Šeškas yra kiauninių šeimos žinduolis. Ketvirtame amžiuje prieš Kristų prijaukinti šeško ir stepinio šeško palikuoniai buvo vadinami naminiais šeškais arba fretkais (Mustela putorius furo). Jei vis dar svarstote apie šeško auginimą, čia supažindinsime ką reikėtų žinoti apie šiuos mielus ir draugiškus naminius gyvūnėlius. Galbūt šis straipsnis jums padės galutinai apsispręsti.
Naminis šeškas – pagrindiniai faktai
Dydis. Apie 50 cm
Svoris. Apie 700-2000 g
Veisimosi sezonas. Naminių šeškų patinai rujoja gruodžio-liepos mėnesiais. Patelės rujoja kovo-rugpjūčio mėnesiais.
Gyvenimo trukmė. Apie 7-10 metų
Mėgstamiausias maistas. Mėsėdis
Ligos. Ausų erkės, navikiniai susirgimai, aplastinė anemija. Įvairios traumos, kadangi šeškai trumparegiai ir nebijo aukščio.
Kaip atrodo naminis šeškas
Šeško kūno forma yra tipinė kiauninių šeimos gyvūnų kūno formos – pailga ir liekna. Jo kailio spalva gali būti įvairi: ruda, juoda, balta arba mišri. Patinai yra gerokai didesni už pateles. Vidutinis šeško ilgis yra apie 50 cm, įskaitant 13 cm ilgio uodegą. Jis sveria iki 2 kilogramų.
Patelės vidutinis nėštumo laikotarpis – 42 dienos. Kasmet jos gali susilaukti dviejų arba trijų vadų. Vadoje paprastai būna nuo trijų iki septynių jauniklių, kurie atjunkomi po trijų-šešių savaičių, o po trijų mėnesių jaunikliai tampa savarankiški. Lytiškai šeškas subręsta maždaug 6 mėnesių, o vidutinė jo gyvenimo trukmė – 7-10 metų.
Kuo maitinasi šeškas
Naminiai šeškai yra mėsėdžiai. Jų maiste turėtų būti ne mažiau kaip 20 % riebalų ir 34 % gyvūninių baltymų, be to maistą reikėtų papildyti taurinu. Daugumą naminių šeškų galima maitinti pramoniniu šeškų, kačių arba šunų ėdalu.
Šeškus taip pat galima maitinti žalia mėsa, tačiau vien to nepakanka. Gyvendami laukinėje gamtoje šeškai, jiems reikalingų maistinių medžiagų, gautų valgydami visas gyvūno kūno dalis, pavyzdžiui, kepenis, širdį.
Naminių šeškų medžiagų apykaita yra labai greita ir maistas per virškinamąjį traktą nukeliauja per 3-5 valandas. Todėl naminiam šeškui kasdien reikia ėsti maždaug 10 kartų. Šeškai turi jiems specifinį bruožą – kuo jie bus šeriami per pirmuosius 6 savo gyvenimo mėnesius, vėliau tai atpažins kaip maistą. Taip pat labai svarbu, jog šeškui visuomet būtų prieinamas ir reguliariai keičiamas švarus vanduo.
Kur laikomas šeškas
Šeškų narvai turi būti ne mažesni kaip 60 x 80 x 50 cm dydžio, su dviem ar daugiau lygių, taip pat su laiptais arba rampomis, kuriomis šeškai galėtų laipioti. Labiausiai tinkami vieliniai narvai. Narve turėtų būti labai maži tarpai ir saugus užraktas, kad šeškas nepabėgtų. Nustebsite, pro kokią mažą angą jie gali prasmukti. Tačiau venkite apgyvendinti šeškus akvariumuose, nes juose labai prasta ventiliacija. Šeškas narvelyje turėtų turėti hamaką ar lentynėlę, ant kurių galėtų pasilipti. Šeškus patariama laikyti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Geriausia vėsioje, pavėsyje esančioje vietoje.
Šeškams reikalingi žaislai, skatinantys ir lavinantys natūralų jų poreikį kasinėti ir medžioti. Šeškai mėgsta landžioti jiems sukurtais tuneliais. Jiems patinka žaisti su mažais kamuoliukais, plunksniniais kačių žaislais arba mažais medžiaginiais vaikiškais žaislais. Venkite putplasčio ar guminių žaislų, nes šeškai gali juos kramtyti ir praryti. Vėliau tai gali sukelti virškinamojo trakto obstrukciją.
Kur šeškas atlieka gamtinius reikalus
Šešką galima išmokyti naudotis kraiko dėžute. Namie jam reikėtų parūpinti kelias kraiko dėžutes – vieną padėti narve, o kitą – žaidimų zonoje. Dėžutė ar šlapimui patiestas kilimėlis visada turėtų būti padėti šeškui lengvai pasiekiamoje vietoje. Nereikėtų rinktis kraiko, kuris sušoka į kamuoliuką, nes šeškas nėra labai tvarkingas ir neužkasinėja savo išmatų kaip pavyzdžiui katinai. Turėdamas trumpą virškinamąjį traktą šeškas negali ilgai sulaikyti šlapimo.
Šeško skleidžiami garsai
Naminiai šeškai turi daugybę verbalinio bendravimo formų. Jie guguoja, taip išreikšdami gerą nuotaiką ar susijaudinimą. Jie taip pat klykia arba gali net rėkti, taip reikšdami išgąstį, skausmą ar pyktį. Lojimą primenančius garsus šeškas leidžia, jei yra labai susijaudinęs, išsigandęs arba taip išreiškia savo nepasitenkinimą kažkuo. Naminis šeškas gali šnypšti, jei jį erzina ar labai pykdo kitas šeškas ar koks gyvūnas.
Šeško elgesys ir charakteris
Šeškas 14-18 valandų per parą praleidžia miegodamas, o aktyviausias būna ryte ir vakare. Šeškai nėra agresyvūs, jie linksmi ir žaismingi. Jis dažnai draugiškai bendrauja su kitais naminiais šeškais, katėmis ir šunimis. Naminiai šeškai siekia dėmesio. Juos taip pat galima išmokyti triukų ir jie reaguos į drausmę. Kai yra laimingi ir susijaudinę, šeškai „šoka“, šokinėja į visas puses ir netgi atsitrenkia į netoliese esančius daiktus.
Be to tai socialus gyvūnas. Todėl jei ketinate auginti šešką, apsvarstykite galimybę auginti jų porą, kad jie niekada nesijaustų vieniši. Jei šeškai laikomi narve, juos reikia kasdien išleisti iš jo. Taip šeškas gali pasimankštint ir patenkinti savo smalsumą. Jam reikia bent valandos laiko per dieną skirtos žaidimams.
Kokiomis ligomis serga šeškas
Kaip ir bet koks kitas naminis gyvūnas, šeškas turėti daugybę galimų sveikatos problemų, todėl juos reikėtų reguliariai patikrinti veterinarijos gydytojas. Iki penkių metų amžiaus tikrinti kasmet, o vėliau – kas šešis mėnesius.
Rekomenduojama paskiepyti nuo pasiutligės ir maro. Šeškai turi didelę riziką užsikrėsti blusomis, todėl prevenciškai kas mėnesį rekomenduojama suduoti vaistų nuo blusų.
Labai svarbu, kad šeškai būtų sterilizuojami ir kastruojami prieš jiems pasiekiant lytinę brandą. Ypač patelės, nes prasidėjusi ruja nenustoja iki kol patelė susiporuoja, o tai gali sukelti gimdos infekciją ar aplastinę anemiją.
Šeškai ausyse turi nemažai vaško, todėl jiems patariama reguliariai kas dvi savaites ar mėnesį valyti ausis. Taip pat bent kas porą savaičių reguliariai kirpkite šeškui nagus, nes jie užauga gana ilgi ir aštrūs.
Minusai auginant šešką
Nepatariama auginti šešką, jei namuose yra mažų vaikų. Tai labai trapūs gyvūnėliai ir juos galima lengvai sužeisti netinkamai elgiantis su jais arba jiems nukritus ant žemės.
Šeškas yra trumparegis, todėl nebijo aukščio ir lengvai gali susižeisti.
Šeškas yra žymintis teritoriją gyvūnas ir turi pasturgalio liauką. Iš šios liaukos sklinda nemalonus muskuso kvapas. Sterilizacija arba kastracija gali sumažinti kvapą, bet jo pilnai nepanaikins. Todėl vis tiek reikės imtis priemonių, tokių kaip nuolatinis švaros palaikymas narve ir narvo laikymas gerai vėdinamoje patalpoje, kad kvapas būtų kuo mažesnis.
Šlapimu šeškas žymi savo teritoriją arba savo išskyrų kvapu atbaido kitus gyvūnus. Pagal skleidžiamą kvapą šeškai gali atpažinti kitus individus.
Šaltiniai:
- https://www.thesprucepets.com/types-of-ferrets-4582446
- https://animaldiversity.org/accounts/Mustela_putorius_furo/
- https://www.vetcarepethospital.ca/beginners-guide-ferret-care/
- https://animalia.bio/domesticated-ferret?environment=337
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.