Žvirblis - socialius ir ištikimas savo partnerei paukštelis

Žvirblis – smulkus paukštelis, lietuvių tautosakoje dažnai vaizduojamas kaip gudrus, vikrus ir įkyrus vagišius. Literatūroje šio paukštelio simbolis kartais vaizduojamas kaip Dievo palankumo ženklas. Labai geras ženklas, jeigu žvirblis namuose susisuka lizdą. Sakoma, jog žvirblio čirškimas pranašauja lietų.

Žvirblis priklauso žvirblinių paukščių būriui. Viso skiriama 40 rūšių. Lietuvoje peri dvi žvirblių rūšys – Naminis žvirblis (Passer domesticus) ir Eurazinis karklažvirblis (Passer montanus). Šiame straipsnyje aptarsime šias dvi rūšis šiek tiek plačiau.

Naminis žvirblis – pagrindiniai faktai

Dydis. Apie 14-15 cm
Svoris. Apie 30 g
Veisimosi sezonas. Kovo-rugpjūčio mėn.
Gyvenimo trukmė. Apie 14 metų
Buveinė. Visur, kur gyvena žmonės
Mėgstamiausias maistas. Sėklos, vabzdžiai ir pumpurai
Grėsmės. Natūralių buveinių ir maisto išteklių mažėjimas

Karklažvirblis – pagrindiniai faktai

Dydis. Apie 14 cm
Svoris. Apie 20 g
Veisimosi sezonas. Balandžio-liepos mėn.
Gyvenimo trukmė. Iki 8 metų
Buveinė. Pusiau atviri kraštovaizdžiai, miškų pakraščiai, žemės ūkio paskirties žemė
Mėgstamiausias maistas. Sėklos, pumpurai, amarai ir kiti vabzdžiai
Grėsmės. Natūralių buveinių mažėjimas

Kaip atpažinti naminį žvirblį ir karklažvirblį

Karklažvirbliai turi rudai ir juodai dryžuotas sparnų plunksnas, o apatinė jų kūno dalis – pilka. Galvą puošia pieniško šokolado rudumo spalvos kepurė, o ryškiai baltas veido plunksnas pabrėžia ant gerklės ir skruostų esančio juodos spalvos dėmės. Patelės ir patinėliai vizualiai nesiskiria vienas nuo kito.

Naminiai žvirbliai išsiskiria maža kompaktiška forma ir galingu snapu. Naminio žvirblio nugara ir sparnai yra dryžuoti su ruda ir juoda spalvomis, o pilvas, viršugalvis ir skruostai – pilki. Naminį žvirblį atskirti nuo karklažvirblio gali būti sudėtinga, nes jie skiriasi nežymiai.

Eurazinis karklažvirblis — Karklažvirblis

Kaip atskirti naminio žvirblio patiną nuo patelės

Naminių žvirblių patelės nėra tokios triukšmingos kaip jų patinai. Patinėlis aplink akis turi rudus plotus – taip įrėminančius skruostus, o patelės veidas beveik visiškai pilkas. Be to, patino krūtinę ir gerklę dengia tarsi juodos dėmės, kurių patelė neturi.

Įdomu, tai kad tamsus plotas ant patinėlio krūtinės yra statuso simbolis. Jis parodo paukštelio kovinę jėgą ir dominavimą. Veisimosi sezono metu šis juodas plotas padidėja, o vėliau baigiantis sezonui sumažėja ir patinėliai tampa mažiau pastebimi.

Kaip atpažinti jauniklius

Naminių žvirblių jaunikliai panašūs į savo motinas, bet tai trunka neilgai. Praėjus aštuonioms savaitėms po išsiritimo, naminiai žvirbliai praranda savo pirmąsias plunksnas ir iki žiemos atrodo visai kaip suaugę paukščiai.

Karklažvirblio jauniklius lengva atpažinti. Jie turi rudai juodus sparnus, pilką pilvą ir ryškias gerklės dėmes. Jaunikliai neturi ant suaugusio karklažvirblio esančių skruostų dėmių ir rudos viršugalvio kepurės. Jauniklių kepurėlė purvinos, pilkai rudos spalvos.

Kaip atrodo žvirblio kiaušiniai

Naminio žvirblio patelė deda nuo 3 iki 6 kiaušinių. Kiaušiniai yra maždaug 1.5 cm dydžio, balti arba pilki, su rudomis dėmelėmis. Kiaušinius peri lizde, kuris netvarkingai susuktas iš šakelių, stiebų ir lapų. Lizdas apvalios formos ir išklotas plunksnomis.

Karklažvirblio kiaušiniai maždaug 2 cm skersmens, šviesiai pilkos spalvos. Jie papuošti tankiomis ir smulkiomis rudomis dėmelėmis, kurios susitelkia kiaušinio gale. Patelė deda nuo 4 iki 6 kiaušinių.

Žvirblio buveinė

Naminius žvirblius galima rasti visur, kur yra žmonių. Tobulame pasaulyje, tai būtų dirbama žemė, kur žvirbliai gali ieškoti sėklų laukuose. Kaimuose ar miestuose juos taip pat galima pastebėti perinčius įvairių pastatų ertmėse.

Karklažvirbliai mėgsta pusiau atvirus kraštovaizdžius, miškų pakraščius ir gyvenvietes, kurios ribojasi su žemės ūkio laukais. Viena vertus, jiems reikalingos atviros pievos ir laukai, kur jie galima maitintis grūdais. Kita vertus, jiems reikia ir senų miškų su drevėmis, kuriose galėtų auginti jauniklius.

Kur žvirblis suka lizdą

Naminiai žvirbliai labai išradingi lizdų statytojai, kurie mėgsta veistis mažose kolonijose. Gamtoje žvirbliai renkasi medžių dreves arba laisvus genių ar kregždžių lizdus. Miestuose žvirblių galima rasti pastatų ertmėse, po stogu ar inkiluose. Lizdo dydis priklauso nuo erdvės dydžio, kurioje bus pats lizdas.

Karklažvirbliai mieliau renkasi natūralias medžių dreves, sienų plyšius ir kitas į urvus panašias struktūras. Jiems taip pat patinka ir inkilai parkuose ar soduose. Tai labai socialūs paukščiai ir paprastai peri laisvose kolonijose, kurias gali sudaryti iki 50 perinčių porų.

Žvirbliai žiemoja Lietuvoje, ten kur veisėsi ir niekada nenutolsta nuo savo teritorijos. Žiemos metu žvirbliai neretai susiburia į didelius būrius ir kartu ieško maisto.

Žvirblių veisimosi sezonas

Naminiai žvirbliai peri nuo kovo iki rugpjūčio pabaigos ir per metus išaugina iki keturių vadų. Jų kiaušiniai perimi maždaug dvi savaites, o jei per daug šalta – šiek tiek ilgiau. Išsiritę jaunikliai maitinami lizde 14 dienų, o po to išskrenda į laisvę. Tėvai juos maitina dar dvi savaites, kol žvirbliukai tampa savarankiški.

Karklažvirblių veisimosi sezonas prasideda balandžio mėnesį ir gali tęstis iki liepos mėnesio. Per šį laikotarpį pora geba išauginti iki trijų jauniklių. Jaunikliai gimsta akli ir be plunksnų. Lizdą jie palieka po 20 dienų, o iki tol tėvai jauniklius maitina visą parą. Kai jaunikliai palieka lizdą, juos toliau maitina patinėlis. Patelė tuo metu ruošiasi naujai vadai.

Šie paukšteliai dažniausiai monogamiški visą savo gyvenimą. Susiradę partnerį, jie daugelį metų būna kartu ir kiekvienais metais sugrįžta į senus lizdus.

Kaip skamba žvirblio giesmė

Naminiai žvirbliai nuolat čirškia ir aukštu tonu kartoja „čiul čiulp… čil čiul… čir-r čir-r“. Jei jie susijaudina arba jiems gresia pavojus, pasigirs greitas ir garsus čirškimas.

Karklažvirblio balsas labiau čirškiamas ir pabrėžiamas nei naminio žvirblio. Kartais, ypač vakare, girdimas nosinis „hner-r hner-r“ ir tankus „tet tet tetet-tet..tet“. Giesmę sudaro panašūs čirškiami garsai – „čir čir čer čer čir“.

Kuo maitinasi žvirblis

Naminiai žvirbliai daugiausia minta sėklomis. Visus metus juos galima sutikti laukuose. Jie nedidelėmis grupelėmis ieško maisto. Žvirbliai taip pat mėgsta lapų pumpurus ir smulkesnius vabzdžius. Augindami jauniklius naminiai žvirbliai daugiausia ieško baltymingų vabzdžių.

Žiemą lesyklėlėje reikėtų negailėti priberti daugiau grūdų. Tam puikiai tinka saulėgrąžų sėklos bei kitos sėklos. Žvirbliai labai apsidžiaugs radę milčiaus lervų.

Karklažvirbliai mėgsta sėklas. Jie minta žolės, žolių ir javų sėklomis, kurias renka nuo žemės arba nuo stiebų. Kartais paukšteliai minta lapų ir žiedų pumpurais bei uogomis. Pirmosiomis dienomis šių žvirblių jaunikliai maitinami smulkiais vabzdžiais.

Koks inkilas tinka žvirbliams

Paukšteliams tinkami paukščių nameliai su apvalia įėjimo anga priekyje. Įėjimo anga turėtų būti maždaug 32 mm pločio. Kadangi naminiai žvirbliai veisdamiesi mėgsta susiburti į grupes, galite iškelti netoli vienas kito kelis inkilus.

Šaltiniai:

Žvirblis – socialius ir be galo ištikimas savo partnerei paukštelis