Termitai – įspūdingų architektūrinių statinių kūrėjai ir tylieji medienos naikintojai

Termitai (Isoptera) yra vieni labiausiai organizuotų ir socialiai sudėtingų vabzdžių pasaulyje, dažnai vadinami baltosiomis skruzdėlėmis, nors iš tikrųjų yra artimesni tarakonams. Šie blyškios spalvos minkšti vabzdžiai pasižymi organizuota bendruomenine gyvensena, stato įspūdingus termitynus, kurie gali siekti net kelis metrus aukščio.

Tropikuose ir šiltuose regionuose termitai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį ekosistemoje, skaidydami negyvą medieną ir celiuliozę. Tačiau jie taip pat žinomi kaip vieni žalingiausių kenkėjų, galinčių sukelti milžiniškų nuostolių mediniams pastatams, baldams ir žemės ūkio pasėliams. Straipsnyje aptarsime šių unikalių vabzdžių gyvenimo būdą, jų hierarchiją ir gebėjimus.

Termitai: pagrindiniai faktai

Savybė	Informacija
Dydis	Darbininkai: 3–8 mm; kareiviai: 8–15 mm; karalienė: iki 100 mm
Svoris	Darbininkai: 1–5 mg; karalienė: iki kelių gramų
Veisimosi sezonas	Priklausomai nuo rūšies ir klimato, dažniausiai šiltuoju metų laiku
Gyvenimo trukmė	Darbininkai: 1–2 metai; kareiviai: 1–2 metai; karalienė: 15–30 metų; karalius: 10–20 metų
Buveinė	Požeminiai lizdai, termitynai, mediena, po akmenimis; tropinės ir subtropinės zonos visame pasaulyje
Mėgstamiausias maistas	Negyva mediena, celiuliozė, augalų liekanos, grybai
Grėsmės	Gali padaryti didelės žalos pastatams ir mediniams statiniams, maisto pasėliams

Kaip atpažinti termitų kastas: karalienę, karalių, darbininkus ir kareivius

Termitų kolonijoje egzistuoja aiški hierarchija su trimis pagrindinėmis kastomis: darbininkais, kareiviais ir reprodukciniais individais. Kiekviena kasta turi unikalius fizinius bruožus ir atlieka specifines funkcijas.

Karalienė yra didžiausia kolonijos narė, galinti užaugti iki 100 mm ilgio. Jos pilvelis yra labai išsiplėtęs, pripildytas kiaušinėlių. Po vestuvinio skrydžio karalienė atsikrato sparnų ir įsikuria požeminėje kameroje, kur pradeda dėti kiaušinėlius. Brandžios karalienės gali padėti iki trijų tūkstančių kiaušinėlių per dieną ir gyventi net 30 metų. Dėl savo dydžio ji praranda gebėjimą savarankiškai judėti ir maitintis, todėl visiškai priklauso nuo darbininkių priežiūros.

Karalius yra didesnis už darbininkus, bet daug mažesnis už karalienę. Jis kaip palydovas būna su karaliene visą gyvenimą, reguliariai ją apvaisindamas. Termitų karalius yra vienintelis socialinių vabzdžių vyriškos lyties individas, kuris išgyvena po poravimosi ir lieka su savo partnere ilgus metus.

Darbininkai sudaro didžiausią kolonijos dalį. Jie yra maži, blyškios kreminės ar baltos spalvos, akli arba su labai silpnomis akimis vabzdžiai, siekiantys 3–8 mm ilgį. Darbininkų kūnas minkštas, nes jie gyvena tamsoje ir yra apsaugoti nuo išorinių grėsmių. Darbininkai prižiūri jauniklius, renka maistą, stato termityną ir maitina karalienę bei kareivius.

Kareiviai yra specialiai pritaikyti gynybai. Jie didesni už darbininkus, turi dideles galvas ir stiprius žandikaulius, skirtus gintis nuo priešų, ypač skruzdėlių. Kai kurių rūšių kareiviai turi net specialią ataugą ant galvos, per kurią išskiria lipnų skystį, sulaikantį užpuolikus. Kareiviai, kaip ir darbininkai, yra akli ir priklauso nuo darbininkų maitinimo.

Sparnuoti individai atsiranda kolonijose, kai jos subręsta. Tai jauni sparnuoti karaliai ir karalienės, kurie vėliau išskrenda vestuviniam skrydžiui, poruojasi ir įkuria naujas kolonijas.

Termitų veisimosi ir kolonijų kūrimo ypatumai

Termitų veisimasis prasideda vadinamuoju vestuviniu skrydžiu, kai subrendę sparnuoti individai išskrenda iš motininio termityno. Skrydis paprastai vyksta šiltu, drėgnu metų laiku, dažnai po lietaus, kai oro sąlygos palankiausios.

Vestuvinio skrydžio metu tūkstančiai sparnuotų individų pakyla į orą, kur įvyksta poravimasis. Po sėkmingo poravimosi naujai susiporavę karalius ir karalienė nusileidžia žemėn, atsikrato sparnų ir ieško tinkamos vietos naujai kolonijai įkurti. Jie įsirausą į dirvožemį arba įsiskverbia į medieną, kur pradeda kurti pirmąją kamerą.

Pradžioje jauna karalienė padeda nedidelį kiekį kiaušinėlių ir pati rūpinasi jaunikliais, maitindama juos savo kūno atsargomis. Kai išsirita pirmieji darbininkai, jie perima visus kolonijos rūpesčius, o karalienė gali visiškai paskirti save kiaušinėlių dėjimui. Metams bėgant kolonija auga ir gali pasiekti milijonus individų.

Tam tikros termitų rūšys naudoja alternatyvius kolonijų kūrimo būdus. Vienas iš jų yra kolonijos dalijimasis, kai dalis darbininkių ir viena ar kelios reprodukcinės patelės atsiskiria nuo pagrindinės kolonijos ir įkuria naują netoli senosios. Kitos rūšys praktikuoja socialinį parazitizmą, kai jaunos karalienės įsiskverbia į svetimas kolonijas ir uzurpuoja jų valdžią.

Kuo maitinasi termitai

Termitai yra specializuoti celiuliozės vartotojai. Jie maitinasi mediena, kartonu, popieriumi ir kitomis augalinėmis medžiagomis, turinčiomis celiuliozės. Tačiau termitai patys negali virškinti celiuliozės be specialių mikroorganizmų pagalbos.

Termitų žarnyne gyvena tūkstančiai specialių vienaląsčių organizmų ir bakterijų, kurios išskiria fermentus, skaidančius celiuliozę iki paprastesnių, organizmo įsisavinamų medžiagų. Be šių simbiotinių mikroorganizmų termitai negalėtų išgyventi. Šis simbiozinis santykis yra vienas unikaliausių gamtoje.

Kai kurios termitų rūšys, ypač Macrotermitinae porūšyje, praktikuoja grybų auginimą specializuotuose soduose termityno viduje. Darbininkai neša į lizdą supjaustytus lapų gabalėlius ir augalinę medžiagą, kuri tampa substratu grybams augti. Išaugę grybai tampa pagrindiniu kolonijos maisto šaltiniu. Šį sudėtingą žemdirbystės procesą termitai išsivystė milijonus metų iki atsirandant žmogui.

Skirtingos termitų rūšys specializuojasi skirtingų tipų medienoje. Vieni minta gyvais medžiais, kiti pūvančia mediena, dar kiti sausomis medžio liekanomis. Kalotermitidae termitai gyvena tiesiog medienoje, kurią ėda, o Rhinotermitidae termitai stato galerijas tarp požeminio lizdo ir virš žemės esančių maisto šaltinių.

Termitai praktikuoja unikalų maisto dalijimosi būdą, vadinamą trofalaksija. Maistas perduodamas iš vieno individo į kitą per burną arba per išmatas. Maistas keliauja per visų kolonijos narių virškinimo sistemas beveik tris dienas, kas leidžia maksimaliai išnaudoti celiuliozės šaltinius ir maitinti kastas, kurios negali pačios virškinti medžiagų.

Kaip termitai komunikuoja

Nors termitai neturi išvystytų akių ir gyvena tamsoje, jie naudoja sudėtingą komunikacijos sistemą, kuri apima cheminius, vibracinius ir liečiamuosius signalus.

• Feromonai yra pagrindinis termitų bendravimo būdas. Jie išskiria cheminius signalus, kurie padeda navigacijai, pavojaus signalizacijai, reprodukcijos koordinavimui ir kastų diferenciacijai. Pėdsakų feromonai leidžia darbininkams žymėti maršrutus iki maisto šaltinių, o pavojaus feromonai įspėja koloniją apie grėsmę.
• Vibracijos perduodamos per substratą, kai termitai muša galvomis ar pilveliais į termityno sienas. Šios vibracijos gali perduoti informaciją apie artėjantį pavojų arba koordinuoti kolektyvinius veiksmus. Kareiviai dažnai naudoja vibracijas mobilizuodami gynybą.
• Liečiamoji komunikacija vyksta per antenų kontaktą. Termitai nuolat liečia vienas kitą antenomis, taip atpažindami kolonijos narius, nustatydami jų kastą ir perduodami kitus signalus.
• Garsai yra retesni, bet kai kurios termitų rūšys gali skleisti tylų cypimą ar trakšėjimą, ypač esant pavojui. Šie garsai labai silpni ir dažniausiai negirdimi žmogaus ausiai be specialių įrenginių.

Kas nutinka mirus termitų karalienei ar karaliui?

Termityno likimas po karališkosios poros mirties priklauso nuo termitų rūšies ir to, ar kolonija turi „planą B“. Nors motinėlė yra kolonijos širdis, jos mirtis nebūtinai reiškia viso termityno pabaigą. Štai pagrindiniai scenarijai, kas nutinka tokioje situacijoje:

Antrinių reproduktorių iškilimas

Dauguma termitų rūšių turi specialią „atsarginę“ darbininkų ar kareivių grupę, vadinamą nimfomis. Jei pagrindinė motinėlė ar karalius miršta, šios nimfos gali greitai subręsti ir tapti pakaitiniais reproduktoriais.

• Šie naujieji valdovai neturi sparnų ir niekada nepalieka termityno.
• Dažnai atsiranda ne viena, o kelios pakaitinės motinėlės, kurios kartu deda kiaušinėlius, kad atkurtų kolonijos populiaciją.

Motinėlė valdo koloniją skleisdama specifinius feromonus, kurie slopina kitų termitų gebėjimą daugintis. Kai motinėlė miršta, šių cheminių medžiagų koncentracija sumažėja. Tai tarnauja kaip biologinis signalas kolonijai, kad laikas „išsirinkti“ naują lyderį.

Termitų bendruomenėse karalius gyvena kartu su motinėle ir ją nuolat apvaisina (skirtingai nei skruzdėlių ar bičių trunai, kurie po poravimosi miršta). Jei miršta tik karalius, motinėlė gali kurį laiką naudoti sukauptas atsargas, tačiau kolonijai vis tiek reikia naujo patino, kad ji išliktų gyvybinga ilgą laiką. Dažniausiai darbininkai užaugina pakaitinį karalių iš esamų nimfų.

Kolonijos žlugimas

Jei rūšis neturi galimybės užauginti pakaitinių reproduktorių (tai būdinga kai kurioms primityvesnėms rūšims), kolonija yra pasmerkta:

• Darbininkų senėjimas: be naujų kiaušinėlių nebėra kam papildyti darbininkų gretų.
• Struktūros irimas: kai darbininkai miršta iš senatvės, termitynas nustoja būti prižiūrimas, jame pradeda kauptis grybelis arba jis tiesiog sugriūva.
• Plėšrūnai: nusilpusią koloniją greitai užpuola skruzdėlės ar kiti vabzdžiai.

Kaip atskirti termitą nuo skruzdėlės

Termitai dažnai painiojami su skruzdėlėmis, ypač kai stebimi sparnuoti individai ar darbininkai, tačiau šie vabzdžiai turi aiškių skirtumų.

• Kūno forma. Termito kūnas turi beveik vienodą storį – krūtinė ir pilvelis sujungti be susiaurėjimo. Skruzdėlės turi labai aiškų „liemenį“ – plonai susiaurėjusią dalį tarp krūtinės ir pilvelio.
• Spalva. Termitų darbininkai ir kareiviai paprastai blyškios, kreminės, baltos ar šviesiai rudos spalvos. Skruzdėlės dažniausiai tamsios – juodos, rudos ar raudonos spalvos.
• Antenos. Termitų antenos tiesios, siūlo formos, panašios į mažų karolių vėrinį. Skruzdėlių antenos alkūninės formos, su aiškiu lūžiu per vidurį.
• Sparnai. Sparnuoti termitai turi dvi poras vienodo dydžio ir formos sparnų, kurie yra ilgesni už kūną. Skruzdėlių priekiniai sparnai aiškiai didesni už užpakalinius.
• Elgesys. Skruzdėlės dažnai matomos ant paviršiaus, bėgioja aiškiai apibrėžtais takais, aktyvios šviesoje. Termitai vengia šviesos, juda po žeme arba medinėse galerijose, retai matomi atviroje erdvėje.

Įdomūs faktai ir ypatingi termitų gebėjimai

1. Ilgaamžiškumas. Termitų karalienės yra vieni ilgiausiai gyvenančių vabzdžių – kai kurios rūšys gali gyventi iki 50 metų, nors vidutiniškai 15–30 metų.
2. Milžiniškos kolonijos. Kai kurios termitų kolonijos gali turėti iki kelių milijonų individų, o jų bendra masė gali siekti apie 14 kilogramų – kaip vidutinio dydžio šuns.
3. Architektūriniai šedevrai. Termitynai yra vieni sudėtingiausių statinių gyvūnų pasaulyje. Jie turi ventiliacijos sistemas, klimato kontrolę, specializuotas kameras maistui, karalienei ir jauniklių auginimui. Kai kurie termitynai gali siekti iki 9 metrų aukščio – tai atitiktų žmogaus statybą, siekiančią kilometrus į dangų, perskaičiavus pagal dydžio santykį.
4. Grybų žemdirbiai. Termitai pradėjo auginti grybus maždaug prieš 30 milijonų metų – tai milijonus metų anksčiau nei žmonės išmoko auginti kultūrinius augalus.
5. Ekonominė žala. Termitai kasmet padaro žalos pasaulyje, kuri vertinama apie 40 milijardų JAV dolerių. Jie gali visiškai sunaikinti medinius statinius, baldus ir net sugadinti knygas bei dokumentus.
6. Maisto šaltinis žmonėms. Termitai vartojami žmonių maistui daugelyje Afrikos regionų. Jie yra turtingi baltymais, mineralais ir vitaminais. Kai kuriose kultūrose termitai laikomi delikatesu.
7. Apsaugos mechanizmas. Termitų lizduose gyvenančios specialios bakterijos išskiria medžiagas, kurios apsaugo termitus nuo patogenų. Šis natūralus gynybos mechanizmas padeda kolonijoms išvengti ligų.
8. Apdulkintojai. Termitai gali veikti kaip kai kurių augalų apdulkintojai. Pavyzdžiui, Rhizanthella gardneri orchidėja reguliariai apdulkinama termitų darbininkų – tai viena iš nedaugelio orchidėjų pasaulyje, kuri pasikliauja termitais apdulkinimui.
9. Kompaso orientacija. Kai kurios termitų rūšys stato savo termitynus griežtai šiaurės–pietų kryptimi, kad optimizuotų temperatūros reguliavimą. Šie „kompaso termitynai“ būna plokšti ir orientuoti taip, kad rytą ir vakarą gautų maksimalią saulės šviesą, o vidurdienį būtų minimaliai veikiami karščio.
10. Atsparumas radiacijai. Kai kurios termitų rūšys pasižymi neįtikėtinu atsparumu radiacijai ir gali išgyventi radiacijos lygius, kurie būtų mirtini daugumai kitų organizmų.

Šaltiniai:

1. https://www.vle.lt/straipsnis/termitai/
2. https://www.epa.gov/safepestcontrol/termites-how-identify-and-control-them
3. https://www.pestworld.org/pest-guide/termites/
4. https://extension.umd.edu/resource/termites
5. https://www.terminix.com/termites/

Nuotraukos asociatyvinės ©Canva.