Skip to content

Juodoji gulbė – tiesa ar mitas. Iš kur ji atsirado Europoje? 

  • by
Juodoji gulbė – tiesa ar mitas. Iš kur ji atsirado Europoje?

Europoje ilgą laiką vyravo tūkstantmečių metų senumo romėnų poeto Juvenalio įsitikinimas, kad gulbės visada būna tik baltos. Juodoji gulbė, kaip ir violetinės karvės ar skraidančios kiaulės, buvo neįmanomų dalykų simbolis. Viduramžiais vienaragiais buvo tikima labiau, nei juodos gulbės egzistavimu. Olandų jūrininkas Vilemas de Vlaminghas 1697 m. Vakarų Australijoje atrado šio paukščio egzistavimą. 

Šiuo metu juodoji gulbė (Cygnus atratus) yra Australijos simbolis. Vakarų Australijos vėliavoje netgi rastume jos atvaizdą. Šios gulbės vėliau atvežtos ir į Europą. Jos dažniausiai buvo laikomos parkuose ar zoologijos soduose, vėliau paplito ir gamtoje. Lietuvoje šios rūšies paukštis yra labai retai sutinkamas. Dažniausiai tik praskrenda pro šalį. Fiksuoti vos keli pavienių perinčių porų atvejai. Taigi susipažinkime su šiuo istoriškai paslaptingu paukščiu iš arčiau.

Juodoji gulbė – pagrindiniai faktai

Dydis Apie 110-140 cm
Svoris Apie 3.7-8.7 kg
Veisimosi sezonasVasario-rugsėjo mėn.
Gyvenimo trukmėApie 12-40 metų
Buveinė Pelkynai, marios, upės, tvenkiniai parkuose ir miestų teritorijose
Mėgstamiausias maistas Vandens augalai, žemės ūkio augalai
Grėsmės  Buveinių nykimas, tarša

Kaip atrodo juodoji gulbė: patelė, patinas ir jauniklis

Suaugusios juodosios gulbės beveik visas kūnas yra juodas, išskyrus plačius baltus sparnų galus, matomus skrydžio metu. Jos snapas ryškiai raudonas, su šviesiu galiuku ir juostele, o kojos ir pėdos pilkšvai juodos. Kaklas ilgas (ilgiausias tarp gulbių, palyginti su jų dydžiu) ir išlenktas į „S“ formą. Patinai yra šiek tiek didesni už pateles, jų snapai ilgesni ir tiesesni. Juodųjų gulbių jaunikliai yra pilkšvai rudi su šviesesnėmis kraštinėmis plunksnomis.

Kaip atrodo juodoji gulbė

Kaip atrodo juodosios gulbės buveinė

Juodosios gulbės yra kilusios iš Australijos ir dažniausiai sutinkamos Australijos pietryčių ir pietvakarių pelkėse. Kadaise buvo manoma, kad šie paukščiai yra sėslūs, tačiau dabar žinoma, kad jie yra labai klajokliški. Nėra aiškus jų migracijos modelis, jos veikiau reaguoja į kritulius arba sausrą.

Juodosios gulbės gyvena upėse, ežeruose ir pelkėse, gėlame, sūriame arba druskingame vandenyje. Jos teikia pirmenybę buveinėms, kuriose yra vandens augmenijos, tačiau kartais, kai trūksta maisto, gyvena sausumoje, pavyzdžiui, užliejamuose laukuose ar sausose ganyklose.

Juodosios gulbės veisimosi sezonas 

Veisimosi sezonas trunka nuo vasario iki rugsėjo mėnesio. Paprastai patelė (retkarčiais patinas) iš šakelių, lapų susuka lizdą, kuris plūduriuoja virš vandens. Kiekviena patelė gali sudėti iš viso 5-6 kiaušinius. Kiaušiniai dedami vienos dienos intervalu. Perėjimas trunka nuo 35 iki 48 dienų ir prasideda tuomet, kai visi kiaušiniai būna sudėti. Yra žinoma, kad patinai taip pat padeda perėti.

Jaunikliai po išsiritimo 2-3 savaites auginami lizde. Jie maždaug devynis mėnesius išbūna kartu su savo tėvais, o skraidyti sugeba sulaukę maždaug šešių mėnesių. Jaunikliai lytiškai subręsta būdami 1.5-3 metų amžiaus.

Kuo maitinasi juodoji gulbė

Šis paukštis žolėdis. Maistą pagrinde sudaro dumbliai, piktžolės ir kita vandens augmenija, kurią paukštis gauna panardinęs ilgą kaklą net iki metro gilyn į vandenį. Kartais gulbės vaikšto ir sausumoje ieškodamos maisto, tačiau jos yra nerangios vaikščiotojos. 

Juodoji gulbė ir jos elgsena

Gulbės yra aktyvios dieną ir maitinasi panašiai kaip kitų rūšių gulbės. Besimaitindamos sekliuose vandenyse gulbės panardina galvą ir kaklą po vandeniu, todėl gali išlaikyti galvą prispaustą prie dugno, o kūnas lieka horizontalioje padėtyje. Plaukiodamos gilesniame vandenyje gulbės kūnas pakyla į viršų, kad su galva galėtų pasiekti žemiau.

Šiuos gražius paukščius galima sutikti pavienius (dažniausiai Europoje, dėl nedidelės jų populiacijos), tačiau Australijoje jie dažnai sudaro ir laisvas grupes, kuriose yra keli šimtai, o kartais ir tūkstančiai paukščių. Jos paprastai juda būriais, kartais suka lizdus kolonijomis ir yra mažiausiai teritoriškos iš visų gulbių rūšių.

Juodosios gulbės yra ištvermingos skraidūnės, kurios skrenda drauge eilėmis arba V formos būriais. Skrisdamos jos lėtai plaka sparnais ir skleidžia švilpimo garsus. Juodosios gulbės skraidydamos arba būdamos vandenyje skleidžia įvairius aukšto tono, muzikalius, skardžius, šūkaujančius ar trimituojančius garsus. Taip pat pastebėta, kad jos skleidžia įvairius švelnesnius klegesius. Jei gulbes sutrukdysite perinčias lizde, tuomet jos leis panašų į švilpimo garsą. 

Juodoji gulbė ir jos įvaizdis istorijoje

Ilgą laiką žmonės Europoje manė, kad juodosios gulbės neegzistuoja. Iki XVII a. pabaigos europiečiai žinojo tik apie baltąsias gulbes. Kai jie įsivaizduodavo neegzistuojančius gyvūnus, dažnai pasitelkdavo juodosios gulbės pavyzdį.

Tik tada, kai Europos tyrinėtojai keliavo į Australiją, jie sužinojo, kad juodosios gulbės yra tikros. Jie rado šiuos paukščius su ryškiomis juodomis plunksnomis ir išskirtiniais raudonais snapais. Kai tyrinėtojai parsivežė savo radinius, ši žinia daugelį nustebino. Įsivaizduokite, kad visą gyvenimą galvojote, jog kažkas yra mitas, o dabar sužinojote, kad tai tikra.

Šis atradimas pakeitė europiečių požiūrį į gamtos pasaulį. Jis išmokė žmones būti atvirus ir smalsius. Juodosios gulbės istorija primena, kad visada galima sužinoti ką nors naujo.

Juodoji gulbė

Įdomūs faktai apie juodąją gulbę

  • Kaip ir daugelis kitų vandens paukščių, juodosios gulbės kasmet netenka savo plunksnų. Šios plunksnos padeda joms skraidyti. Todėl kol jos atauga, gulbės maždaug mėnesį būna priverstos būti tik ant žemės.
  • Europos tyrinėtojo atrasta juodoji gulbė buvo tokia netikėta, kad laikoma nenuspėjamo įvykio sinonimu. Net ir dabar frazė „juodoji gulbė“ taip pat yra vartojama verslo aplinkoje, siekiant apibūdinti netikėtam įvykiui.
  • Juodoji gulbė plaukia tik viena koja, kitą pakeldama prie uodegos. Taip gali būti todėl, kad plaukdama ji gali lengviau keisti kryptį, jei reikia pabėgti nuo plėšrūno arba greitai judėti prie maisto.
  • Iš visų gulbių rūšių, juodoji gulbė turi ilgiausią kaklą, palyginus su jos dydžiu.

Šaltiniai:

  1. Black Swan – Facts, Diet, Habitat & Pictures on Animalia.bio
  2. https://australian.museum/learn/animals/birds/black-swan/
  3. https://www.animalspot.net/black-swan.html

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Tags:

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *