Skip to content

Pilkoji kurapka – pievų ir laukų karalaitė. Kodėl ji taip sparčiai nyksta?

  • by
Pilkoji kurapka – pievų ir laukų karalaitė. Kodėl ji taip sparčiai nyksta?

Važiuodami pro laukus neretai matome daug pievų – dalis jų suartos ir užsėtos įvairiais monokultūriniais augalais. Taip pat dalį matome ir paliktų natūralių pievų. Mūsų akiai tai gali pasirodyti ne visada gražu, sakytum apleista ar neprižiūrima. Bet neskubėkite daryti klaidingų išvadų, nes būtent natūraliose pievose auga daugybė įvairių augalų, žolelių ar gėlių. Tokios pievos pilnos gyvybės – su įvairiais vabzdžiais, paukšteliais ir netgi pievų karalaite kurapka.

Šios nedidukės vištinių paukščių būriui priklausančios kurapkos paskutiniais dešimtmečiais visoje Europoje sparčiai nyksta, ne išimtis ir Lietuva. Seniau žiemos metu iš laukų į kiemą atklysdavusios ieškoti maisto, dabar jos yra vis retesnis svečias. Visgi kurapkos įrašytos į Raudonąją knygą, siekiant jas išsaugoti. Deja, vieno atsakymo kodėl jos taip sparčiai nyksta nėra. Pilkoji kurapka (Perdix perdix) yra nedidelis fazaninių šeimos paukštis, su kuriuo ir kviečiu susipažinti iš arčiau.  

Pilkoji kurapka – pagrindiniai faktai

Dydis Apie 28-32 cm
SvorisApie 300-400 g
Veisimosi sezonasBalandžio-gegužės mėn.
Gyvenimo trukmėApie 3-5 metai
BuveinėPievos, žemės ūkio laukai, pamiškės
Mėgstamiausias maistasSėklos, grūdai, vabzdžiai
Grėsmės Buveinių nykimas, maisto trūkumas
Kurapka

Kaip atpažinti pilkosios kurapkos patelę, patiną bei jauniklį

Suaugusi pilkoji kurapka yra apie 30 cm dydžio ir sveria apie 300 g. Jos didžiąją kūno dalį dengia smulkiai dryžuotos pilkos plunksnos, o išilgai sparnų eina ryškūs tamsiai rudi ir pilki dryželiai. Kurapkos snapas yra pilkos spalvos ir yra šiek tiek išlenktas. Snapo galiukas užsilenkia ir turi smailią viršūnėlę. Ją naudoja grūdams skaldyti ar rinkti augalų lapelius, bei ūglius.

Suaugusių pilkųjų kurapkų kojos pilkai rudos ir yra tamsesnės už kūno plunksnas. Kiekviena koja turi keturis pirštus, iš kurių trys nukreipti į priekį, o vienas pirštas nukreiptas atgal. Dėl kojų ir pėdų padėties pilkosios kurapkos geba geriau bėgti. Jausdamos grėsmę jos gali net šiek tiek skraidyti.

Patinai yra didesni už pateles, juos galima lengvai atpažinti iš „U“ formos kaštoninio atspalvio dėmės ant apatinės pilvo dalies ir oranžinės spalvos galvos bei gerklės. Patelės turi palyginti mažesnę dėmę ant pilvo arba dažnai jos visai neturi, taip pat jų kaklas ir galva yra blankios smėlio rudos spalvos.

Tik ką išsiritusių jauniklių kūnas padengtas tankiais matiniais pūkais. Jaunikliai turi keturias juodas nevientisas juosteles, prasidedančias nuo snapo viršūnės ir einančias link galvos. Dvi juodos juostos eina lygiagrečiai jauniklio stuburo iki uodegos galo. Nuo šių juostelių žemyn palei paukštelio šonus eina platėjančios kitos dar dvi juostelės. Ant sparnų taip pat yra laužytų juodų juostelių. Skirtingai nei suaugusiųjų, jauniklių kojos ir pėdos geltonos. Jauni paukšteliai neturi pilvo dėmės. 

Kurapkų veisimosi sezonas

Žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį, paprastai sausio-kovo mėnesiais, pilkosios kurapkos pradeda formuoti monogamines poras būsimam veisimosi sezonui. Poros paprastai sudaromos iš dviejų skirtingų, nesusijusių būrelių narių. Patinai skleidžia specifinius garsus, kad priviliotų pateles. Abu poros nariai baigia poravimąsi trindamiesi kaklais. Po šių ritualų poros paprastai kartu ieško maisto. Vėliau, kai patelė yra pasiruošusi daugintis, ji prisiglaudžia prie žemės, taip duodama ženklą patinui, kad šis su ja susiporuotų.

Veisimosi sezono pradžioje kurapkos tampa agresyvios. Abiejų lyčių paukščiai gina savo partnerį nuo tos pačios lyties atstovų ir aktyviai vejasi bei puola kitas pilkąsias kurapkas, bandančias užmegzti santykius.

Pilkoji kurapka. Kurapkos

Kaip atrodo kurapkos buveinė, kur ji suka lizdą ir kokie yra jos kiaušiniai 

Pilkosios kurapkos gyvena natūraliose atvirose pievose, ganyklose ir žemės ūkio paskirties laukuose. Šviesiu paros metu jos šiose teritorijose maitinasi. Jei kyla grėsmė, kurapka naudojasi tankia augmenija ir krūmais, kad galėtų pasislėpti. Naktį paukšteliai renkasi mažiau apžėlusias vietas laukuose tam, kad galėtų pastebėti artėjančius plėšrūnus. 

Jei laukuose yra tanki augmenija, patelės lieka savo gyvenamojoje vietoje ir susikuria negilius lizdelius ant žemės, paslėptus tarp aukštesnių augalų. Jei pievos retesnės, tuomet patelės ieškos tinkamesnės vietos. Lizdus kurapkos iškloja žolėmis ir lapais.

Patelė pavasarį deda rekordišką kiekį tarp 9-20 kiaušinių, kurie išsirita po maždaug 25 dienų. Gimę jaunikliai sveria mažiau nei 10 gramų, tačiau greitai auga ir plunksnuojasi. Po 16 dienų išsiritę jaunikliai gali atlikti trumpus skrydžius. Jaunikliai su tėvais išbūna septynis ar aštuonis mėnesius iki kitos žiemos, kai suaugusieji atsiskiria ir sudaro naujas poras.

Kaip skamba kurapkos giesmė 

Kurapkos giesmė yra gana paprasta ir dažnai apibūdinama kaip trumpas, pasikartojantis garsas. Jos balsas dažniausiai skamba kaip greitas, riaumojantis “kirr-ik” arba “kr-ik”, kurį išgirsite dažniausiai rytais ir vakarais, kai kurapkos yra aktyviausios.

Giesmė dažniausiai naudojama komunikacijai tarp šeimos narių, siekiant išlaikyti grupės vienybę ir informuoti apie pavojų. Veisimosi sezono metu giesmė taip pat naudojama teritorijai žymėti ir patelėms pritraukti. Kadangi tai socialus paukštis, kurapka gyvena būriuose, kurį sudaro net iki 25 paukščių. Dažniausiai būrį sudaro giminingi suaugę paukščiai ir jų palikuonys. Paukščiai būryje laikosi arti vienas kito, kartu juda, maitinasi ir nakvoja. 

Kuo maitinasi ir kur žiemoja kurapka

Pilkosios kurapkos daugiausia minta grūdais ir augalais, tačiau kartais minta ir vabzdžiais. Jos taip pat maitinasi laukuose kur ir gyvena, auginamais grūdais, švelnia žole. Grūdai, pavyzdžiui, rugiai, kviečiai ir kukurūzai, šiltuoju metų laiku yra pagrindinis kurapkų maistas. Žiemą kurapkos lieka Lietuvoje ir jų didžiąją dalį raciono sudaro grūdinių augalų lapai, žieminių javų grūdai. Kartais pritrūkus maisto jas galite pamatyti atklydusias ir savo kieme. 

Pilkųjų kurapkų jaunikliai, gimę tarp grūdinių kultūrų, daugiausia minta amarais ir kitais žemės ūkio kenkėjais, kurių galima rasti žemės paviršiuje. Toli nuo dirbamos žemės gimusios kurapkos taip pat maitinasi daugybe vabzdžių, kurie yra svarbus baltymų šaltinis augimui ir vystymuisi. 

Kurapka žiemą

Šaltiniai:

  1. https://www.vle.lt/straipsnis/kurapka/
  2. https://www.allaboutbirds.org/guide/Gray_Partridge/sounds
  3. https://www.rspb.org.uk/birds-and-wildlife/grey-partridge

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *