Taksas – drąsus urvų medžiotojas su išskirtiniu charakteriu ir gausia veislių šeima

Taksas – tai viena labiausiai atpažįstamų ir mėgstamiausių šunų veislių pasaulyje, stebinanti savo kontrastais: pailgas, žemaūgis kūnas slepia nepaprastos drąsos, užsispyrimo ir meilės derinį. Šis šuo, kartais dar vadinamas „dešrele ant kojyčių“, iš pažiūros gali atrodyti juokingas, tačiau tai – narsuolis iki širdies gelmių, sukurtas medžioti urvuose ir nebijantis nė vieno priešo.

Taksas nėra viena veislė – tai ištisa šunų šeima, apimanti skirtingus dydžius ir kailio tipus. Nepaisant to, visi taksai dalinasi tuo pačiu nenuilstamu temperamentu, neišsenkamu smalsumu ir giliu prisirišimu prie savo šeimininko. Dėl savo kompaktiško dydžio, ryškios asmenybės ir nuostabios įvairovės taksai puikiai tinka tiek mažiems butams, tiek erdviems namams, tiek patyrusių, tiek pirmą kartą šunį įsigyjančių šeimininkų rankoms.

Taksų veislių kategorijos

Veislė	Svoris	Ūgis / krūtinės apimtis
Standartinis lygiaplaukis taksas	7–15 kg	Krūtinės apimtis: daugiau nei 35 cm
Standartinis ilgaplaukis taksas	7–15 kg	Krūtinės apimtis: daugiau nei 35 cm
Standartinis šiurkščiaplaukis taksas	7–15 kg	Krūtinės apimtis: daugiau nei 35 cm
Nykštukinis taksas (visi kailio tipai)	iki 4 kg	Krūtinės apimtis: 30–35 cm
Triušinis taksas (visi kailio tipai)	iki 3,5 kg	Krūtinės apimtis: iki 30 cm
Marmurinis taksas	įvairus (pagal dydį)	Išsiskiria spalva, ne dydžiu

Taksas – bendri veislės bruožai

Kategorija	Informacija
Asmenybė	Drąsus, užsispyręs, smalsus, meilus, žaismingas
Kailio tipai	Lygiaplaukis, ilgaplaukis, šiurkščiaplaukis
Dydžiai	Standartinis, nykštukinis, triušinis
Kailio spalvos	Vienspalvis, dvispalvis, marmurinis, dėmėtas ir kt.
Vidutinė gyvenimo trukmė	12–16 metų
Kilmė	Vokietija

Takso kilmė ir istorija

Taksas – viena seniausių medžioklinių šunų veislių, kurios šaknys siekia viduramžių Vokietiją. Veislės pavadinimas kildinamas iš vokiško žodžio „Dachs“ – barsuko, ir „Hund“ – šuo. Šis pavadinimas puikiai apibūdina pirminę takso paskirtį: tai buvo specialiai išveistas šuo, gebantis įlįsti į siaurus barsukinius urvus, susekti žvėrį ir arba jį išvaryti, arba pačiam nugalėti po žeme.

Pirmieji istoriniai takso paminėjimai randami XVII amžiaus Vokietijos medžioklės dokumentuose, tačiau manoma, kad panašaus tipo šunys egzistavo dar anksčiau. Vokiečių medžiotojai laipsniškai tobulino veislę, siekdami sukurti šunį, gebantį dirbti tiek po žeme, tiek ant žemės paviršiaus – sekinant žvėrį, nurodant jo slėptuvę ar pėdsaką.

Skirtingi kailio tipai atsirado dėl skirtingų medžioklės poreikių ir klimatinių sąlygų. Lygiaplaukiai taksai – seniausi ir labiausiai paplitę, šiurkščiaplaukiai – išvesti kryžminant su terjerais, siekiant gauti atsparesnį kailį darbui tankioje augmenijoje, o ilgaplaukiai – atsirado kryžminant su spanieliais ir pridedant jų šilkinio kailio eleganciją.

XIX amžiuje taksas iš medžioklinio šuns virto populiariu augintiniu–kompanionu, pirmiausia Vokietijoje, vėliau ir visoje Europoje. Veislė ypatingą populiarumą įgavo Didžiojoje Britanijoje, kur ją pamėgo aukštuomenė ir net karališka šeima. Šiandien taksas yra viena dažniausiai registruojamų veislių daugelyje šalių ir nepajudinamas meilės bei atpažinimo rekordininkas visame pasaulyje.

Taksas: išvaizda ir unikalūs bruožai

Taksas – veislė, kurios nereikia ilgai pristatinėti, nes jo siluetas momentaliai atpažįstamas. Ilgas, žemas kūnas ant trumpų, raumeningų kojyčių, pailgas snukis ir ilgos, kabančios ausys suteikia šiam šuniui nepakartojamą išvaizdą, kuri vienodai žavi ir vaikus, ir suaugusius.

Kūnas pailgas, raumeningas, su plačia krūtine ir gerai išreikštu krūtinkauliu – tai evoliucijos duoklė urviniam darbui, nes tokia kūno sandara leido šuniui efektyviai judėti siaurose angose. Galva pailga, siaura, su ryškia kakta. Snukis tiesus, ilgas, su stipriais žandikauliais. Ausys didelės, minkštos, kabančios – jos ne tik suteikia taksui charakteringą išvaizdą, bet ir saugo ausies kanalą medžioklės metu.

Akys migdolo formos, tamsios, dažniausiai rudos arba auksinės spalvos, išreiškiančios protą, budrumą ir šilumą. Uodega vidutinio ilgio, laikoma tiesiai arba šiek tiek sulenkta – niekada ant nugaros.

Vienas įdomiausių takso bruožų yra jo kailio įvairovė – trys skirtingi kailio tipai kuria labai skirtingą bendrą šuns įspūdį:

• Lygiaplaukis taksas – trumpas, tankus, blizgantis kailis, glaudžiai priglundantis prie kūno. Tai klasikinis takso vaizdas – elegantiškas, lengvai prižiūrimas ir aiškiai atskleidžiantis atletišką kūno liniją. Kailio spalvos labai įvairios: vienspalvė raudona ar kreminė, dvispalvė juoda arba ruda su ryškiomis geltonomis dėmėmis.
• Ilgaplaukis taksas – šilkinis, vidutinio ilgio kailis su ryškiais kutais ant ausų, pilvo, kojų ir uodegos. Ilgaplaukiai taksai atrodo elegantiškiau ir švelniau nei jų lygiaplaukiai broliai, tačiau viduje slepia tą patį tvirtą medžioklinio šuns charakterį.
• Šiurkščiaplaukis taksas – tankus, kietas viršutinis sluoksnis su minkštu apatiniu sluoksniu, ryški barzda ir antakiai suteikia šiam taksui beveik terjerinę išvaizdą.
• Marmurinis taksas – tai ne atskiras dydis ar kailio tipas, o unikali spalvos variacija, galima visuose trijuose kailio tipuose. Marmurinius taksus išskiria susiliejančios tamsios ir šviesios dėmės, dažnai kartu su skirtingų spalvų arba melsvomis akimis.

Dydžių skalė takso pasaulyje taip pat plati. Standartiniai taksai – tai pilno dydžio medžiokliniai šunys, nykštukiniai – mažesni kompanioniniai augintiniai, o triušiniai – mažiausi iš visų, išvesti medžioti triušius siauriausiais urvais.

Takso charakteris ir elgsena

Taksas – tai šuo, kuriam niekaip netinka frazė „mažas, bet paklusnus“. Šiai veislei labiau tinka: „mažas, bet begalinai drąsus, užsispyręs ir įsitikinęs, kad jis čia vyriausiasis“.” Dėl savo medžioklinio instinkto taksai pasižymi nepaprastu ryžtu, savarankiškumu ir stipria valia – savybėmis, kurios po žeme išgelbėdavo jų gyvybę, o namuose kartais kelia šeimininkams šypseną ar neviltį.

Šie šunys yra nepaprastai prisirišę prie savo šeimininko. Jie mėgsta fizinį artumą, glamones ir ilgus vakarus ant sofos. Daugelis taksų šeimininkų juokauja, kad jų šuo manosi esąs didžiulis (ūgiu) – taksas be baimės konfrontuos ir su kur kas didesniu šunimi, jei manys, kad reikia apginti savo teritoriją ar šeimininką.

Taksai pasižymi neišsenkamu smalsumu – jie visada ieško, kas slepiasi po staltiesės kampu, ką galima iškasti kieme ar kuo kvepia kaimyno maišelis. Šis instinktas yra tiesioginis jų medžioklinio paveldo atspindys ir niekuomet visiškai neišnyks. Sodas su taksu – tai sodas su nuolat atsirandančiais naujais „kasinėjimų projektais“.

Nors taksai myli savo šeimą, su nepažįstamaisiais jie dažnai būna atsargūs ar net šaltoki. Jie yra puikūs sargai – jų balsas, stebėtinai gilus ir galingas tokiam mažam šuniui, iš karto praneš apie bet kokį artėjantį svečią. Taksai linkę loti, tad tai verta įvertinti prieš įsigyjant šį šunį.

Dresūra su taksu – tai kantrybės ir humoro menas. Jie yra protingi ir greiti – bet tik tada, kai patys nori. Kadangi veislė išvesta savarankiškam darbui be žmogaus nurodymų, taksams būdingas nepriklausomas mąstymas. Tai nereiškia, kad takso neįmanoma išdresuoti – tai reiškia, kad dresūra turi būti nuosekli, pozityvi ir paremta motyvacija.

Su vaikais taksai paprastai sutaria gerai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad dėl jų pailgos stuburo sandaros šie šunys nemėgsta grubaus elgesio – pakėlimas, spaudimas ar neatsargus laikymas gali sukelti ne tik nepatogumą, bet ir skausmingų sveikatos problemų.

Takso charakterio savybės (lentelė)

Kategorija	Vertinimas
Meilės lygis	Labai aukštas – labai prisirišęs prie šeimos
Draugiškumas	Vidutinis – šiltas su savaisiais, atsargus su nepažįstamais
Vaikams draugiškas	Vidutinis – myli vaikus, bet reikia prižiūrėti sąveiką
Draugiškas su kitais gyvūnais	Vidutinis – gali konkuruoti su kitais šunimis
Pratimų poreikis	Vidutinis – kasdieniai pasivaikščiojimai būtini
Žaismingumas	Aukštas – žaismingas ir energingas visą gyvenimą
Energijos lygis	Vidutinis iki aukšto – aktyvus, bet prisitaikantis
Dresavimo sudėtingumas	Vidutinis iki aukšto – protingas, bet užsispyręs
Polinkis loti	Aukštas – budrus ir garsus sargybinis
Kailio priežiūros poreikis	Žemas (lygiaplaukis) iki vidutinio (ilgiaplaukis, šiurkščiaplaukis)
Sargybinės savybės	Aukštas – budrus, drąsus, perspėja apie bet ką
Prisitaikymas prie buto	Aukštas – kompaktiškas, tinka nedidelėms erdvėms

Takso sveikata ir priežiūros ypatumai

Taksas yra gana ilgaamžė veislė – tinkamai prižiūrimi šunys gyvena 12–16 metų. Tačiau dėl unikalios anatominės sandaros ši veislė turi keletą specifinių sveikatos iššūkių, apie kuriuos kiekvienas taksų šeimininkas privalo žinoti.

1. Stuburo problemos – didžiausias veislės iššūkis. Taksų pailgas stuburas ir trumpos kojos lemia padidintą tarpslankstelinio disko ligos (IVDD) riziką. Ši liga gali sukelti skausmą, judėjimo sutrikimus ar net paralyžių. Norint sumažinti riziką, svarbu išvengti takso šokinėjimo nuo aukštų paviršių, išlaikyti sveiką kūno svorį, nenešioti šuns paėmus tik per vidurį be papildomos atramos ir, esant mažiausiems judėjimo sutrikimų požymiams, nedelsiant kreiptis į veterinarą.
2. Nutukimas – dar viena aktuali takso problema. Šie šunys yra tikri gurmanai ir labai mėgsta valgyti, todėl lengvai priaugina nereikalingo svorio, kuris papildomai apkrauna ir taip pažeidžiamą stuburą. Porcijų kontrolė ir reguliarus judėjimas yra būtini.
3. Kailio priežiūra priklauso nuo kailio tipo. Lygiaplaukiams taksams pakanka trumpo šepetėlio perbraukimo kartą per savaitę. Ilgaplaukiams reikalingas reguliaresnis šukavimas – 2–3 kartus per savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į ausis, pilvą ir kojų plunksneles. Šiurkščiaplaukiams taksams reikalingas periodinė „trimingo“ procedūra – negyvo kailio šalinimas, kurį geriausia patikėti profesionaliam kirpėjui.
4. Kitos priežiūros rekomendacijos apima reguliarų ausų valymą – ilgos kabančios ausys prastai ventiliuojamos ir linkusios į infekcijas, dantų priežiūrą, nagų kirpimą bei reguliarius veterinarinės apžiūros vizitus. Fizinė stimuliacija – kasdieniai pasivaikščiojimai ir žaidimai – ypač svarbi, tačiau reikia vengti intensyvių šuolių ir kopimo laiptais be priežiūros.

Ar taksas – tinkamas pasirinkimas jūsų gyvenimo būdui?

Taksas – puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško ryškios asmenybės, atsidavusio kompaniono ir šuns, galinčio gyventi tiek mažame bute, tiek dideliuose namuose. Dėl savo kompaktiško dydžio taksai puikiai prisitaiko prie miestietiško gyvenimo, o jų vidutinis fizinio aktyvumo poreikis nesunkiai patenkinamas kasdieniais pasivaikščiojimais.

Ypač svarbu įvertinti, kuris taksas jums labiausiai tinka:

• Jei ieškote klasikinio, lengvai prižiūrimo šuns su ryškia atpažįstama išvaizda – lygiaplaukis taksas bus puikus pasirinkimas.
• Jei svarbiau estetika ir elegancija, o priežiūrai galite skirti šiek tiek daugiau laiko – ilgiaplaukis taksas žavės šilkinėmis plunksnelėmis.
• Šiurkščiaplaukis taksas su savo terjerui būdingais bruožais tiks aktyviems šeimininkams, mėgstantiems lauko nuotykius.
• Marmurinis taksas – tiems, kuriems rūpi vizualinis išskirtinumas.
• Nykštukinis ar triušinis taksas – tiems, kas svajoja apie kompaktiškiausią ir lengviausiai valdomą šunelį, išlaikiusį visą takso dvasią.

Vis dėlto taksas – ne pats lengviausias pasirinkimas absoliutiems pradedantiesiems. Jo užsispyrimas ir savarankiškumas reikalauja kantrybės, nuoseklios dresūros ir humoro jausmo. Be to, būtina rimtai žiūrėti į stuburo sveikatos profilaktiką – tai nėra veislė, kuriai galima leisti šokinėti nuo sofos ar bėgti laiptais be apribojimų.

Jeigu esate pasiruošę priimti šiurkštų balsą, besąlygišką atsidavimą, kasinėjimų projektus kieme ir mažą šunį, manantį, kad jis – didžiausias kieme, taksas taps jūsų šeimos siela ir nenuilstamu pramogų šaltiniu kiekvieną dieną.

Įdomūs faktai apie taksus

1. Trečia populiariausia veislė Vokietijoje. Tėvynėje taksas vis dar išlieka viena mėgstamiausių veislių ir yra tiesiog neatsiejamas nuo vokiškos kultūros.
2. Olimpiniai taksai. 1972 metų Miuncheno olimpinių žaidynių oficialus talismanas buvo taksas vardu Waldi – tai pirmasis oficialus olimpinis talismanas istorijoje.
3. Gilus balsas mažame kūne. Takso lojimas yra neproporcingas jo dydžiui – evoliucija suformavo galingą balsą, kad šeimininkas galėtų girdėti šunį po žeme, medžioklės metu.
4. Taksai ir Pikasas. Garsus dailininkas Pablo Picasso turėjo ilgaplaukį taksą vardu Lump, prie kurio buvo taip prisirišęs, kad šuo valgydavo iš jo lėkštės ir miegodavo jo lovoje.
5. Specialiai ilgintas kūnas – ne defektas. Takso pailga kūno sandara yra tikslingas veislės kūrimo rezultatas – chondrodisplazija, trumpų kojų genetinis požymis, buvo sąmoningai palaikoma, siekiant sukurti šunį, galintį dirbti siauruose urvuose.
6. Trijų dydžių ir trijų kailio tipų – devynios kombinacijos. Susumavus visus dydžius ir kailio tipus, galima suskaičiuoti devynias skirtingas takso kombinacijas – tai viena įvairiausių šunų veislių pasaulyje.
7. Ilgaamžiai čempionai. Pasaulio seniausiu šunimi kurį laiką buvo laikomas taksas Rocky iš JAV, kuris neva sulaukė net 25 metų – nors šis rekordas ir ginčijamas, faktai liudija, kad taksai tikrai priklauso prie ilgaamžiškiausių šunų veislių.
8. Kaizerio mėgstamiausi. Vokietijos imperatorius Vilhelmas II buvo didelis taksų mėgėjas ir laikė kelis šios veislės šunis – taip prisidėdamas prie veislės populiarumo europietiškuose aristokratų sluoksniuose.

Šaltiniai:

1. https://www.akc.org/dog-breeds/dachshund/
2. https://www.greencrossvets.com.au/pet-library/dogs/breed-guides/dachshund-owners-guide/
3. https://www.petplan.co.uk/dog-insurance/dog-breeds/dachshund.html
4. https://www.royalkennelclub.com/search/breeds-a-to-z/breeds/hound/dachshund-miniature-smooth-haired/
5. https://www.hillspet.com/dog-care/dog-breeds/dachshund

Nuotraukų šaltinis Canva.