Genys – kur jį galite sutikti ir kodėl jis kalena?

Lietuvoje gyvena tik 10 iš virš 200 pasaulyje aptinkamų geninių paukščių būrio šeimos rūšių. Labiausiai tikėtina, kad miške ar savo sode pamatysite didįjį margąjį genį (Dendrocopos major). Jo sunku nepastebėti ne tik dėl juodai baltų plunksnų su ryškiai raudonais akcentais, bet ir dėl jau anksti metų pradžioje pasigirstančio kalenimo medyje. Nors didysis margasis genys dažnai sutinkamas soduose, tačiau jis mieliau renkasi ir miškus, kuriuose gausu jaunų ir senų skirtingų rūšių medžių, bei vabzdžių. Taigi susipažinkime ir aptarkime šios genio rūšies ypatybes detaliau.

Didysis margasis genys – pagrindiniai faktai

Dydis	Apie 20-24 cm
Svoris	Apie 80-100 g
Veisimosi sezonas	Balandžio-gegužės mėn.
Gyvenimo trukmė	Apie 10 metų
Buveinė	Miškai, parkai ir sodai
Mėgstamiausias maistas	Vabzdžiai, lervos, medžių sėklos, uogos, kiaušinėliai, paukščių jaunikliai
Grėsmės	Natūralių buveinių nykimas

Kaip atpažinti genio patelę, patiną bei jauniklį

Didįjį margąjį genį galima atskirti iš jo plunksnų. Jo nugara ir viršugalvio karūna yra juoda ir kontrastuoja su šviesia krūtine ir skruostais. Genio pečiai yra balti. Juodi sparnai yra išmarginti baltomis juostomis, o pilvo dalis po uodega ir kojų užpakaline dalimi yra ryškiai raudona. Šios rūšies paukščio išskirtinis bruožas taip pat yra ilgas smailus snapas ir juoda juosta einanti per veidą.

Didžiųjų margųjų genių patinai ir patelės dažniausiai būna vienodos spalvos. Vienintelis ryškus bruožas, pagal kurį jie skiriasi, yra patinėlio kaklas, ant kurio yra matoma raudona dėmė.

Jaunikliams būdingos juodos ir baltos spalvos plunksnos. Tačiau, priešingai nei jų tėvų, jauniklių viršugalvis raudonas, o pilvas neryškus. Todėl jaunikliai atrodo panašūs ir į kitų genių rūšių jaunus paukštelius.

Didysis margasis genys. Genio jauniklis — Genio jauniklis

Genio veisimosi sezonas

Genio snapas atlieka svarbų vaidmenį jo veisimosi sezono metu. Patinai juo daužo į negyvus medžius, taip skleisdami į būgną panašų kalimo garsą. Tokiu būdu genys skelbia apie savo teritorijos nuosavybę ir perspėja kitus konkurentus. Daugelio paukščių smegenys dėl tokio kalenimo būtų pažeistos, tačiau geniai turi smūgius amortizuojančią kaukolę, todėl smūgis jų nepaveikia.

Genys kiaušinius peri maždaug 11-13 dienų balandžio-gegužės mėnesiais. Išsiritę jaunikliai 3-4 savaites yra maitinami lizde. Per tą laiką mažieji geniai garsiai prašo maisto. Jums gali pasisekti pamatyti šio genio lizdą ir parke ar sode. Tuomet bus įdomu stebėti, kaip tėvai maitina jauniklius. Tai ne tik smalsu suaugusiems, bet tai tikra edukacija vaikams.

Kur genys gyvena ir suka lizdus

Natūraliai didieji margieji geniai gyvena lapuočių ir spygliuočių miškuose, kuriose yra daug senos ir negyvos medienos. Tačiau tokių buveinių laikui bėgant vis mažėja, todėl geniai plinta į miesto aplinką, pavyzdžiui, parkus ir sodus, kur jie gana sėkmingai veisiasi.

Geniai lizdams įsirengti naudoja senus, sergančius medžius. Nuolat smailiais snapais baksnodami į medžio kamieną jie suformuoja medyje ertmę su ovalo formos 5-6 cm skersmens įėjimu. Paprastai lizdas būna 2-10 metrų aukštyje nuo žemės ir kruopščiai įrengtas.

Iš tiesų genys pradeda statyti kelis skirtingus lizdus, kol galiausiai išsirenka tik vieną ir jį pilnai užbaigia. Seni lizdai retai kada naudojami dar kartą, tačiau kartais juos užima kitos paukščių rūšys, kai genys jau būna išvykęs.

Kiaušiniai yra maždaug 2,7 x 2 cm dydžio, visiškai balti. Patelė deda nuo 4 iki 7 kiaušinių į lizdą ir peri juos pakaitomis su savo partneriu. Be kai kurių medžio drožlių, kurios susikaupia kalenant lizdą, geniams papildomai nereikia daugiau jokių medžiagų lizdui iškloti.

Kaip skamba genio giesmė

Genys neturi jam specifiškos giesmės, nes negieda. Vietoj to jis trumpu, greitu būgno garsą primenančius ritmišku kalenimu žymi teritoriją ir vilioja sau partnerį. Geniai dažnai pasirenka kalenti ant negyvų medžio šakų. Nuo ten garsas daug garsiau aidi. Be kalenimo, genys turi dar vieną savitą šauksmą –„kik“ arba „čik“. Jį paukštis kartoja greitomis serijomis, kai būna sunerimęs arba bendrauja su kitais geniais. Šie garsai dažnai girdimi geniui skraidant tarp medžių arba kai jis yra trikdomas.

Kuo maitinasi ir kur žiemoja genys

Didysis margasis genys Lietuvoje gyvena ištisus metus. Žiemą jis maitinasi daugiausia uogų likučiais ir medžių sėklomis, pavyzdžiui, pušų ar eglių. Patinai ir patelės šaltesniais mėnesiais gyvena atskirai. Tik pavasarį abu partneriai vėl susitinka, o poros išlieka tarpusavyje ištikimos maždaug iki trejų metų.

Geniai daugiausia minta vabzdžiais ir jų lervomis, kurias surenka savo ilgais lipniais liežuviais arba pasmeigia smailiais snapais. Taip pat žinoma, kad geniai maitinasi eglių, pušų sėklomis. Veisimosi sezono metu didieji margieji geniai plėšia paukščių lizdus, vogdami kiaušinius ar jauniklius. Nes tuo metu, toks maistas suteikia jiems daugiau energijos. Žiemą geniai taip pat mielai naudojasi paukščių lesyklomis, ypač tomis, kuriose yra riebalų mišinių ir riešutų, pavyzdžiui, lazdynų ir žemės riešutų.

Įdomūs faktai apie didįjį margąjį genį

Genys kalena ne tik ant medžių, bet buvo užfiksuotas ir ant daugelio kitų objektų – pradedant nuo vėjarodžių ir baigiant metaliniais stulpais.
Abiejų lyčių paukščiai kalenimu užmezga kontaktą. Pirmieji kalenimai paprastai pasigirsta sausio pradžioje ir būna girdimi iki birželio mėnesio.
Nesusiporavęs patinėlis gali kalenti net 600 kartų per dieną, o susiporavęs patinas – tik 200 kartų.
Nepatyrę jauni geniukai dažnai atsitrenkia į langus. Tai yra viena iš pagrindinių jaunų paukštelių žūties priežasčių.
Geniai turi labai unikalų liežuvį. Kuris apsivynioja aplink jų kaukolės galą ir gali gerokai išsikišti, kad pasiektų vabzdžių lervas. Didžiųjų margųjų genių liežuviai gali išsikišti dar net iki 4 cm už snapo galo.

Šaltiniai:

Didysis margasis genys – kur jį galite sutikti ir kodėl jis kalena į medžius?