Strazdas – vienas dažniausių ir garsiausiai giedančių paukščių Lietuvoje, tačiau paradoksalu: daugelis žmonių jo giesmę girdi kiekvieną pavasarį, bet paties paukščio vizualiai neišskiria iš kitų rudų ar juodų sparnuočių. Kaltinti čia nėra ko – strazdų Lietuvoje gyvena kelios rūšys, jos viena į kitą šiek tiek panašios, o kai kurios įsikūrusios taip arti žmogaus, kad jų paprasčiausiai nepastebime.
Šiame straipsnyje – apie Lietuvoje paplitusius strazdus, jų gyvenimą, giesmes ir tai, kaip juos atskirti vieną nuo kito.
Strazdas – pagrindiniai faktai
| Savybė | Informacija |
| Dydis | 24–29 cm |
| Svoris | 80–125 g |
| Veisimosi sezonas | Kovo–liepos mėn. |
| Gyvenimo trukmė | 3–5 metai laukinėje gamtoje |
| Buveinė | Miškai, sodai, parkai, daržai |
| Mėgstamiausias maistas | Sliekai, vabzdžiai, uogos, vaisiai |
| Migracija | Dalinė – dalis žiemoja Lietuvoje |
Kokios strazdų rūšys gyvena Lietuvoje?
Lietuvoje reguliariai aptinkamos penkios strazdų rūšys. Dažniausia ir labiausiai prie žmogaus prisitaikiusi – juodasis strazdas (Turdus merula). Jis gyvena miestų parkuose, soduose ir daržuose, žiemoja Lietuvoje arba tik trumpam iškeliauja į pietvakarius.
Antra labai dažna rūšis – strazdas giesmininkas (Turdus philomelos), kurio giesmė – viena melodingiausių pavasario miške.
Amalinis strazdas (Turdus viscivorus) – didžiausias iš strazdų, mėgsta atviresnę aplinką ir pirmasis pradeda giedoti pavasarį, kartais net žiemos pabaigoje.
Smilginis strazdas (Turdus pilaris), liaudyje žinomas kaip čikutis, peri kolonijomis ir agresyviai gina lizdus.
Baltabruvis strazdas (Turdus iliacus) – smulkiausias iš jų, dažniausiai matomas rudens migracijų metu.
Visos šios rūšys priklauso strazdinių (Turdidae) šeimai.
Kaip atpažinti strazdo patiną, patelę ir jauniklį
Juodojo strazdo patinas – vienas lengviausiai atpažįstamų Lietuvos paukščių. Jis visas juodas, su ryškiai oranžiniu snapu ir geltonu apvadu aplink akis. Patelė – rudos arba tamsiai rudos spalvos, su neryškiai dėmėta krūtine ir tamsesniu snapu. Jaunikliai iš pradžių dėmėti, su gelsvai rudais dryžiais – tai padeda maskuotis, kol jie dar nesugeba gerai skraidyti.
Strazdo giesmininko abi lytys atrodo panašiai: rusvai alyvinis viršus, kreminis pilvas su ryškiomis tamsiomis dėmėmis (panašiomis į apverstus širdies simbolius). Amalinis strazdas didesnis, pilkšvai rudas, su stambesnėmis dėmėmis ir baltesne pilvo apačia. Smilginis strazdas vasarą išsiskiria pilka galva ir antuodegiu bei ryškiai rudais sparnais ir nugara. Baltabruvis strazdas – mažiausias, su ryškiu šviesiu „antakiu“ virš akies ir rūdos (rudos) spalvos šonais po sparnais.
Strazdo veisimosi sezonas ir lizdų statyba
Juodasis strazdas – vienas ankstyviausiai perinčių paukščių Lietuvoje. Lizdus pradeda sukti jau kovo mėnesį, o pirmosios dėtys pasirodo iki balandžio pradžios. Per sezoną pora gali išauginti dvi ar net tris vadas. Lizdas sukamas gana žemai – dažnai tankiame krūme, gyvatvorėje ar ant pastato atbrailos. Jis yra dubenėlio formos, sudarytas iš šakelių, žolių ir sutvirtintas moliu ar dumblu, o vidus išklojamas minkštesnėmis medžiagomis.
Strazdas giesmininkas lizdą suka balandžio–gegužės mėnesiais miško pakraščiuose ar soduose. Smilginiai strazdai peri kolonijomis: kelios poros įsikuria šalia viena kitos ir bendromis pastangomis atakuoja bet kokį prie lizdų pasirodžiusį plėšrūną. Kiekvienoje vadoje paprastai būna 4–6 kiaušiniai. Jaunikliai lizde praleidžia apie 13–15 dienų, po to kurį laiką slapstosi ant žemės ir žemuose krūmuose, kol tėvai juos toliau maitina.
Kuo maitinasi strazdas?
Strazdai – lankstūs mitybos požiūriu, prisitaikantys prie sezono. Pavasarį ir vasarą mityba daugiausia gyvūninė: sliekai, vabzdžiai, vikšrai, vorai, sraigės. Juodieji strazdai meistriškai traukia sliekus iš drėgnos žemės – šį reginį galima stebėti po lietaus ant vejų ar daržuose. Jie elgiasi charakteringai: žingsniuoja, staiga sustoja, palenkia galvą ir įdėmiai stebi žemę prieš pasičiupdami grobį.
Rudeniop ir žiemą racionas tampa augalinis: obuoliai, šermukšnių uogos, erškėtuogės, kadagių uogos. Juodieji strazdai gerai jaučiasi žiemą prie namų, kur žmonės palieka išmestų obuolių. Smilginiai strazdai dėl meilės šermukšniams neretai vadinami „šermukšniniais“ – dideliais būriais jie apninka medžius ir per trumpą laiką nulesa visas uogas.
Strazdo giesmė: kaip atskirti rūšis pagal garsą?
Juodojo strazdo giesmė – lyriška, rami, gilaus fliuitinio tembro melodija, dažniausiai girdima iš medžių viršūnių rytais ir vakarais. Jis gieda nedidelėmis melodinėmis frazėmis su trumpomis pauzėmis. Giesmė skamba ramiai ir užtikrintai.
Strazdo giesmininko balsas skiriasi iš esmės: jis gieda trumpomis, skambiomis frazėmis, kiekvieną jų pakartodamas po du ar tris kartus prieš pereidamas prie kitos. Šis kartojimo principas – patikimiausias būdas atskirti jį nuo juodojo strazdo. Amalinis strazdas gieda garsiau ir kiek paprasčiau, neretai vėjuotu oru, kai kiti paukščiai tyli. Smilginis strazdas dažniausiai tik garsiai, šiurkščiai čirškia (čak-čak-čak).
Strazdas žiemą: kas lieka, kas iškeliauja?
Juodasis strazdas – dalinis migrantas. Dalis populiacijos žiemoja Lietuvoje – ypač miestų parkuose, kur lengviau rasti maisto. Tačiau šiauriau perintys paukščiai migruoja į Vakarų Europą, o žiemą Lietuvoje matomi juodieji strazdai dažnai yra atvykėliai iš Skandinavijos ar šiaurinės Rusijos.
Smilginiai strazdai Lietuvoje masiškai pasirodo migracijų metu (rugsėjį–lapkritį). Strazdas giesmininkas žiemoti lieka retai – dauguma rudenį iškeliauja į Viduržemio jūros regioną. Baltabruvis strazdas Lietuvoje matomas tik per pavasario ir rudens paukščių palydas.
Ką daryti radus iškritusį strazdo jauniklį?
Pavasarį žmonės dažnai randa ant žemės tupintį jauną strazdą – apsiplunksnavusį, bet neskrendantį. Daugeliu atvejų tai normalu: jaunikliai palieka lizdą dar nemokėdami gerai skraidyti ir kelias dienas slapstosi žolėje ar krūmuose, kol tėvai juos maitina. Tokį paukštelį geriausia palikti ramybėje arba, jei gresia tiesioginis pavojus (pvz., katė), atsargiai perkelti į artimiausią tankų krūmą.
Imti jauniklio namo nereikėtų – tėvai jį ras ir globos toliau. Žmogaus kvapas paukščių neišgąsdins – jų uoslė silpna. Tik jei jauniklis akivaizdžiai sužeistas (kabo sparnas, kraujuoja, negali atsistoti), verta kreiptis į laukinių gyvūnų globos specialistus.
Įdomūs faktai apie strazdus
- Miesto žadintuvai. Juodasis strazdas – vienas pirmųjų ryto giesmininkų. Tyrimai rodo, kad miestų strazdai pradeda giedoti anksčiau nei miško – dirbtinis apšvietimas sutrikdo jų biologinį laikrodį.
- Lizdo gynyba. Smilginiai strazdai gindami lizdus plėšrūnus puola tiesiogine prasme bombarduodami savo išmatomis. Tai efektyvi priemonė, galinti sulipinti plėšrūno plunksnas.
- Kompozitorių įkvėpimas. Strazdo giesmininko melodijos laikomos vienomis sudėtingiausių. Muzikologai teigia, kad garsūs kompozitoriai savo kūriniuose ne kartą naudojo strazdų giesmių motyvus.
- Urbanizacija. Juodieji strazdai Lietuvoje tapo miesto paukščiais palyginti neseniai – dar prieš šimtą metų jie buvo išskirtinai miško gyventojai.
- Grožis. Strazdo kiaušiniai yra melsvai žalsvos spalvos su rudais taškeliais – tai vieni gražiausių kiaušinių, kuriuos galima aptikti mūsų gamtoje.
Šaltiniai:
- https://www.britannica.com/animal/Turdus
- https://www.sciencedirect.com/topics/immunology-and-microbiology/turdus
- https://www.rspb.org.uk/birds-and-wildlife/song-thrush
- https://datazone.birdlife.org/species/factsheet/eurasian-blackbird-turdus-merula
- https://www.vle.lt/straipsnis/strazdiniai/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.