Papūga – intelektuali namų šnekutė ir jos gebėjimai

Turinys

Papūga – tai vienas protingiausių ir spalvingiausių naminių paukščių, kuris savo nepaprasta kalbos imitavimo geba ir žaismingu charakteriu pakeičia bet kurių namų atmosferą. Nors šie paukščiai gamtoje gyvena tropiniuose miškuose, namuose jie tampa ištikimais šeimos nariais, galinčiais mokytis žodžių, atpažinti žmones ir net išreikšti emocijas. Papūgų intelektualumas ir socialumas daro juos vienais populiariausių egzotinių naminių gyvūnų.

Papūgų natūrali buveinė priklauso nuo rūšies – jos gyvena Pietų Amerikos, Afrikos, Australijos ir Azijos tropiniuose ir subtropiniuose miškuose. Daugelis rūšių buvo pradėtos veisti namuose XVI–XVII amžiuose, kai jūrininkai pradėjo šiuos paukščius atvežti iš tolimų žemynų.

Papūga – pagrindiniai faktai

Savybė	Informacija
Dydis	10–100 cm (priklausomai nuo rūšies)
Svoris	20 g – 1,5 kg (priklausomai nuo rūšies)
Veisimosi sezonas	Pavasaris–vasara (kontroliuojama aplinkoje)
Gyvenimo trukmė	10–80 metų (priklausomai nuo rūšies)
Buveinė	Tropiniai ir subtropiniai miškai, savanose
Mėgstamiausias maistas	Sėklos, riešutai, vaisiai, žalieji pašarai
Grėsmės	Stresas, netinkamas maistas, nuobodulys, skersvėjai

Kaip atpažinti papūgos pateles, patinus bei jauniklį

Papūgų lyčių atpažinimas priklauso nuo rūšies, nes kai kuriose jis labai sudėtingas. Banguotųjų papūgėlių (paprasčiausia naminė rūšis) patinai turi mėlyną snapo pagrindo sritį, o patelės – rudą ar gelsvą. Patinai dažnai būna aktyvesni, labiau linkę kalbėti ir demonstruoti dominavimo elgesį.

Stambesnių papūgų (pvz., žako, ara, kakadu) lyčių skirtumai dažnai mažiau akivaizdūs. Patinai gali būti šiek tiek stambesni, turėti didesnę galvą ir ryškesnes spalvas. Jie dažniau gieda, šaukia ir demonstruoja teritorinį elgesį. Patelės paprastai ramesnės, atsargesnės ir mažiau agresyvios.

Jaunikliai gimsta visiškai bejėgiai, akli ir be plunksnų, tik su retais pūkais. Vėliau jie apauga minkštais pūkais, o tikrosios plunksnos atsiranda po kelių savaičių. Jaunų papūgų spalvos dažnai blankesnės nei suaugusiųjų, o akys tamsesnės. Snapas minkštesnis ir šviesesnės spalvos.

Jaunikliai mokosi elgtis, stebėdami tėvus. Jie pradeda bandyti skraidyti po 6–12 savaičių (priklausomai nuo rūšies), bet dar ilgai lieka priklausomi nuo tėvų maitinimo ir globos.

Kaip atpažinti papūgos pateles, patinus bei jauniklį — Papūgos jaunikliai

Papūgų veisimosi sezonas

Namuose papūgų veisimosi sezonas gali būti kontroliuojamas šviesos ir temperatūros režimu. Gamtoje daugelis rūšių veisiasi sausojo sezono pabaigoje ar lietaus sezono pradžioje. Namuose tai dažniausiai būna pavasaris–vasara.

Veisimosi metu patinai tampa ypač aktyvūs – demonstruoja spalvingas plunksnas, šaukia, šoka ir bando pritraukti patelių dėmesį. Jie gali taip pat nešti patelėms maistą kaip dovaną ir rodyti tinkamas lizdo vietas.

Papūgos lizdą krauna drevėse (gamtoje) arba specialiose lizdo dėžėse (namuose). Daugelis rūšių mėgsta tamsius, saugius urvus. Lizdas išklojamas medžio drožlėmis, lapais ar kitomis minkštomis medžiagomis.

Patelė deda 2–8 baltus, apvalius kiaušinius (skaičius priklauso nuo rūšies). Perėjimas trunka 18–30 dienų. Šiuo metu patelė retai palieka lizdą, o patinas ją maitina ir saugo. Abu tėvai dalyvauja jauniklių auginime, intensyviai maitindami juos iš savo burnos.

Jaunikliai lizde būna 3–12 savaičių, priklausomai nuo rūšies dydžio. Stambesnės papūgos auga ilgiau. Net ir išskridę iš lizdo, jaunikliai dar savaitėmis ar mėnesiais priklauso nuo tėvų.

Papūgų veisimosi sezonas — Banguotosios papūgėlės

Kuo maitinti papūgą

Papūgų mityba turi būti labai įvairi ir subalansuota. Pagrindinę raciono dalį sudaro aukštos kokybės papūgų sėklų mišinys, pritaikytas konkrečiai rūšiai. Mažoms papūgėlėms tinka smulkesnės sėklos, stambioms – riešutai ir didesnės sėklos.

Šviežių vaisių ir daržovių dalis turi sudaryti apie 30–40 % raciono. Tinka obuoliai, kriaušės, vynuogės, apelsinai, morkos, brokoliai, špinatai, salotų lapai. Vaisiai teikia vitaminus, o daržovės – mineralus ir skaidulas.

Baltymų šaltiniai taip pat labai svarbūs – virti kiaušiniai, grūdai, ankštiniai augalai. Stambioms papūgoms galima duoti riešutų – migdolų, graikinių riešutų, pistacijų (nesūdytų).

Papūgoms būtina šviežio vandens prieiga. Kartais galima pridėti specialių vitaminų ir mineralų papildų, ypač perėjimo ar ligos metu.

Griežtai draudžiami produktai: šokoladas, avokadai, svogūnai, česnakai, kofeinas, alkoholis, sūrūs ir saldūs produktai. Šie produktai gali būti nuodingi ar net mirtini papūgoms.

Kuo maitinti papūgą — Pilkojo žako papūga

Kokius garsus skleidžia papūga

Papūgų garsinės galimybės yra stulbinančiai plačios. Jos gali atkurti žmogaus kalbą, gyvūnų garsus, buitinius šurmulius ir net muzikos melodijas. Kiekviena rūšis turi savo natūralius šauksmus – nuo švelnaus čiulbėjimo iki garsaus riksmo.

Žodžių mokymasis yra papūgų unikalus gebėjimas. Jos ne tik atkartoja žodžius, bet ir gali juos sieti su konkrečiomis situacijomis. Protingiausios papūgos gali išmokti šimtus žodžių ir net sudaryti paprastas frazes.

Papūgos naudoja įvairius komunikacijos garsus. Tylus čiulbėjimas reiškia pasitenkinimą, garsūs šauksmai – jaudulį ar dėmesio siekimą, šnypštimas ar urzgimas gali reikšti nepasitenkinimą ar įspėjimą.

Socialiose situacijose papūga „šaukia“ viena kitai – tai natūralus elgesys, padedantis palaikyti būrio ryšį. Namuose šis elgesys gali pasireikšti kaip garsus šaukimas, ypač rytais ir vakarais.

Papūgos taip pat moka atkurti aplinkos garsus – telefono skambėjimą, durų cypimą, kitų gyvūnų garsus. Šis gebėjimas rodo jų nepaprastą klausos jautrumą ir mokymosi sugebėjimus.

Papūga žiemą

Namuose laikoma papūga žiemą jaučiasi gerai, jei užtikrintos tinkamos sąlygos. Svarbiausias dalykas – pastovus temperatūros režimas (20–25 °C pagal rūšį) ir apsauga nuo skersvėjų. Narvelis turi būti pastatytas šiltoje, bet ne per karštoje vietoje.

Žiemos metu svarbu užtikrinti pakankamai šviesos, nes trumpa diena gali paveikti papūgų nuotaiką ir elgesį. Galima naudoti specialias UV lempas paukščiams, kurios imituoja natūralią saulės šviesą.

Žiemą papūgų metabolizmas gali šiek tiek sulėtėti, todėl jos gali mažiau maitintis. Tai normalu, bet reikia stebėti, kad svorio kritimas nebūtų per didelis. Mityba turėtų išlikti įvairi ir kokybiška.

Svarbu išlaikyti oro drėgmę, nes žieminis šildymas gali pernelyg išsausinti orą. Tai gali paveikti papūgų kvėpavimo takus ir plunksnų būklę.

Įdomūs faktai apie papūgą

Neįtikėtinas intelektas. Kai kurios papūgos (ypač žako) demonstruoja 4–6 metų vaiko intelektą, gali spręsti problemas ir naudoti įrankius.
Plunksnų įvairovė. Gamtoje egzistuoja daugiau nei 350 papūgų rūšių su neįtikėtina spalvų gama – nuo ryškiai raudonų iki metalinės žalios.
Ilgaamžiškumas. Stambios papūgos gali gyventi 50–80 metų, net ilgiau nei jų šeimininkai. Kai kurios kakadu sulaukia net 100 metų.
Socialinis intelektas. Papūga atpažįsta savo šeimininkus, formuoja stiprius emocinius ryšius ir gali jausti pavydą ar liūdesį.
Muzikali klausa. Papūga gali išmokti dainų melodijų, šokti ritmo takte ir net komponuoti savo „dainas“.
Istorinė reikšmė. Papūgos buvo laikomos karališkuose rūmuose kaip prestižo simboliai. Jos minimos senovės civilizacijų dokumentuose.
Kalbos talentai. Rekordas priklauso papūgai, kuri išmoko daugiau nei 1700 žodžių ir galėjo sudaryti sudėtingas frazes.
Emocijų išraiška. Papūga gali išreikšti džiaugsmą, liūdesį, pyktį ir net humorą per savo elgesį ir garsus.
Migracijos instinktai. Net namuose gyvenančios papūgos išlaiko migracijos instinktus ir gali tapti neramios tam tikrais sezonais.
Gydomoji galia. Papūgų buvimas namuose gali sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir net padėti vaikams vystyti kalbinius įgūdžius.

Šaltiniai:

Papūga – intelektuali namų šnekutė ir jos stulbinantys gebėjimai. Ar sudėtinga jos priežiūra?