Gamtoje egzistuoja gyvūnai, kurių gyvenimo trukmė viršija bet kokias žmogaus vaizduotės ribas. Kai mes džiaugiamės sulaukę šimto metų, kai kurie gyvūnai tik pradeda savo suaugusio gyvenimo etapą. Šie gamtos fenomenai atskleidžia neįtikėtinus evoliucijos slėpinius ir verčia mus iš naujo permąstyti, kas iš tikrųjų reiškia ilgaamžiškumas. Ilgiausiai gyvenantys gyvūnai ne tik stebina mokslininkus savo amžiumi, bet ir atskleidžia svarbius biologinio senėjimo mechanizmus. Jų tyrimai gali padėti suprasti, kaip sustabdyti arba sulėtinti senėjimo procesus, o kai kurių rūšių gebėjimai atrodo tiesiog magiški – nuo amžinojo jaunystės ciklo iki šimtmečius trunkančio lėto augimo.
Nemirtingoji medūza (Turritopsis dohrnii) – teoriškai amžina
Nemirtingoji medūza yra tikras gamtos stebuklas ir vienintelis žinomas gyvūnas, kuris gali apsukti biologinio laiko ratą atgal. Šis mažas, vos 4,5 mm skersmens gyvūnas gali grįžti iš suaugusios medūzos stadijos atgal į polipo stadiją – iš esmės tampa vėl jaunas.
Kai nemirtingoji medūza patiria stresą, sužalojimus, senatvę ar net badą, ji pradeda unikalų procesą, vadinamą transdiferenciacija. Šio proceso metu visos jos ląstelės transformuojasi į kitokio tipo ląsteles, medūza nusėda į dugną ir virsta nauju polipu. Iš šio polipo vėl išauga nauja, jauna medūza. Teoriškai šis procesas gali kartotis be galo.
Įdomūs faktai:
- gali atstatyti visas kūno dalis, įskaitant nervų sistemą;
- originali populiacija buvo rasta Viduržemio jūroje, bet dabar paplitusi visame pasaulyje;
- mokslininkai ją vadina „Benjamin Button medūza“ (pagal populiarų filmą „Keista Bendžamino batono istorija“);
- laboratorijoje yra stebėta, kaip viena medūza šį procesą pakartojo 10 kartų.
Islandijos geldutė (Arctica islandica) – iki 507 metų
Islandijos geldutė yra seniausias žinomas ne kolonijinis gyvūnas. 2006 metais prie Islandijos krantų buvo surasta geldutė, kuriai mokslininkai suteikė vardą „Ming“ – jos amžius buvo 507 metai. Tai reiškia, kad ji gimė 1499 metais, dar prieš Amerikos atradimą!
Šių moliuskų amžių galima nustatyti skaičiuojant augimo žiedus ant kriauklės, panašiai kaip medžių amžių skaičiuojame pagal rieves. Kiekvienais metais formuojasi naujas sluoksnis, todėl mokslininkai gali ne tik nustatyti amžių, bet ir išskaityti klimato pokyčių istoriją.
Įdomūs faktai:
- jų augimo žiedai atskleidžia vandenyno temperatūros pokyčius per šimtmečius;
- gyvena šaltų vandenų dugne ir auga tik 1 mm per metus;
- „Ming“ kriauklė, deja, buvo pažeista tyrimų proceso metu;
- gali gyventi be maisto iki 6 mėnesių.
Arktinis ryklys (Somniosus microcephalus) – 300–500 metų
Arktinis ryklys yra ilgiausiai gyvenantis stuburinis gyvūnas. Šie gigantiški rykliai, kurie gali išaugti iki 7 metrų ilgio, gyvena lediniuose Arkties vandenyse ir auga itin lėtai – vos 1 cm per metus.
Jų amžiaus nustatymas yra sudėtingas procesas. Mokslininkai naudoja radioaktyvaus anglies C–14 metodą, analizuodami akies lęšiuko audinį. 2016 metų tyrimas atskleidė, kad viena patelė buvo apie 392 metų, o potencialiai galėjo būti net 512 metų amžiaus!
Įdomūs faktai:
- lytinę brandą pasiekia tik sulaukę 150 metų;
- juda lėtai – vidutinis greitis 0,76 mph (1,22 km/ h);
- jų mėsa yra toksiška dėl aukštos trimetilamino oksido koncentracijos;
- gali būti didesni už didžiuosius baltuosius ryklius.
Grenlandinis banginis (Balaena mysticetus) – iki 268 metų
Grenlandinis banginis yra ilgiausiai gyvenantis žinduolis ir vienas didžiausių gyvūnų Žemėje. Šie masyvūs banginiai, kurių galvos sudaro trečdalį viso kūno, gyvena šaltuose Arkties vandenyse ir gali pasiekti iki 268 metų amžių.
Jų amžiaus nustatymui mokslininkai naudoja įvairius metodus, įskaitant DNR analizę ir netgi senuosius iečių galus, rastus jų riebalų sluoksnyje. Kai kurie sužaloti banginiai turėjo XIX amžiaus harpūnų fragmentų, kas įrodo jų nepaprastą ilgaamžiškumą.
Įdomūs faktai:
- turi storą riebalų sluoksnį (iki 70 cm), kuris apsaugo nuo šalčio;
- jų galvos kaukolė gali sverti iki 5 tonų;
- gali ištverti po vandeniu iki 40 minučių;
- yra antri pagal dydį banginiai pasaulyje.
Koi karpis (Cyprinus rubrofuscus) – iki 226 metų
Koi karpiai yra ne tik gražios dekoratyvinės žuvys, bet ir nepaprastai ilgaamžiai gyvūnai. Garsiausias iš jų buvo Hanako – Koi karpė, kuri gyveno 226 metus ir mirė 1977 metais Japonijoje.
Hanako amžius buvo nustatytas skaičiuojant augimo žiedus ant jos žvynų, panašiai kaip skaičiuojami medžių metai. Mokslininkai galėjo atsekti jos gyvenimą iki 1751 metų, kai ji gimė dar feodalinio Japonijos laikotarpiu.
Įdomūs faktai:
- Koi karpiai gali atpažinti savo šeimininkus ir atsiliepti į savo vardus;
- žiemą jie panyra į dalinio miego būseną ir beveik nustoja ėsti;
- geriausios sąlygos jiems – stabili temperatūra ir švarūs vandenys;
- jų kaina gali siekti šimtus tūkstančių eurų.
Raudonasis jūrų ežys (Mesocentrotus franciscanus) – iki 200+ metų
Raudonieji jūrų ežiai yra beveik nemirtingi gyvūnai, kurie gali gyventi daugiau nei 200 metų be jokių senėjimo požymių. 100 metų senumo ežys yra lygiai toks pat sveikas ir reproduktyvus kaip jaunas individas.
Šių spygliuotų echinodermatų amžiaus nustatymui mokslininkai naudoja radioaktyvaus anglies C–14 datavimo metodą. Didžiausias jų priešas nėra senatvė, o plėšrūnai – daug labiau tikėtina, jog jie bus suėsti nei numirs dėl amžiaus.
Įdomūs faktai:
- neturi centrinės nervų sistemos, bet vis tiek išmoksta prisitaikyti;
- gali atauginti prarastus spyglius ir kūno dalis;
- jų ikrai yra delikatesas daugelyje šalių;
- gyvena iki 90 metrų gylyje.
Galapagų vėžliai (Chelonoidis niger) – iki 152 metų
Galapagų didieji vėžliai yra ne tik didžiausi sausumos vėžliai pasaulyje, bet ir vieni ilgiausiai gyvenančių. Seniausias žinomas vėžlys sulaukė 152 metų, o garsiausias buvo Vienišasis Džordžas (Lonesome George), kuris mirė 2012 metais sulaukęs apie 100 metų.
Šie vėžliai gyvena labai ramų gyvenimą – jie ėda žolę ir kitus augalus, mėgaujasi saule ir ilsisi iki 16 valandų per dieną. Jų lėtas gyvenimo tempas ir efektyvus metabolizmas prisideda prie ilgaamžiškumo.
Įdomūs faktai:
- gali sverti iki 400 kg ir būti 1,8 m ilgio;
- gali išgyventi be maisto ir vandens iki metų;
- vieni iš paskutinių dinozaurų epochos gyvūnų palikuonių;
- Čarlzas Darvinas stebėjo juos kurdamas savo evoliucijos teoriją.
Ilgapelekis ungurys (Anguilla dieffenbachii) – iki 106 metų
Ilgapelekiai unguriai, gyvenantys Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje, gali sulaukti net 106 metus. Daugumą savo gyvenimo jie praleidžia gėluose vandenyse, o reprodukcijai migruoja į Ramųjį vandenyną.
Šie unguriai auga labai lėtai – tik 1–2 cm per metus, bet patelės galiausiai gali išaugti iki 73–156 cm ilgio. Jie poruojasi tik kartą gyvenime ir po neršto miršta.
Įdomūs faktai:
- gali gyventi ne tik vandenyje, bet ir trumpai išropoti ant sausumos;
- jų oda yra toksiška – turi nuodingų baltymų;
- Maoriai juos laiko šventa žuvimi;
- gali migruoti tūkstančius kilometrų reprodukcijai.
Afrikinis savaninis dramblys (Loxodonta africana) – iki 70 metų
Afrikiniai savaniniai drambliai yra didžiausi sausumos gyvūnai ir viena ilgiausiai gyvenančių žinduolių rūšių, sulaukiantys iki 70 metų. Jų amžių galima nustatyti pagal dantų būklę ir kitus fizinius požymius.
Drambliai lytinę brandą pasiekia sulaukę 10–12 metų ir gali susilaukti palikuonių visą gyvenimą. Nėštumas trunka 22 mėnesius – beveik tris kartus ilgiau nei žmonių.
Įdomūs faktai:
- turi nepaprastą atmintį ir gali atsiminti artimus giminaičius dešimtmečiais;
- gali gyventi matriarchatinėse šeimose, kurias veda seniausia patelė;
- jų ašaros yra tikros – jie gali gedėti mirusių artimųjų;
- naudoja infragarso komunikaciją per didelius atstumus.
Papūga ara (Ara sp.) – iki 80 metų
Papūgos aros, pažįstamos dėl savo spalvingo plunksnų apdaro, tinkamoje aplinkoje gali gyventi 60–80 metų. Jos gyvena atogrąžų miškuose ir minta riešutais bei sėklomis.
Deja, dauguma šių gražių paukščių yra nykstančios rūšys laukinėje gamtoje dėl buveinių naikinimo ir nelegalios prekybos gyvūnais.
Įdomūs faktai:
- gali išmokti iki 100 žodžių ir net sudaryti sakinius;
- sukuria monogaminius porinius ryšius visam gyvenimui;
- jų snapas yra pakankamai stiprus, kad sulaužytų riešutų kevalus;
- kai kurios rūšys jau visiškai išnyko laukinėje gamtoje.
Šie ilgiausiai gyvenantys gyvūnai atskleidžia, kad gamtoje egzistuoja nepaprastai įvairūs senėjimo mechanizmai. Kai kurie iš jų tiesiog lėtina senėjimo procesus, kiti – sustabdo juos visiškai, o nemirtingoji medūza net apsuka laiką atgal. Šių gyvūnų tyrimai ne tik padeda suprasti gyvenimo ir mirties paslaptis, bet ir gali ateityje prisidėti prie žmogaus ilgaamžiškumo tyrimų.
Kiekvienas iš šių gyvūnų yra unikalus gamtos kūrinys, vertas mūsų pagarbos ir apsaugos, nes jų buvimas atskleidžia neįtikėtinas gyvenimo galimybes mūsų planetoje.
Šaltiniai:
- https://www.onekindplanet.org/top-10/top-10-worlds-longest-living-animals/
- https://www.ifaw.org/international/journal/animals-longest-lifespans
- https://www.livescience.com/longest-living-animals.html
- https://www.britannica.com/science/What-Animal-Has-the-Longest-Life-Span
Nuotraukų šaltinis ©Canva.