Tritonas (Triturus) – tai vidutinio dydžio varliagyvis, kuris savo išvaizda primena mažą drakoną ir yra vienas iš paslaptingiausių vandens gyventojų Lietuvoje. Šie gyvūnai yra tikri gamtos stebuklai – jie gali atsiauginti prarastas kūno dalis, keisti spalvą ir net kvėpuoti po vandeniu. Tritonų buvimas rodo, kad vandens telkinio ekosistema yra nepalytėta ir sveika, nes jie ypač jautrūs aplinkos pokyčiams.
Šie varliagyviai paplitę šalia švarių vandens telkinių – nuo miško balų iki sodo baseinėlių, tačiau jų populiacija sparčiai mažėja dėl buveinių nykimo. Tritonas yra tikra dviejų pasaulių būtybė, gebanti gyventi ir vandenyje, ir sausumoje, priklausomai nuo metų laiko ir gyvenimo etapo.
Tritonas – pagrindiniai faktai
| Savybė | Informacija |
| Dydis | 8–16 cm (kūno ilgis su uodega) |
| Svoris | 3–15 g |
| Veisimosi sezonas | balandžio–birželio mėnesiai |
| Gyvenimo trukmė | 10–20 metų |
| Buveinė | Švarūs vandens telkiniai ir drėgni miškai |
| Mėgstamiausias maistas | Vabzdžių lervos, vikšrai, smulkūs moliuskai |
| Grėsmės | Vandens tarša, buveinių fragmentacija, invazinės žuvys |
Kaip atpažinti tritono patiną, patelę ir jauniklį
Tritono patiną ir patelę atskirti galima pagal kelis aiškius požymius, ypač veisimosi sezono metu. Patinai yra šiek tiek smulkesni už pateles – jų kūno ilgis siekia 8–12 cm, o svoris – 3–8 gramų. Veisimosi metu patinų nugaroje išauga ryški, dantyta ketera, primenanti drakono skiauterę. Jų spalvos tampa ypač kontrastingos – žalsva ar rusva nugara su ryškiais oranžinėmis ar geltonomis dėmėmis ant šonų.
Patelės yra stambesnės – 10–16 cm ilgio ir 6–15 gramų svorio. Jos turi lygesnį nugaros profilį be keteros, o jų spalvos yra ramesnės – rudos ar alyvuogės atspalvių su smulkiomis tamsiomis dėmėmis. Veisimosi metu patelių pilvas išbrinksta dėl ikrų, o bendras kūno kontūras tampa apvalesnis.
Tritonų kiaušinėliai – maži ikrai – skaidrūs kamuoliukai su tamsiomis dėmėmis. Po 2–3 savaičių iš jų išsirita mažyčiai tritoniukai su išorinėmis žiaunomis prie galvos – vadinamosiomis žiaunų plunksnomis. Jaunikliai gyvena tik vandenyje, yra 1–2 cm ilgio, su gana ilga uodega ir mažomis kojytėmis.
Jauni tritonai metamorfozės metu (po 3–4 mėnesių) praranda išorines žiaunas, išeina į sausumą ir tampa sausumos tritoniukais. Tuo metu jų ilgis siekia 4–6 cm. Sausumoje jie praleidžia kelerius metus, kol subręsta ir grįžta į vandenį veistis.
Tritonų veisimosi sezonas
Tritonų veisimosi sezonas Lietuvoje prasideda balandžio mėnesį, kai vandens temperatūra pakyla virš 8–10 °C, ir tęsiasi iki birželio vidurio. Patinai pirmieji migruoja į vandens telkinius ir užima teritorijas, kurias aktyviai gina nuo konkurentų.
Poravimasis vyksta vandenyje ir yra labai ritualinis procesas. Patinas atlieka sudėtingą „šokį“ prieš patelę, demonstruodamas savo keteros grožį, spalvų ryškumą ir uodegą. Jis paskleidžia specialius feromonus, siekdamas sužavėti partnerę.
Jei patelė sutinka, patinas palieka ant dugno specialų spermatoforą – maišelį su sperma. Patelė jį paima. Vėliau juo apvaisins savo ikrus. Po kelių dienų ar savaičių ji pradeda dėti ikrus – po vieną ar kelis po vandens augalų lapais, kruopščiai juos slėpdama.
Ikrai vystosi 2–3 savaites, priklausomai nuo vandens temperatūros. Patelė per sezoną gali padėti 100–400 ikrų, dėdama juos mažomis porcijomis kelių savaičių laikotarpyje.
Išsiritę jaunikliai vystosi vandenyje 3–4 mėnesius, po to metamorfozės metu virsta sausumos tritoniukais ir palieka vandens telkinį keliems metams.
Kuo maitinasi tritonas
Tritonas yra universalus plėšrūnas, kurio mityba keičiasi priklausomai nuo gyvenimo stadijos ir metų laiko. Suaugę tritonai vandenyje maitinasi vabzdžių lervomis – uodų, lašalų, kitų smulkių vabzdžių. Jie taip pat ėda smulkius moliuskus, vikšrus, erkutes ir kitus smulkius vandens gyvūnėlius.
Tritono medžioklės metodas remiasi regėjimu ir vibracijų jutimu. Jie yra aktyvūs tiek dieną, tiek naktį, bet intensyviausiai medžioja sutemos metu. Tritonai sugauna grobį iškišdami lipnų liežuvį arba tiesiog pagriebdami žandikauliais.
Sausumoje gyvenantys tritonai maitinasi smulkiais žemės vabzdžiais, sliekais, vorais, musėmis ir kitais bestuburiais gyvūnėliais. Jie aktyviai ieško maisto drėgnų lapų ar akmenų apačioje.
Tritonų lervos vandenyje maitinasi dar smulkesniais gyvūnėliais – dafnijomis, ciklopais, smulkiausiomis vabzdžių lervomis, šakotaūsiais vėžiagyviais. Jie filtruoja vandenį arba sugauna smulkų grobį tiksliais judesiais.
Tritonai gali ilgai badauti – žiemą jie praktiškai nesimaitina, o veisimosi sezono metu patinai taip pat dažnai pamiršta apie maistą, nes yra susitelkę į teritorijos gynybą ir rūšies pratęsimą.
Viena tritonas per sezoną gali sunaikinti tūkstančius uodų lervų ir kitų smulkių vandens kenkėjų, todėl jie padeda kontroliuoti uodų populiacijas.
Kokius garsus skleidžia tritonas
Tritonai yra vieni tyliausių varliagyvių – jie praktiškai neskleidžia jokių garsų, kuriuos galėtų išgirsti žmogus. Skirtingai nuo, pavyzdžiui, varlių, tritonai neturi garsinių maišelių ir negali kvarkti ar skleisti kitų aukštų garsų.
Tačiau tritonai bendrauja kitais būdais. Jie naudoja cheminius signalus – feromonus, kuriai vandenyje sklinda gana toli ir perteikia informaciją apie individo lytį, amžių, reprodukcinį pasiruošimą bei teritoriją.
Tritonai taip pat bendrauja vizualiais signalais – kūno pozomis, spalvų keitimu, uodegos judesiais ir keteros demonstravimu veisimosi metu.
Tritonas žiemą
Tritonai žiemą pereina į hibernacijos būseną, kuri trunka nuo spalio–lapkričio iki kovo–balandžio mėnesio. Skirtingai nuo kitų varliagyvių, tritonai žiemoja tik sausumoje, net ir tie, kurie vasarą gyvena vandenyje.
Žiemojimo vietos – tai dažniausiai žemės ertmės, kelmai, akmenų krūvos, lapų sankaupos arba net rūsiai bei šiltnamiai. Tritonai pasirenka vietas, kur temperatūra nebus per žema (ne žemiau -5 °C) ir išliks pakankamai drėgna.
Prieš žiemojimą tritonai intensyviai maitinasi, kaupdami riebalų atsargas. Jie taip pat palieka vandens telkinius ir išeina į sausumą, net ir tie individai, kurie vasarą buvo aktyvūs vandens gyventojai.
Hibernacijos metu tritonų medžiagų apykaita sulėtėja iki minimumo. Jie nejuda, nesimaitina ir kvėpuoja labai retai. Energiją semia iš sukauptų riebalų atsargų, o drėgmę gauna per odą.
Tritonai gali žiemoti ir grupelėmis – po tuo pačiu kelmu ar akmenų krūva galima rasti keliolika individų. Tai padeda išlaikyti mikroklimatą ir sumažinti šalčio riziką.
Pavasarį, kai temperatūra pakyla virš 5 °C, tritonai palaipsniui atsibunda. Suaugę individai pradeda migraciją atgal į vandens telkinius veisimuisi, o jaunimas tęsia gyvenimą sausumoje.
Kodėl tritonas jūsų sode yra retas svečias ir kodėl tai svarbu?
Tritonas – vienas rečiausiai pasitaikančių sodo gyventojų, kurio buvimas rodo ypatingai švarią ir ekologiškai sveiką aplinką. Deja, daugelyje sodų šis nuostabus varliagyvis yra išnykęs arba jų nepasiekia dėl žmogaus veiklos.
Kodėl tritonai išnyksta iš sodų:
- Vandens telkinių tarša – tritonai yra itin jautrūs cheminėms medžiagoms. Net mažiausi pesticidų, trąšų ar buitinės chemijos kiekiai vandenyje gali būti mirtini.
- Invazinės žuvys – į sodo baseinėlius ar tvenkinius įleistos žuvys (auksinės žuvelės, karpiai) suėda tritono ikrus ir jauniklius.
- Buveinių fragmentacija – tritonams reikia ir vandens, ir sausumos. Jei nėra ryšio tarp šių buveinių, populiacijos žūva.
- Pernelyg „tvarkingi“ sodai – tritonai sausumoje slepiasi po lapai, šakomis, akmenimis. Pernelyg išvalyt sodai jiems netinka.
Kodėl tritonų praradimas yra problema:
- Tritonai yra puikūs gamtos indikatoriai – jų išnykimas rodo, kad ekosistema patiria stresą.
- Jie kontroliuoja uodų ir kitų vandens kenkėjų populiacijas natūraliai, be insekticidų.
- Tritonai yra nykstanti rūšis – kiekviena populiacijos netektis mažina jų biologinę įvairovę.
Kaip padėti tritonams grįžti: sukurkite švarų mažą tvenkinėlį be žuvų, palikite sode gamtinių „namų“ – akmenų krūvą, šakų. Nevartokite chemijos sodo aplinkoje ir venkite pernelyg švaraus tvarkymo.
Įdomūs faktai apie tritoną
- Regeneracijos stebuklas. Tritonai gali atauginti prarastas uodegas, kojas, netgi širdies ir akių dalis. Tai vieninteliai stuburiniai Europoje su tokiais sugebėjimais.
- Spalvų magija. Tritonai gali keisti spalvą priklausomai nuo nuotaikos, sezono ir aplinkos – šviesinti ar tamsinti savo atspalvius.
- Kvėpavimas po vandeniu. Tritonai gali kvėpuoti per odą ir išgyventi po vandeniu netgi žiemą, kai vandens paviršius užšąla.
- Navigacijos ekspertai. Tritonai geba grįžti į savo gimtąjį tvenkinėlį net po kelių metų, naudodami uoslę ir magnetinę navigaciją.
- Gyvenimas dviejose srityse. Jauni tritonai gali gyventi sausumoje iki 7 metų, kol pasiekia lytinio brendimo amžių ir grįžta į vandenį.
- Ilgaamžės būtybės. Tritonai gyvena labai ilgai – natūraliomis sąlygomis iki 20 metų, o laboratorijoje užfiksuoti atvejai, kai jie išgyveno virš 30 metų.
- Unikalus genetikos kodas. Tritonų genomas yra 10 kartų didesnis už žmogaus – jie turi daugiausia genominės informacijos iš visų žinomų gyvūnų.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/tritonai/
- https://www.wildlifetrusts.org/wildlife-explorer/amphibians/great-crested-newt
- https://www.greatcrestednewtedna.co.uk/info/blog/10-great-crested-newt-facts/
- https://www.caudata.org/cc/species/Triturus/Triturus_sp.shtml
Nuotraukos asociatyvinės ©Canva.