Žvelgdami į praeitį, matome pasaulį, kuriame vandenynuose plaukiojo 18 metrų ilgio rykliai, o sausuma klaidžiojo dramblio dydžio tinginiai. Šiandien daugelis šių gyvūnų rūšių išliko, tačiau jos yra tik maža dalis savo protėvių šešėlio. Kas nutiko, kad gamta nusprendė „susitraukti“? Seniau kai kurie buvo didžiausi gyvūnai, palyginus su šiais laikais. Kokios priežastys lėmė jų tokį drastišką sumažėjimą?
Evoliucija ir Cope taisyklė: kodėl anksčiau gyvūnai buvo tokie dideli?
Pagal paleontologo Edwardo Drinkerio Cope’o teoriją, gyvūnų grupės evoliucijos eigoje linkusios didėti. Didesnis kūnas suteikia pranašumų: geresnę apsaugą nuo plėšrūnų, didesnę jėgą medžiojant ir geresnę šilumos izoliaciją šaltame klimate. Tačiau šis augimas tęsiasi tik tol, kol aplinka tai leidžia.
Yra keletas pagrindinių veiksnių, kurie leido praeities gyvūnams pasiekti milžiniškus matmenis:
- Didesnis deguonies kiekis. Kai kuriais periodais deguonies koncentracija atmosferoje buvo gerokai didesnė nei šiandien. Tai ypač paveikė vabzdžius ir kai kuriuos roplius, leidžiant jų kūnams efektyviau pasisavinti energiją ir augti.
- Gausūs maisto ištekliai. Šiltas ir drėgnas klimatas skatino vešlias džiungles, kurios užtikrino begalinį maisto kiekį stambiems žolėdžiams, o šie savo ruožtu tapo maistu milžiniškiems plėšrūnams.
- Klimato sąlygos. Dideliems žinduoliams stambus kūnas padėjo išlaikyti šilumą ledynmečių metu, nes didelio tūrio ir paviršiaus ploto santykis lėtina šilumos praradimą.
Kodėl gyvūnai sumažėjo?
Dabartinis pasaulis nebėra palankus milžinams dėl kelių esminių priežasčių:
- Aplinkos pokyčiai. Atvėsus vandenynams ir pasikeitus sausumos ekosistemoms, daugelis rūšių prarado savo natūralias buveines. Pavyzdžiui, ryklys Megalodonas išnyko, kai vandenys tapo per šalti jo mėgstamam grobiui.
- Maisto trūkumas. Mažėjant biologinei įvairovei ir augmenijos plotams, didžiuliams kūno poreikiams palaikyti tiesiog nebepakanka energijos. Mažesni gyvūnai yra „ekonomiškesni“ – jiems reikia mažiau maisto, jie greičiau dauginasi ir lengviau prisitaiko prie krizių.
- Žmogaus įtaka. Pasirodę žmonės tapo vienu pagrindinių veiksnių, lėmusių megafaunos nykimą. Mūsų protėviai medžiojo stambiausius gyvūnus dėl mėsos ir kailio, o tai greitai sumažino jų populiacijas, nes milžinai dauginasi lėtai.
Didžiausi gyvūnai, kurie drastiškai sumažėjo iki šių laikų
Remiantis evoliucijos istorija ir paleontologiniais radiniais, štai 10 gyvūnų grupių ar rūšių, kurių šiuolaikiniai palikuonys yra tik maža dalis savo milžiniškų protėvių:
Tinginiai (Megatherium vs. šiuolaikiniai tinginiai)
Senovinis milžiniškasis tinginys (Megatherium) buvo dramblio dydžio, svėrė iki 4 tonų ir galėjo pasiekti medžių viršūnes stovėdamas ant galinių kojų. Šiandieniniai tinginiai sveria vos kelis kilogramus ir visą gyvenimą praleidžia kabėdami ant šakų.
Šarvuočiai (Glyptodon vs. šiuolaikiniai šarvuočiai)
Šarvuočiai (Glyptodon) buvo panašaus dydžio kaip „Volkswagen Beetle“ automobilis ir turėjo kietą, nejudantį šarvą. Dabartiniai šarvuočiai, palyginti su jais, yra miniatiūriniai ir telpa žmogaus rankose.
Rykliai (Megalodonas vs. didysis baltasis ryklys)
Megalodonas užaugdavo iki 15–18 metrų ilgio ir buvo didžiausias kada nors gyvenęs plėšrus ryklys. Jo palikuonis ar artimiausias giminaitis – didysis baltasis ryklys – siekia tik apie 6 metrus.
Drambliai (Mamutai ir mastodontai vs. Azijos/Afrikos drambliai)
Nors dabartiniai drambliai vis dar yra didžiausi sausumos gyvūnai, jie nublanksta prieš stepinius mamutus, kurie buvo gerokai aukštesni ir sunkesni, pritaikyti išgyventi ekstremaliomis ledynmečio sąlygomis.
Meganeura vs. laumžirgiai
Prieš 300 milijonų metų, dėl didelio deguonies kiekio atmosferoje, skraidė milžiniški laumžirgiai (Meganeura), kurių sparnų ilgis siekė 70 cm. Šiuolaikiniai laumžirgiai yra dešimtis kartų mažesni.
Driežai (Megalania vs. Komodo varanai)
Megalania buvo milžiniškas Australijos driežas, užaugdavęs iki 7 metrų ilgio. Nors Komodo varanas vis dar atrodo įspūdingai, jis yra perpus mažesnis už savo priešistorinį giminaitį.
Bebrai (Castoroides vs. šiuolaikiniai bebrai)
Pleistoceno eroje Šiaurės Amerikoje gyveno Castoroides – bebrai, kurie buvo juodojo lokio dydžio (apie 2 metrai ilgio). Šiandieniniai bebrai, nors ir darbštūs, yra gerokai smulkesni graužikai.
Vėžliai (Archelon vs. jūrų vėžliai)
Archelon buvo didžiausias kada nors gyvenęs jūrinis vėžlys, kurio ilgis siekė 4 metrus, o plotis tarp pelekų – beveik 5 metrus. Šiuolaikiniai odiniai vėžliai yra dideli, bet nepasiekia nė pusės šių matmenų.
Paukščiai (Dromornis vs. šiuolaikiniai paukščiai)
Dromornis stirtoni, gyvenęs Australijoje, buvo virš 3 metrų aukščio ir svėrė apie pusę tonos. Tai buvo „paukštis-dramblys“. Nors stručiai yra dideli, jie neprilygsta šių milžinų masei.
Krokodilai (Deinosuchus vs. šiuolaikiniai krokodilai)
Deinosuchus buvo 10–12 metrų ilgio krokodilų protėvis, kuris medžiodavo net dinozaurus. Dabartiniai didžiausi briaunagalviai krokodilai užauga iki 6–7 metrų, tačiau yra gerokai lengvesni ir smulkesni.
Išvados
Šiandieniniai gyvūnai yra kompaktiškesni, greitesni ir efektyvesni. Nors nebeturime milžiniškų sausumos tinginių ar paukščių, galinčių pakelti žmogų, dabartiniai jų palikuonys puikiai demonstruoja gamtos gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio, kuriame išlieka ne didžiausi, o geriausiai prisitaikantys.
Nuotraukos sugeneruotos su Gemini.