Tinkama katės mityba – tai raktas į jos sveikatą, energiją ir ilgaamžiškumą. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų kačių augintojų tarpe – kiek tiksliai gramų maisto per dieną turėtų gauti jų augintinis? Atsakymas priklauso nuo kelių svarbių veiksnių, todėl šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kaip parinkti tinkamą maistą, nustatyti tinkamą kiekį ir kiek gramų maisto duoti katei per dieną. Taip pat aptarsime kaip įvertinti ar šis maistas tinkamas jūsų augintinei.
Nuo ko priklauso maisto kiekis?
Kiekviena katė yra unikali, todėl vieno atsakymo visiems nėra. Maitinimo normos priklauso nuo:
- Amžiaus – kačiukai ir senyvos katės turi skirtingus poreikius.
- Svorio – antsvorio turinčioms katėms reikės mažiau kalorijų nei lieknoms.
- Aktyvumo – labai aktyvios katės sudegina daugiau energijos.
- Sveikatos būklės – kai kurios ligos gali pakeisti mitybos poreikius.
- Sterilizacijos/kastracijos – po šių procedūrų medžiagų apykaita dažnai sulėtėja ir būtina naudoti specialų maistą, kuris tiktų kastruotoms katėms.
- Pašaro sudėties – pašarai labai skirtingi kaloringumu, maistinių medžiagų proporcijomis, todėl dažnai maisto gamintojai ant pakuotės nurodo, kiek maisto reikėtų sumaitinti augintiniui per parą.
Kiek gramų maisto duoti katei per dieną?
Bendros rekomendacijos (kai naudojamas sausas pašaras):
- 2 kg svorio katė – apie 30–40 g per dieną.
- 3–4 kg katė – apie 40–60 g per dieną.
- 5 kg ir daugiau – apie 60–80 g per dieną, priklausomai nuo aktyvumo.
Jei naudojate šlapią maistą, reikia atsižvelgti į didesnį drėgmės kiekį – pakuotėse dažnai nurodoma apie 200–300 g per dieną vidutinio dydžio katei. Jei gyvūnas šeriamas šlapiu maistu, derėtų nepalikti jo dubenėlyje ilgiau nei valandą, likusį ėdalą geriausia apdengti maistine plėvele ir dėti į šaldytuvą, jei maistas indelyje stovėjo ilgiau, maitinti tokiu maistu nerekomenduojama dėl bakterinio užterštumo.
Kaip dažnai turėtų ėsti katės?
Katės natūraliai yra plėšrūnės, kurios medžioja ir ėda kelis kartus per dieną, bet po truputį, tad joms dažnas, bet mažesnis maitinimas yra fiziologiškai priimtinas. Jei katė neturi viršsvorio, maistą galima pasiekiamoje vietoje palikti nuolat. Tačiau geriausia katę maitinti porcijomis 2-3 kartus per dieną, šeriant tiek sausu, tiek šlapiu pašau. Jei katė linkusi persivalgyti, galima naudoti automatines šėrykles, kai norima padalyti maistą į mažas porcijas visai dienai, ypač jei katė lieka viena.
Kaip pasirinkti maistą katei?
Labai svarbus faktorius – maisto sudėtis. Pirmas ingredientas, renkantis pašarą katei, turėtų būti gyvūninės kilmės baltymas (pvz., vištiena, jautiena, lašiša, kt.), o ne grūdai ar augaliniai produktai. Reikėtų vengti nenustatytų mėsos produktų („mėsos miltai“, „gyvūniniai šalutiniai produktai“ be tikslaus nurodymo), dirbtinių dažiklių, kvapiklių ar konservantų, perteklinių grūdų (ypač kviečių ar kukurūzų) – jie nėra būtini katės racione.
Kitas svarbus faktorius, užtikrinantis maisto kokybę – žymėjimas. Emblema „Complete and Balanced“ – reiškia, kad maistas atitinka visus mitybos reikalavimus, todėl reikėtų atsižvelgti, ar jūsų pasirinktas pašaras turi šį ženklinimą. Ženklinimai AAFCO (JAV), FEDIAF (Europa) – patvirtinta, kad pašaras tinkamas ilgam vartojimui. Taip pat gerai, jei gamintojas nurodo, kad pašaras tinka konkrečiam amžiui (kačiukams, suaugusioms ar senyvo amžiaus katėms).
Ar galima kates šerti žmonių maistu?
Kačių nerekomenduojama šerti žmonių maistu, juo labiau negalima duoti maisto likučių. Katės turi labai specifinius mitybos poreikius, kurių žmonių maistas dažnai neatitinka, o kai kurie produktai netgi gali būti nuodingi ar žalingi. Žmonių maistas katėms dažnai per riebus, sūrus ir prieskoningas. Net keptas ar virtas vištienos gabalas su prieskoniais gali pakenkti katei, o per daug riebalų gali sukelti pankreatitą ar nutukimą.
Jei vis dėlto norisi augintinį palepinti, pateiksime kelis pavyzdžius, ką galima duoti retais atvejais kaip skanėstus, bet ne kaip pagrindinius maisto produktus. Štai keletas jų:
- Virtas vištienos, kalakutienos ar jautienos gabaliukas (be prieskonių).
- Virtas kiaušinis (nežalias).
- Maža porcija virtos žuvies (pvz., lašiša, be kaulų ir prieskonių).
Šėrimas žalia mėsa (RAW mitybos būdas)
Jei katę planuojate šerti žalia mėsa, labai svarbu suprasti, kad tai – rimtas įsipareigojimas, reikalaujantis žinių ir atsakomybės. Vien tik žalia mėsa nėra visavertė mityba, todėl turėsite užtikrinti subalansuotą racioną, kuris atitiktų katės natūralius mitybos poreikius.
Šėrimas neapdorota mėsa – tai vadinama RAW mityba arba BARF (Biologically Appropriate Raw Food), turi būti subalansuota (šėrimas apima ne tik mėsą, bet ir kaulus, organus, kartais reikalingi papildai), taip pat pasirinkus šį šėrimo būdą reikalinga veterinaro ar gyvūnų mitybos specialisto konsultacija. Netinkamai sudarytas RAW racionas gali sukelti rimtų sveikatos problemų: rachitą, aklumą, kaulų deformacijas ar širdies ligas.
Šėrimo žalia mėsa kiekiai kiekvienai katei bus individualūs ir turėtų sudaryti 2–4 % katės kūno svorio per parą.
Svarbu įsidėmėti, kad šeriant RAW metodu, negalima papildomai duoti sauso ar šlapio maisto, nes visa tai gali privesti prie virškinimo sistemos sutrikimų, žarnyno mikrofloros disbalanso.
Ar pasirinktas maistas tinka jūsų katei?
Šerdami augintinį stebėkite, ar katė noriai ėda, ar kailis atrodo sveikas ir blizgantis, ar katė nepriaugo svorio, o gal atvirkščiai – labai sulyso. Taip pat labai svarbus faktorius – tuštinimasis. Išmatos turi būti normalios konsistensijos, ne skystos, katė turi tuštintis reguliariai ir lengvai, per daug nesistanginant. Taip pat svarbu atsižvelgti, ar nepasikeitė katės elgesys, ar katė žaisminga, ar neatsirado vangumo.
Jei katė turi sveikatos problemų (pvz., inkstų, šlapimo takų, alergijų), maistas turi būti specializuotas (paskirtas veterinaro). Sterilizuotoms katėms reikalingas mažesnio kaloringumo maistas, ypač jei jos mažai juda.
Kai pašaras nėra tinkamas katei, organizmas gali reaguoti įvairiai – tiek fiziškai, tiek elgesiu. Pagrindiniai požymiai, kurie rodo, kad pašaras gali būti netinkamas:
- Virškinimo problemos – viduriavimas, obstipacija (kietos išmatos), pilvo pūtimas, skausmai.
- Alerginės ar netoleravimo reakcijos – niežulys, laižymasis, kandžiojimasis (ypač letenų, pilvo ar ausų srityje), išbėrimas, paraudimas, nuplikimas, ašarojančios akys, ausų uždegimas. Visos šios reakcijos dažniausiai pasireiškia dėl netoleruojamo baltymo (pvz., vištienos, jautienos) arba grūdų/glitimo.
- Kailio ir odos būklė blogėja – kailis tampa matinis, susivėlęs, gali atsirasti pleiskanų
Ar katė visada turi turėti vandens?
Šviežias ir švarus vanduo turi būti nuolat prieinamas. Net jei katė atrodo daug neišgeria, vandens dubenėlis turi būti užpildytas visą laiką. Katės vandens dubenėlis turėtų būti patrauktas toliau nuo maisto indo – tokiu būdu vanduo ilgiau išliks švarus. Taip pat nerekomenduojama maisto ir vandens indų laikyti arti kraiko dėžės.
Apibendrinimas
Kiekvienai katei reikalingas skirtingas maisto kiekis – būtina atsižvelgti į jos amžių, svorį, aktyvumą ir sveikatos būklę. Maitinimo dažnumas priklausys nuo jūsų katės fiziologijos, apetito, svorio. Katė visada turi turėti prieigą prie švaraus vandens – tai būtina jos sveikatai.
Visada stebėkite augintinio bendrą sveikatos būklę, aktyvumą, jei kyla įtarimų, kad maistas arba maisto kiekis netinka – pasitarkite su veterinarijos gydytoju arba kačių mitybos specialistu.
Šaltiniai:
https://catfriendly.com/cat-care-at-home/feeding-your-cat/
https://indoorpet.osu.edu/cats/basic-care/feeding-your-cat
https://wsava.org/global-guidelines/global-nutrition-guidelines/
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.