Kačių vakcinacija yra viena svarbiausių augintinio sveikatos priežiūros priemonių, apsauganti nuo rimtų ir dažnai mirtinų ligų. Nepriklausomai nuo to, ar jūsų katė gyvena tik namuose, ar mėgsta vaikštinėti lauke, kačių skiepai yra būtini visoms. Lietuvoje kačių vakcinacija reglamentuojama tiek nacionalinių teisės aktų, tiek Europos Sąjungos normų.
Kodėl kačių skiepai yra būtini?
Kačių skiepai apsaugo ne tik jūsų augintinio sveikatą, bet ir gali išsaugoti šeimininko finansus bei nervinius išteklius. Paskiepyti katę kainuoja gerokai mažiau nei gydyti rimtą infekcinę ligą, kuri dažnai reikalauja ilgo ir brangaus gydymo. Be to, kai kurios kačių ligos gali būti pavojingos ir žmonėms.
Naminių kačių šeimininkai kartais mano, kad jų augintiniams, kurie neturi kontakto su kitais gyvūnais, skiepai nereikalingi. Tačiau tai yra klaidingas mąstymas – virusus ir bakterijas į namus gali atnešti patys žmonės ant avalynės, drabužių ar per rankas.
Pagrindiniai ir privalomi kačių skiepai Lietuvoje
Lietuvoje kačių skiepai skirstomi į būtinuosius (privalomus) ir papildomus skiepus. Šis skirstymas grindžiamas ligų pavojingumu, paplitimo dažnumu ir galimomis pasekmėmis tiek augintinio, tiek žmonių sveikatai.
Būtinieji kačių skiepai
Būtinieji arba privalomi skiepai katėms yra nuo: kačių maro (panleukopenijos), pasiutligės, virusinio rinotracheito ir kalicivirozės. Jais vakcinuoti savo augintinius yra būtina, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena tik patalpose, ar mėgsta būti ir lauke.
Kačių maras (panleukopenija) – ypač pavojinga liga jaunoms katėms. Susirgusios jos greitai pavargsta, pradeda karščiuoti, praranda apetitą, vemia, viduriuoja skystai ir su krauju, vėliau dėl skysčių netekimo greitai nusilpsta ir gali nugaišti. Liga stipriai paveikia katės imunitetą, o persirgusių kačių mažyliai gali gimti su koordinacijos sutrikimais.
Virusinis rinotracheitas ir kalicivirozė – tai viršutinių kvėpavimo takų ligos. Užsikrėtusios katės greitai pavargsta, ašaroja akys, iš nosies bėga išskyros, pakyla temperatūra, atsiranda akių uždegimas (konjunktyvitas), katė seilėjasi, kosti. Nors daugelis kačių pasveiksta savaime, liga gali perauga į lėtinę formą, kuri vargina gyvūną ir pasireiškia katei patyrus stresą.
Pasiutligė – mirtina liga, nuo kurios vakcinacija Lietuvoje yra įstatymiškai privaloma. Virusas perduodamas su seilėmis, kai įkanda sergantis gyvūnas. Vakcinuoti reikia ne tik todėl, kad užkratą augintinis perduos kitam gyvūnui, tačiau ir todėl, kad neskiepytos jos kelia itin didelį pavojų žmonėms.
Papildomi kačių skiepai
Papildomi skiepai katėms dažniausiai naudojami veislynuose, kur yra didelis kačių susibūrimas. Papildomomis vakcinomis katės gali būti vakcinuojamos nuo chlamidiozės, leukemijos, bordateliozės bei kitų katėms būdingų ligų.
Skiepijimo kalendorius ir grafikai
Tinkamas skiepijimo grafiko laikymasis yra kritiškai svarbus sėkmingai vakcinacijai. Lietuvos veterinarijos specialistai rekomenduoja laikytis tarptautinių standartų, pritaikytų vietos sąlygoms. Skiepijimo schema priklauso nuo kačiuko amžiaus, sveikatos būklės ir planuojamų kelionių.
Kačiukų skiepai
Kačiuko skiepai paprastai atliekami dviejų ir trijų mėnesių amžiaus. Skiepijama nuo tų pačių ligų, tik į trijų mėnesių amžiaus skirtą vakciną įeina skiepas nuo pasiutligės.
Standartinis skiepijimo grafikas:
- 8 savaičių amžius – pirmasis skiepas nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų ir kačių maro
- 12 savaičių amžius – pakartotinis skiepas + pasiutligės vakcina
- Vėliau – kasmet revakcinacija
Suaugusių kačių vakcinacija
Kačių skiepai nuo pavojingiausių ligų – kasmet, kartą per metus. Veterinarai rekomenduoja laikytis griežto vakcinacijos grafiko ir nepažeisti terminų.
Kačių skiepai (kalendorius)
| Amžius | Skiepas | Ligos | Privalomumas | Pastabos |
| 8 savaičių | Pirmasis kompleksinis | Kačių maras, rinotracheitas, kalicivirozė | Privalomas | Prieš skiepijimą nukirminti |
| 12 savaičių | Pakartotinis + pasiutligė | Kačių maras, rinotracheitas, kalicivirozė, pasiutligė | Privalomas | Galutinis kačiuko skiepų ciklas |
| 15 mėnesių | Revakcinacija | Visos pagrindinės ligos | Privalomas | Pirmoji revakcinacija |
| Kasmet | Metinė revakcinacija | Visos pagrindinės ligos | Privalomas | Ypač pasiutligės skiepas |
| Pagal poreikį | Papildomi skiepai | Leukemija, chlamidiozė, bordateliozė | Rekomenduojamas | Veislynams, parodoms |
Pasiruošimas kačių skiepams
Sėkminga vakcinacija prasideda nuo tinkamo pasiruošimo. Veterinarijos specialistai pabrėžia, kad neatidėliotinas pasiruošimas vakcinacijai ne tik užtikrina skiepo efektyvumą, bet ir sumažina galimas komplikacijas. Tinkamas pasiruošimas apima kelis svarbius etapus, kurių negalima praleisti.
Nukirmijimas – privaloma procedūra
Prieš pradedant skiepyti būtina pašalinti iš katės organizmo kirminus nežiūrint į tai, kada jūs tai darėte paskutinįkart. Kitaip skiepas gali sukelti komplikacijas, o kartais netgi mirtį.
Nukirmijimo schema:
- Pirmoji dozė – 10 dienų prieš skiepijimą
- Antroji dozė – po 10 dienų (kadangi vaistai neveikia lervų)
- Skiepijimas – po 10 dienų nuo paskutinio vaisto
Kada negalima skiepyti
Vakcinacija negalima, jei katė serga. Taip pat negalima skiepyti kačių po operacijos ar besveikstančių po ligos. Prieš skiepijimą reikėtų vengti streso situacijų.
Ką daryti po vakcinacijos
- stebėkite katės elgesį pirmąsias 24–48 valandas;
- užtikrinkite ramią aplinką be streso;
- leiskite katei ilsėtis ir nekankinkite žaidimais;
- užtikrinkite prieigą prie švaraus vandens;
- jei kyla abejonių – konsultuokitės su veterinaru.
Skiepų kainos Lietuvoje
Kačiukai skiepijami 8 ir 12 savaičių amžiaus, skiepo kaina 16–20 eurų. Kainoms įtakos daro pasirinkta veterinarijos klinika ir vakcinos tipas. Palyginus su galimomis gydymo išlaidomis, vakcinacija yra itin ekonomiškas sprendimas.
Kelionių reikalavimai katėms
Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių keliauja kartu su savo augintiniais. Tačiau kelionės su gyvūnais reikalauja kruopštaus pasiruošimo ir atitinkamų dokumentų. Europos Sąjungoje galioja griežti reikalavimai gyvūnų pervežimui, kurie skirti apsaugoti tiek augintinių, tiek visuomenės sveikatą nuo infekcinių ligų plitimo.
ES gyvūno augintinio pasas
Keliaujant po Europos Sąjungos šalis su kate, privaloma turėti ES gyvūno augintinio pasą. Tai identifikacinis gyvūno dokumentas, kuriuo patvirtinama ne tik gyvūno tapatybė, bet ir pateikiama informacija apie skiepus, profilaktiką nuo parazitų.
Gauti ES naminio gyvūno pasą nebus sudėtinga – jį gali išduoti veterinaras, tačiau, žinoma, reikia atitikti tam tikrus kriterijus. Pirmiausia, turite įsitikinti, jog Jūsų augintinis turi poodinę mikroschemą arba iki 2011 metų jam buvo padaryta speciali tatuiruotė.
Pagrindiniai reikalavimai pasui:
- mikroschemos implantacija;
- pasiutligės vakcinacija ir reguliarus revakcinacijų laikymasis;
- veterinaro patikrinimas prieš kelionę.
Puiki žinia ta, jog šis pasas galioja neribotai! Tačiau yra viena sąlyga – augintinis turi būti skiepijamas nuo pasiutligės.
Papildomi reikalavimai kelionėms už ES ribų
Pagrindinis ir svarbiausias reikalavimas – gyvūnui turi būti atliktas pasiutligės antikūnių titro kraujo tyrimas. Šis tyrimas atliekamas praėjus ne mažiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 365 dienoms po paskutinės atliktos pasiutligės vakcinacijos.
Keliaujant į ES nepriklausančias šalis ar grįžtant iš jų, dažnai reikia specialių sertifikatų ir kraujo tyrimų.
Kačių skiepų efektyvumas ir saugumas
Nepamirškite, kad joks skiepas nesuteikia 100 % garantijos, kad jūsų katė nesusirgs. Skiepai apsaugo gyvūno organizmą 99 %. Nors vakcinos yra itin saugios ir efektyvios, svarbu suprasti, kad jos sumažina susirgimo riziką, bet nepanaikina jos visiškai.
Šalutiniai skiepų poveikiai
Nors kačių vakcinos yra laikomos saugiomis ir efektyviomis, kaip ir bet kuri medicininė procedūra, vakcinacija gali sukelti šalutinius poveikius. Svarbu žinoti, ko tikėtis po vakcinacijos ir kada kreiptis į veterinarą.
Daugelis kačių po vakcinacijos jaučiasi puikiai, tačiau kai kurios gali patirti lengvus šalutinius poveikius:
- mieguistumas – katė gali būti mažiau aktyvi 24–48 valandas;
- temperatūros kilimas – nedidelis karščiavimas yra normalus imuninio atsako požymis;
- apetito sumažėjimas – laikinas nenoras ėsti pirmą dieną po skiepo;
- skausmas skiepo vietoje – katė gali vengti prisilietimų prie skiepo vietos;
- nedidelis patinimas – skiepo vietoje gali atsirasti mažas, minkštas guzas.
Nors sunkūs šalutiniai poveikiai yra reti, svarbu atpažinti situacijas, kai reikalinga skubi veterinaro pagalba:
- alerginės reakcijos požymiai – vėmimas, viduriavimas, kvėpavimo sunkumai;
- stiprus patinimas – jei skiepo vietoje atsiranda didelis, kietas guzas;
- ilgalaikis mieguistumas – jei katė neatsigauna po 2–3 dienų;
- aukšta temperatūra – jei karščiavimas trunka ilgiau nei 24 valandas.
Kačių vakcinacija yra būtina augintinio sveikatos priežiūros dalis, apsauganti nuo rimtų ir mirtinų ligų. Lietuvoje galioja aiškūs reikalavimai dėl privalomų skiepų, o keliaujant su katėmis po ES ar už jos ribų, būtina turėti atitinkamus dokumentus ir laikytis vakcinacijos grafiko.
Prieš planuojant bet kokią kelionę su augintiniais, rekomenduojama iš anksto pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju dėl reikalingų dokumentų ir procedūrų.
Šaltiniai:
- https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.297782/asr
- https://europa.eu/youreurope/citizens/travel/carry/pets-and-other-animals/index_lt.htm?utm_source=chatgpt.com
- https://nmvrvi.lrv.lt/lt/rizikos-vertinimas-naujas-539/gyvunu-sveikata-ir-gerove-2711/pasiutlige-7586/?utm_source=chatgpt.com
Nuotraukų šaltinis Canva.