Uodai - kraujasiurbiai vabzdžiai ir ligų platintojai

Turinys

Uodai (Culicidae) – vieni labiausiai paplitusių vabzdžių pasaulyje, dėl savo kraujasiurbių elgesio ir ligų platinimo susilaukiantys ypatingo mokslininkų dėmesio. Šie maži, bet įkyrūs vabzdžiai su plonu snapeliu ir ilgomis kojomis, yra vieni seniausių vabzdžių Žemėje, egzistuojantys jau daugiau nei 100 milijonų metų.

Šiltuoju metų laiku uodus galima sutikti beveik visur – miškuose, pelkėse, prie vandens telkinių, soduose ir net miestų parkuose, kur jie aktyviai ieško potencialių aukų kraujo siurbimui. Šiuos vabzdžius galite išgirsti zvimbiant aplink ausis tylų vasaros vakarą arba pastebėti tupinčius ant sienų, laukiančius tinkamos progos pasimaitinti. Straipsnyje aptarsime šiai vabzdžių rūšiai būdingas ypatybes bei jų gyvenimo būdą.

Uodai: pagrindiniai faktai

Savybė	Informacija
Dydis	3–6 mm
Svoris	2–2,5 mg
Veisimosi sezonas	Balandžio–rugsėjo mėn.
Gyvenimo trukmė	Patelės: 4–8 savaitės; patinai: 1–2 savaitės
Buveinė	Pelkės, miškai, vandens telkinių pakrantės; pasaulyje paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą
Mėgstamiausias maistas	Patelių: žinduolių ir paukščių kraujas; patinų: augalų nektaras
Grėsmės	Buveinių naikinimas, pesticidai, klimato kaita, natūralūs priešai (varliagyviai, paukščiai, vabzdžiaėdžiai gyvūnai)

Kaip atpažinti uodo patelę, patiną bei jauniklius

Uodų pasaulyje galima lengvai atskirti pateles nuo patinų, nes jų lyties savybės aiškiai išreikštos. O jaunikliai turi savo išskirtines savybes.

Uodo patelė yra šiek tiek didesnė už patiną, jos ilgis gali siekti 3–6 mm priklausomai nuo rūšies. Vienas ryškiausių patelių požymių – ilgas, adatos formos snapelis (straubliukas), pritaikytas pradurti odą ir siurbti kraują. Patelių antenėlės yra plonos ir beveik nepastebimos. Jos turi specialius organus, padedančius aptikti anglies dioksidą ir šilumą, kurią skleidžia potencialios aukos.

Uodo patinas yra šiek tiek smulkesnis už patelę. Jų kūno ilgis paprastai siekia 3–5 mm. Ryškiausias patinų požymis – plunksnos formos antenėlės, kurios padeda jiems aptikti skrendančias pateles. Patinų snapelis nėra pritaikytas pradurti odą, todėl jie nesisiurbia kraujo. Jie minta tik augalų nektaru ir kitais saldžiais skysčiais.

Jaunikliai (lervos) vystosi vandenyje ir yra visiškai nepanašūs į suaugusius uodus. Uodų lervos turi pailgą kūną, didelę galvą ir specialų vamzdelį kvėpavimui, vadinamą sifonu. Jos juda vandenyje darydamos S formos judesius. Lervoms vystantis, jos pereina į lėliukės stadiją, kurioje jau galima įžiūrėti būsimo suaugusio uodo bruožus. Lėliukės taip pat gyvena vandenyje, bet jau nebesimaitina, o tik ruošiasi virsti suaugusiu uodu.

Uodų veisimosi sezonas

Uodų veisimosi sezonas Lietuvoje prasideda ankstyvą pavasarį, dažniausiai balandžio mėnesį, kai vandens telkiniuose vandens temperatūra pakyla iki 10–12 °C, ir tęsiasi iki vėlyvo rudens.

Patinas suranda patelę sekdamas jos skleidžiamą aukšto dažnio garsą, kurį patelė sukuria plasnodama sparnais. Poravimasis dažniausiai vyksta skraidant, kai patinas sugauna patelę ore, ir trunka vos kelias sekundes. Vienas patinas per savo trumpą gyvenimą gali apvaisinti kelias ar net keliolika patelių.

Po apvaisinimo, patelė ieško kraujo šaltinio, nes baltymų reikia kiaušinėliams vystytis. Ji geba aptikti potencialias aukas iš kelių dešimčių metrų atstumo, sekdama iškvepiamą anglies dioksidą, prakaito kvapą ir kūno šilumą. Kraujo porcija, kurią patelė įsiurbia, gali viršyti jos pačios kūno svorį.

Pasimaitinusi, patelė deda kiaušinėlius ant vandens paviršiaus arba drėgnose vietose šalia vandens. Priklausomai nuo rūšies, viena patelė gali padėti nuo 100 iki 300 kiaušinėlių vienu metu. Per savo gyvenimą patelė gali sudėti 1000–3000 kiaušinėlių, išdėstydama juos 3–5 partijomis maitinimosi krauju.

Kiaušinėliai išsirita per 24–48 valandas, priklausomai nuo vandens temperatūros. Lervos vystosi vandenyje 7–14 dienų, o lėliukės stadija trunka dar 1–4 dienas. Galiausiai lėliukė iškyla į vandens paviršių, jos oda plyšta ir iš jos išlenda suaugęs uodas. Visas vystymosi ciklas nuo kiaušinėlio iki suaugusio uodo trunka apie 10–20 dienų, priklausomai nuo aplinkos sąlygų.

Uodų veisimosi sezonas — Uodai poravimosi metu

Kuo maitinasi uodai

Uodai turi įdomų mitybos modelį, kuris labai skiriasi priklausomai nuo lyties ir gyvenimo stadijos.

Suaugusios uodų patelės yra žinomos kaip kraujasiurbės, tačiau tai tik dalis jų mitybos. Pagrindinė jų maisto dalis yra augalų nektaras ir sultys, teikiantys angliavandenius ir energiją. Kraujas joms reikalingas tik reprodukciniams tikslams – baltymams gauti dėl kiaušinėlių formavimosi. Kraujo siurbimo procesas yra sudėtingas: patelė praduria auką savo straubliuku ir įleidžia seiles, kuriose yra antikoaguliantų, neleidžiančių kraujui krešėti. Būtent šios seilės sukelia nemalonų niežėjimą ir alerginę reakciją.

Suaugę uodų patinai niekada nesiurbia kraujo. Jie minta išskirtinai augalų nektaru, saldžiomis sultimis ir rasa. Jų snapelis nėra pritaikytas pradurti odą, todėl jie negali įgelti žmonėms ar gyvūnams.

Lervos, gyvenančios vandenyje, maitinasi mikroorganizmais, dumbliais ir organinėmis nuosėdomis. Jos filtruoja šias maistines medžiagas iš vandens savo burnos šepetėliais. Aktyviai besimaitindamos, uodų lervos atlieka svarbų vaidmenį vandens ekosistemose, valydamos vandenį nuo perteklinių organinių medžiagų.

Lėliukės stadijoje uodai visiškai nebesimaitina. Šiuo metu vyksta intensyvi metamorfozė, kurios metu lervos audiniai reorganizuojami į suaugusio uodo kūno dalis.

Kuo maitinasi uodai — Uodo patelė, siurbianti kraują

Kokius garsus skleidžia uodai

Uodų skleidžiamas garsas yra vienas labiausiai atpažįstamų ir daugeliui žmonių nemalonių garsų gamtoje. Šis charakteringas zvimbimas turi svarbią reikšmę uodų komunikacijoje ir veisimosi procese.

Pagrindinis uodų skleidžiamas garsas – tai aukšto dažnio zvimbimas, kurį sukelia jų sparnų plazdėjimas. Uodai plasnoja sparnais neįtikėtinu greičiu – nuo 300 iki 600 kartų per sekundę, priklausomai nuo rūšies. Šis zvimbimas nėra tik jų skrydžio pašalinis garsas, bet ir svarbus komunikacijos įrankis.

Patelių ir patinų zvimbimo dažniai skiriasi. Patelės paprastai skleidžia žemesnio dažnio garsus (apie 400–500 Hz), o patinai – aukštesnio (apie 550–650 Hz). Šis skirtumas padeda patinams aptikti pateles veisimosi metu. Patinai turi specialius organus savo antenėlėse, kurie gali aptikti patelių skleidžiamo zvimbimo dažnį.

Prieš poravimąsi, uodų pora dažnai suderina savo sparnų plazdėjimo dažnius – tai vadinama „harmonizacija“. Šis procesas yra unikalus – tai tarsi muzikinis duetas, kurio metu patinas ir patelė sinchronizuoja savo sparnų judesius, kad jų skleidžiami garsai sudarytų harmoningą akordą.

Įdomu tai, kad skirtingos uodų rūšys skleidžia skirtingo dažnio garsus, ir tai padeda mokslininkams identifikuoti rūšis be vizualinio patikrinimo. Tai ypač naudinga naktį tiriant aktyvias rūšis arba renkant duomenis lauko sąlygomis.

Uodai žiemą

Skirtingos uodų rūšys žiemoja skirtingose vystymosi stadijose. Kai kurios rūšys žiemoja kiaušinėlių stadijoje – patelės rudenį deda kiaušinėlius drėgnose vietose, kurios neužšąla žiemą. Šie kiaušinėliai yra atsparūs šalčiui ir išsirita tik pavasarį, kai temperatūra pakyla.

Kitos rūšys, ypač Culex genties uodai, žiemoja suaugusių patelių stadijoje. Rudenį apvaisintos patelės ieško apsaugotų vietų – rūsių, pastogių, urvų ar medžių drevių, kur temperatūra išlieka pakankamai aukšta išgyventi. Šios patelės pereina į diapauzės būseną – fiziologinį procesą, kurio metu metabolizmas sulėtėja, o kūno skysčiuose susidaro natūralaus aušinimo skysčio (glicerolio) molekulės, neleidžiančios užšalti kūno audiniams. Jos neskraido, nesimaitina ir nesivysto, o tik laukia pavasario.

Kai kurios rūšys žiemoja lervų ar lėliukių stadijoje vandens telkiniuose, kurie neužšąla iki dugno. Šios lervos ir lėliukės taip pat pereina į diapauzės būseną ir sustabdo vystymąsi iki pavasario.

Pavasarį, kai dienos ilgėja ir temperatūra kyla, diapauzė baigiasi. Žiemoję suaugę uodai pradeda aktyvią veiklą, o kiaušinėliai, lervos ar lėliukės tęsia vystymąsi. Tai dažniausiai prasideda, kai oro temperatūra pakyla virš 10 °C. Įdomu tai, kad pirmosios pavasarį pasirodančios patelės jau būna apvaisintos praėjusį rudenį ir iškart pradeda ieškoti kraujo šaltinio kiaušinėliams vystytis.

Klimato kaita daro įtaką uodų žiemojimo modeliams. Šiltėjant žiemoms, vis daugiau uodų išgyvena šaltuoju metų laiku, o tai lemia ankstyvesnę jų aktyvumo pradžią pavasarį ir ilgesnį veisimosi sezoną. Tai kelia susirūpinimą dėl galimo ligų, kurias platina uodai, paplitimo.

Uodai Lietuvoje

Lietuvoje aptinkama apie 35 uodų rūšių, priklausančių 5 pagrindinėms gentims. Nors šiuo metu Lietuvoje uodų platinamos ligos nėra didelė problema, klimato kaita ir globalizacija didina riziką, kad ateityje gali atsirasti daugiau pavojingų uodų rūšių ir jų pernešamų ligų. Pagrindinis pavojus šiuo metu – galimos alerginės reakcijos į įkandimus ir diskomfortas, kurį sukelia šie kraujasiurbiai.

Įdomūs faktai ir ypatingi uodų sugebėjimai

Vienas labiausiai mirtinų gyvūnų pasaulyje. Nors uodai atrodo nepavojingi, jie kasmet netiesiogiai nužudo daugiau žmonių nei bet kuris kitas gyvūnas. Per metus dėl uodų platinamų ligų (maliarijos, geltonojo drugio, dengės karštligės ir kt.) miršta apie 725,000 žmonių.
Uodai skrenda lėčiau nei vaikšto žmogus. Vidutinis uodo skridimo greitis yra apie 1,5–2,5 km/h, kai tuo tarpu žmogus vaikšto vidutiniškai 5 km/h greičiu. Tačiau jų manevringumas ir gebėjimas staigiai keisti kryptį leidžia jiems išvengti daugelio pavojų.
Vandens paviršiaus įtampos išnaudojimas. Uodų patelės, dėdamos kiaušinėlius, išnaudoja vandens paviršiaus įtampą. Jos sudeda kiaušinėlius taip, kad jie formuoja mažą plaustą, kuris plūduriuoja ant vandens. Šis plaustas apsaugo kiaušinėlius nuo nuskendimo ir užtikrina tinkamas vystymosi sąlygas.
CO₂ sekimas. Uodai turi specializuotus receptorius, kurie aptinka anglies dioksido koncentracijos pokyčius ore. Jie gali atsekti žmogaus iškvėptą CO₂ daugiau nei 50 metrų atstumu, o tai padeda jiems rasti potencialias aukas net tamsoje.
Termoreceptoriai. Uodai gali aptikti temperatūros skirtumus iki 0,2 °C. Jie naudoja šį gebėjimą aptikti šiltakraujus gyvūnus ir rasti tinkamiausias vietas įkąsti, kur kraujo indai yra arčiausiai odos paviršiaus.
Muzikalūs įpročiai. Kai kurios uodų rūšys yra jautrios tam tikriems muzikos garsams ir ritmams. Tyrimai rodo, kad dubstep muzika, ypač amerikiečių didžėjaus Skrillex kūrinys „Scary Monsters and Nice Sprites“, gali sumažinti uodų poravimosi aktyvumą ir kraujo siurbimą.
Evoliucinis prisitaikymas prie insekticidų. Uodai yra išvystę atsparumą daugeliui insekticidų per palyginti trumpą evoliucijos laikotarpį. Kai kurios populiacijos gali išgyventi tokias insekticidų koncentracijas, kurios būtų mirtinos jų protėviams prieš kelis dešimtmečius.
Kultūrinė reikšmė. Uodai suvaidino svarbų vaidmenį žmonijos istorijoje, paveikdami karus, kolonizaciją ir migraciją. Pavyzdžiui, maliarija, kurią platina Anopheles genties uodai, buvo vienas iš veiksnių, sulėtinusių Europos šalių kolonizaciją Afrikoje XIX amžiuje.

Šaltiniai:

Uodai – kraujasiurbiai vabzdžiai ir ligų platintojai. Kodėl jie mus puola?