžios. Rugsėjį ir spalį putpelės pradeda migruoti į šiltesnius regionus, kur praleidžia žiemą.

Šaltiniai: