Varnėnas - murmuracijos skraidymo meno meistras

Ar kada nors susimąstėte, kokie tai paukščiai, skraidantys dideliais būriais ir atliekantys vaizdingai atrodančius ir sinchroniškus manevrus? Toks skraidymas dar vadinamas murmuracija. O šio meno meistras – varnėnas.

Varnėnas priklauso varnėniniams žvirblinių paukščių būrio ir tikrųjų giesmininkų pobūrio paukščių šeimai. Išskiriama 118 rūšių. Lietuvoje dažniausiai sutinkamas paprastasis varnėnas (sturnus vulgaris). O toliau aptarsime viską, ką turėtumėte žinoti apie varnėnus.

Paprastasis varnėnas – pagrindiniai faktai

Dydis. Apie 21-22 cm
Svoris. Apie 70-90 g
Veisimosi sezonas. Kovo-birželio mėnesiais
Gyvenimo trukmė. Maždaug 3 metai
Buveinė. Pievos arba vejos su aukštais medžiais
Mėgstamiausias maistas. Sliekai, vorai, vabzdžiai
Grėsmės. Žemės ūkio intensyvinimas ir pesticidų naudojimas

Kaip atpažinti paprastąjį varnėną

Varnėno išvaizda priklauso nuo šviesos. Iš toli ar pavėsyje varnėnai atrodo juodi su geltonu snapu, todėl juos lengva supainioti su juodaisiais strazdais. Tačiau jei pažvelgsime iš arčiau, pastebėsime, kad varnėno plunksnos nusėtos baltais taškeliais ir saulėje spindi metalo žalsva, melsva ir violetine spalvomis. Be to, varnėnai yra gana trumpauodegiai ir neturi strazdams būdingo šokinėjimo vaikščiojimo būdo. Skrisdami varnėnai atpažįstami pagal smailius sparnus.

Verta pabrėžti, jog varnėnai keičia savo išvaizdą priklausomai nuo sezono. Pavasarį jie turi juodas plunksnas su mirguliuojančiomis šviesiomis dėmelėmis, o snapo viršus spindi geltonai. Žiemą varnėnai būna pilkšvai rudi, su ryškiomis ir šviesiomis dėmėmis, o snapas – tamsus.

Kaip atrodo jaunas varnėnas

Jauni varnėnai kur kas mažiau išvaizdūs nei jų tėvai. Lizdą palikę jaunikliai jau būna suaugusio paukščio dydžio ir formos. Jų snapai ilgi, smailūs ir tamsios spalvos, kuri dera prie neišvaizdžių pilkai rudų plunksnų. Iš esmės jaunikliai yra vienspalviai. Tačiau viskas pasikeičia, nes jauni varnėniukai greitai subręsta ir iki žiemos pasipuošia ryškiomis dėmėmis ant plunksnų, kaip ir jų tėvai.

Kaip atrodo varnėno kiaušiniai

Lizde varnėno patelės deda nuo 4 iki 8 kiaušinių, kurie yra šviesiai žalsvos-melsvos spalvos. Kiaušiniai yra maždaug 3 cm dydžio ir guli iš sausų stiebų, lapų ir šaknų susuktame lizde. Lizdas išklotas šviežia žaluma, plunksnomis ir gyvūnų plaukais. Varnėnai taip pat mėgsta lizdus apipinti kvapniomis žolelėmis, kurių eteriniai aliejai natūraliai apsaugo jaunus varnėniukus nuo erkių ir bakterijų.

Kaip atskirti varnėno patelę ir patiną

Skirtumas tarp patinų ir patelių matomas iš plunksnų ir snapo skirtumo. Patinų plunksnos yra tamsios, turi metalo blizgesį, o patelės ant plunksnų turi tik keletą ryškių dėmių.

Be to, patelės turi geltoną snapą, kurio apatinė pusė yra šiek tiek šviesesnė. Tuo tarpu patinų snapo apatinė pusė yra ryškiai pilkai melsvo atspalvio.

Varnėno buveinė

Paprastieji varnėnai aptinkami visoje Europoje ir Azijoje, net šiaurės vakarų Mongolijoje. Jie gyvena įvairiose pusiau atvirose buveinėse: šviesiuose miškuose, miestų parkuose, kaimuose ir net miestų centruose. Varnėnams svarbiausia turėti prieigą prie trumpos žolės, kur gali rasti maisto. Taip pat svarbu ir medžiai su drevėmis. Jie yra tinkami lizdavietėms sukti.

Varnėnai lizdus statyti dažniausiai renkasi natūraliose medžių drevėse. Tačiau dėl urbanizacijos jiems tenka tenkintis ir kitomis tuščiavidurėmis vietomis kaip, pavyzdžiui, pastatų ertmėmis ar inkilais.

Patinėliai pradeda sukti lizdus, kad priviliotų patelę. O kai randa partnerę, lizdą užbaigia statyti kartu.

Varnėnų veisimosi sezonas

Patelės kiaušinius deda tarp balandžio vidurio ir pabaigos. Inkubacija trunka 11-13 dienų. Išsiritę paukščių jaunikliai tris savaites lizde vystosi, o tėvai juos maitina visą parą.

Net ir palikę lizdą, jaunikliai dar kurį laiką sulaukia tėvų pagalbos. Nors patelės paprastai per sezoną išaugina tik vieną vadą, varnėnų patinėliai dažnai ieško antros partnerės.

Kur žiemoja varnėnas

Lietuvoje paprastai varnėnai nežiemoja, tik retais atvejais. Varnėnai peri poromis, bet didžiąją laiko dalį jie praleidžia dideliais būriais, kuriuose gali būti net keli tūkstančiai paukščių.

Varnėnai gerai išsiskiria savo skraidymo sugebėjimais ir manevrais. Jų pulkai skraido dangumi atlikdami įvairias figūras ir nuolat judėdami tai viršun, tai apačion. Vaizdas toks tarsi varnėnai atliktų akrobatinius triukus. Pasak ornitologų, tokia skraidymo maniera, kai varnėnai skrenda būriu, padeda lengviau surasti maisto ir atremti plėšrūnų atakas.

Kaip skamba varnėno giesmė

Varnėnai yra labai išradingi giesmininkai. Jų giesmės susideda iš garsių, ištęstų švilpimų, šnekų ir daugybės imitacijų. Nesistebėkite, bet varnėnai iš tiesų mėgdžioja juos supančius garsus.

Dažniausiai tai būna kitų paukščių, pavyzdžiui, jų medžiojamų paukščių ar šarkų balsai. Tačiau buvo pastebėta, kad varnėnai mėgdžioja netgi aplinkos garsus, kaip kad skambančio mobiliojo telefono garsą. Varnėnų tarpusavio bendravimo garsai primena trumpus „čiur-r“. Sunerimę garsiai pratisai čirškia: „čir-r-r-r-r-r-r..či-ir-r-r-r-r“, o išgąsdinti šaukia: „spet…spet“.

Kodėl turėtume varnėnui padėti

Vis labiau nykstant natūralioms buveinėms, maistui ir lizdavietėms, varnėnai tampa vis labiau priklausomi nuo žmogaus gerovės.

Kuo daugiau miesto parkų ir sodų, bei kuo mažiau intensyvios žemdirbystės, tuo paukšteliams geriau. Jei norėtumėte prisidėti prie varnėnų gerovės patys – skirkite vietą savo sode ir iškelkite inkilus.

Kuo maitinasi varnėnas

Varnėnai minta kirminais, vorais, vabzdžiais ir sraigėmis, kurių ieško žemai augančioje žolėje. Tačiau jie taip pat mėgsta uogas, vaisius ir sėklas. Šie paukščiai yra visaėdžiai. Jei norite žiemą maitinti varnėnus, jums nereikia pirkti jokio specialaus maisto. Jie mėgsta standartinius vaisių ir riešutų mišinius.

Jei įmanoma, maistas turėtų būti apsaugotas nuo lietaus ir pabertas taip, kad varnėnai negalėtų atskridę jame sėdėti. Kitu atveju, jie užterštų maistą savo išmatomis.

Varnėnai mielai pasirinks apsigyventi inkilus su nedidele apvalia, maždaug 45 mm skersmens įėjimo anga.

Šaltiniai:

Varnėnas – skraidymo meno meistras