Dančiasnapis (Mergus) – tai elegantiškų vandens paukščių gentis, priklausanti antinių šeimai. Šie paukščiai išsiskiria neįprastu snapu, kurio pakraščiuose išsidėstę lenkti raginiai danteliai – būtent dėl jų ir paukščiui ir suteiktas toks pavadinimas.
Lietuvoje gyvena dvi rūšys: didysis dančiasnapis (Mergus merganser) ir vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator), o migracijos metu užklysta mažasis dančiasnapis (Mergus albellus). Vidutinis dančiasnapis yra toks retas, kad įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Šie puikūs narai ir žvejai vandens telkiniuose su nepaprastu vikrumu gaudo žuvis. Susipažinkime su šiais ypatingais paukščiais detaliau.
Dančiasnapis – pagrindiniai faktai
| Charakteristika | Duomenys |
| Dydis | Iki 80 cm |
| Svoris | 1,5–2 kg |
| Veisimosi sezonas | Balandžio–birželio mėn. |
| Gyvenimo trukmė | 10–15 metų |
| Buveinė | Ežerai, upės, jūrų pakrantės su švariu vandeniu ir žuvimis |
| Mėgstamiausias maistas | Žuvys, vandens vabzdžiai, moliuskai |
| Grėsmės | Vandens tarša, buveinių nykimas, perėjimo vietų trikdymas |
Kaip atpažinti dančiasnapio patelę, patiną bei jauniklį
Dančiasnapis lengvai atpažįstamas pagal liauną, suplotą liemenį ir charakteringą ilgą, siaurą snapą su kabliuku gale. Didžiausias išskirtinumas – snapo pakraščiuose išsidėstę lenkti raginiai danteliai, padedantys tvirtai laikyti slidžias žuvis.
Didžiojo dančiasnapio patinas yra ypač gražus paukštis. Jo galva ir viršutinė kaklo dalis juoda su žalsvu metalo blizgesiu, pakaušyje matomas nedidelis ilgų plunksnų kuodas. Nugara juoda, šonai ir krūtinė balti su persikiniu atspalviu. Sparnai juodi ir balti. Snapas raudonas, kojos oranžinės. Patinas yra didesnis už patelę.
Patelė žymiai kuklesnė – jos galva ruda su matiniu atspalviu, kaip ir viršutinė kaklo dalis. Pakaušyje taip pat matomas ilgesnių plunksnų kuodas, nors mažesnis nei patino. Nugara pilka, šonai šviesiai pilki. Krūtinė ir pilvas balti. Snapas raudonas, bet tamsesnis nei patino, kojos oranžinės.
Vidutinio dančiasnapio patinas turi tamsiai žalią, žibančią galvą su dar ryškesniu, šiauštu kuodu pakaušyje. Kaklas baltas su juodu apykakliu, krūtinė marginta juodais dryžiais, nugara juoda su baltais dryžiais. Snapas raudonas su juoda juostele viršuje. Patelė ruda su rausvai ruda galva, kuodas mažesnis. Šonai pilki su smulkesniais dryžiais.
Jaunikliai panašūs į pateles – rudos galvos, pilkšvi kūnai, tačiau spalvos dar blankesnės. Snapas tamsiai rausvos spalvos, be ryškaus oranžinio atspalvio. Kuodas pakaušyje dar tik formuojasi.
Dančiasnapio veisimosi sezonas
Dančiasnapių veisimasis prasideda pavasarį, balandžio–gegužės mėnesiais, kai paukščiai sugrįžta į perėjimo vietas. Poros formuojasi dar žiemojimo vietose arba ankstyvą pavasarį. Patinai vilioja pateles sudėtingais ritualais – galvos judesiais, kuodo kilnojimu, plaukiojimu aplink patelę su iškeltu kaklu.
Suformavę poras, dančiasnapiai išlieka monogamiški visą veisimosi sezoną. Patinas saugo patelę ir teritoriją iki kol prasideda perėjimas, vėliau palieka ją prižiūrėti jauniklius vieną.
Kur dančiasnapis gyvena ir suka lizdus
Dančiasnapiai mėgsta švarius, skaidrius gėlavandenius ežerus, upes ir upelius, kur gausu žuvų. Vidutinis dančiasnapis dažniau gyvena palei jūrų pakrantes, įlankas ir upių žiotis. Jiems būtinas geras matomumas vandenyje, kad galėtų sėkmingai medžioti žuvis.
Lizdo vietą renkasi uoksuose – medžių drevėse, tarp akmenų, urvuose, inkiluose, kartais net žemės skylėse tarp šaknų. Lizdas kraunamas netoli vandens. Patelė lizdą iškloja sausais lapais, žole ir gausiai iškloja savo pūkais. Vidutiniškai padedami 9 balti kiaušiniai, nors gali būti nuo 6 iki 12. Peri tik patelė apie 28–35 dienas, priklausomai nuo rūšies.
Kokius garsus skleidžia dančiasnapis
Dančiasnapiai nėra labai garsingi paukščiai ir dažniausiai tylūs. Veisimosi metu patinai skleidžia tylius, ūkaujančio tipo garsus – „kruu–kruu“ arba „krrak“. Patelės retai parodo savo balsą, tačiau gali skleisti švelnius, kranksinčius „karr–karr“ garsus. Jaunikliai čirška švelniai, šaukdamiesi motinos – „piip–piip“ arba „čiurr–čiurr“.
Skrisdami dančiasnapiai skleidžia charakteringą švokštimą sparnais, kuris girdimas iš tolo – tai padeda atpažinti juos ore.
Kuo maitinasi ir kur žiemoja dančiasnapis
Dančiasnapis yra specializuotas žvejys. Pagrindinis maistas – žuvys, paprastai mažos, 5–15 cm ilgio. Jie medžioja stintas, ešeriukus, raudes, kuojas ir kitas smulkias žuvis. Be žuvų, maitinasi vandens vabzdžiais, vabzdžių lervomis, moliuskais, vėžiagyviais.
Dančiasnapiai medžioja nardydami. Jie neria į vandenį ir akimis stebi žuvį po vandeniu, aktyviai plaukdami ir manevruodami kojomis ir sparnais. Pagavę žuvį dantytu snapu, jie išneria ir praryja ją galva pirmyn. Danteliai snapo pakraščiuose puikiai laiko slidžią žuvį, neleidžia jai išsprūsti. Dančiasnapis gali nardyti iki 10 metrų gylyje ir pasilikti po vandeniu iki 30 sekundžių.
Lietuvoje dančiasnapiai žiemoja tik dalinai. Didžioji dalis rudenį, spalio–lapkričio mėnesiais, migruoja į šiltesnius kraštus – Vakarų Europą, Šiaurės jūrą, Baltijos jūros pakrantes. Mažesnė dalis lieka žiemoti Lietuvos neužšąlančiuose vandens telkiniuose, ypač jei yra pakankamai maisto. Pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais, jie grįžta į perėjimo vietas.
Įdomūs faktai apie dančiasnapį
- Nardymo meistrai. Dančiasnapiai puikiai plaukioja ir nardo, tačiau sausumoje juda nerangiai ir blogai vaikšto. Jų kojos išdėstytos gana toli kūno gale, kas puikiai tinka nardymui, bet trukdo apsisukti ant žemės.
- Dantytas ginklas. Snapo danteliai veikia kaip pjūklas – jie lenkti atgal ir neleidžia žuviai išsprūsti, net jei ji intensyviai bando išsivaduoti.
- Spartūs skraidytojai. Nors dančiasnapiai nerangūs sausumoje, ore jie labai spartūs – gali skristi 80–100 km/ val. greičiu. Skrisdami jie išsikiša, tiesūs kaip strėlė, su greitais sparnų mostais.
- Ilgas brendimas. Vos išsiritę jaunikliai iš karto gali plaukioti ir nardyti, tačiau skraidyti išmoksta tik po 60–70 dienų, o tai gana ilgas laikotarpis palyginti su kitais vandens paukščiais.
- Kuoduotieji gražuoliai. Abiejų lyčių pakaušyje esantis plunksnų kuodas yra ne tik grožio akcentas, bet ir komunikacijos priemonė – paukščiai jį kelia ar leidžia, reaguodami į pavojų ar veisimosi ritualuose.
- Retas svečias. Vidutinis dančiasnapis Lietuvoje yra labai retas ir saugomas. Jo populiacija maža, todėl kiekvienas perėjimo bandymas yra svarbus rūšies išsaugojimui šalyje.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/danciasnapiai/
- https://www.sciencedirect.com/topics/agricultural-and-biological-sciences/mergus
- https://animaldiversity.org/accounts/Mergus_merganser/
- https://www.allaboutbirds.org/guide/Common_Merganser/overview
- https://www.raudonojiknyga.lt/gyvunai/pauksciai/416-didysis-danciasnapis-mergus-merganser
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.