Lietuvoje paplitusi rytinė lakštingala (Luscinia luscinia) – tai nepastebimas, bet labai garsus paukštis. Tai tikras nakties giesmių meistras. Nors šis paukštis nėra itin ryškus išvaizdos atžvilgiu, tačiau jo giesmė yra viena sudėtingiausių ir melodingiausių visoje paukščių karalystėje. Lakštingalos dažniausiai laikosi tankiuose krūmuose ir miškų pakraščiuose, todėl išvysti jas pavyksta retai, tačiau jų nuostabi giesmė, ypač naktimis, padeda atpažinti jų buvimą.
Veisimosi sezono metu lakštingalos apsigyvena daugelyje mūsų šalies vietų. Šiuos paukščius dažniausiai galite ne pamatyti, o išgirsti tarp krūmų ir tankmių, kur jie garsiai gieda, ieškodami partnerių ir gindami savo teritoriją. Straipsnyje aptarsime šiai paukščių rūšiai būdingas ypatybes, bei jų gyvenimo būdą.
Lakštingala – pagrindiniai faktai
| Savybė | Informacija |
| Dydis | Apie 16-17 cm |
| Svoris | Apie 25 g |
| Veisimosi sezonas | Gegužės–liepos mėn. |
| Gyvenimo trukmė | Apie 5–8 metai |
| Buveinė | Miškų pakraščiai, tankūs krūmynai, sodai |
| Mėgstamiausias maistas | Vabzdžiai, sliekai, uogos |
| Grėsmės | Buveinių nykimas, klimato kaita, migracijų kliūtys |
Kaip atpažinti lakštingalos patelę, patiną bei jauniklį
Lakštingalos patinas išvaizda yra neišsiskiriantis – jo plunksnos yra rudos spalvos, viršutinė dalis tamsesnė, o apatinė šviesesnė. Patinai yra tie, kurie dažniausiai gieda, ypač veisimosi sezono metu. Jų kūnas yra kompaktiškas, o uodega gana ilga ir rusva, kuri dažnai būna pakelta, kai paukštis tupi. Nors lakštingalos patinai nėra itin ryškūs ar spalvingi, tačiau jie atkreipia dėmesį savo nuostabia giesme, kuri yra jų pagrindinis skiriamasis bruožas.
Lakštingalos patelės išvaizda labai panaši į patino, todėl vizualiai juos atskirti yra beveik neįmanoma. Jos yra to paties dydžio ir turi tokias pat rudas plunksnas. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad patelės retai kada gieda. Jos būna mažiau matomos veisimosi metu, nes daugiau laiko praleidžia lizde perėdamos ir prižiūrėdamos jauniklius.
Jaunikliai iš pradžių atrodo kaip mažos, taškuotos suaugusiųjų versijos. Jų plunksnos yra rusvo atspalvio su tamsiais taškais, o pilvas ir krūtinė šviesesnių spalvų. Šis taškuotas raštas padeda jaunikliams maskuotis tarp miško paklotės ir krūmų. Po pirmosios plunksnų kaitos, jaunikliai pradeda įgyti suaugusių paukščių spalvas, tačiau vis dar gali būti šiek tiek šviesesni ir turėti subtilų taškuotą raštą, kol visiškai subręsta.
Lakštingalos veisimosi sezonas
Lakštingalos veisimosi sezonas Lietuvoje prasideda vėlyvą pavasarį, dažniausiai gegužės mėnesį, kai šie paukščiai sugrįžta po migracijos iš Afrikos. Patinai atvyksta pirmi ir iškart pradeda giedoti, kad pritrauktų pateles ir pažymėtų savo teritoriją. Šiuo laikotarpiu jų giesmės yra ypač intensyvios ir gali tęstis net didžiąją nakties dalį.
Lizdai paprastai įrengiami žemai ant žemės arba netoli jos, tankiuose krūmynuose, tarp žolių ar šaknų. Lizdo statybai naudojami lapai, žolės, šakelės ir plunksnos. Lizdas turi formą, atrodančią lyg gili taurė, kurioje telpa 4–6 kiaušiniai. Kiaušiniai yra alyvinio ar žalsvai rudo atspalvio, maži ir ovalūs.
Patelė perėti kiaušinius pradeda, kai padėtas paskutinis kiaušinis, ir perėjimas trunka apie 13–14 dienų. Tuo metu patinas dažnai netoliese gieda, nors jo giesmės intensyvumas sumažėja. Abu tėvai dalyvauja jauniklių auginime, maitindami juos vabzdžiais ir kitais bestuburiais. Jaunikliai lizde būna apie 10–12 dienų, o vėliau išeina į aplinkinius krūmus, nors dar neskraido. Tėvai juos maitina ir prižiūri dar keletą savaičių, kol jie tampa savarankiški.
Kuo maitinasi lakštingala
Lakštingalos yra visaėdžiai paukščiai, tačiau didžiąją jų mitybos dalį sudaro gyvūninės kilmės maistas. Pagrindinis jų maisto šaltinis – įvairūs vabzdžiai ir jų lervos, ypač skruzdėlės, vabalai, drugių vikšrai. Be to, jos mėgsta sliekus, vorus ir kitas mažas bestuburių rūšis.
Vasaros pabaigoje ir rudenį, prieš migraciją, lakštingalos savo mitybą papildo įvairiomis miško uogomis – mėlynėmis, šermukšniais, šeivamedžio uogomis. Tai padeda joms sukaupti riebalų atsargas prieš ilgą kelionę į žiemojimo vietas.
Maisto jos ieško dažniausiai ant žemės, tarp nukritusių lapų ir miško paklotės. Lakštingalos juda šuoliuojančia eisena, dažnai stabteli, pasuka galvą ir įdėmiai stebi aplinką, ieškodamos maisto. Ši elgsena leidžia joms efektyviai rasti besislapstančius vabzdžius ir kitus gyvūnus.
Kokius garsus skleidžia lakštingala
Lakštingalos giesmė yra neabejotinai vienas įspūdingiausių garsų gamtoje. Ji pasižymi nepaprastu sudėtingumu, įvairumu ir melodingumu. Patino repertuare gali būti net iki 200–300 skirtingų garsų variantų, kuriuos jis suriša į ilgas, melodingas giesmes.
Giesmė dažnai pradedama ramiais, švelniais tonais, kurie palaipsniui virsta garsiomis, aiškiomis trelėmis. Lakštingalos giesmėje galima išgirsti aukštus švilpesius, žemus burbuliavimus, greitus trelių pasažus ir net savotišką „čiulbėjimo fontaną“. Ypač įspūdingos yra ilgos, nepakeičiamos garsų sekos, kurias lakštingala gali kartoti be jokių pertraukų.
Lakštingalos gieda daugiausiai naktį ir anksti ryte, tačiau gali būti girdimos ir dienos metu, ypač apsiniaukusią dieną. Intensyviausiai jos gieda gegužės mėnesį, kai ieško partnerių, tačiau giesmės gali tęstis iki birželio vidurio. Patinai, kurie nesusiranda partnerės, dažnai gieda ilgiausiai.
Be pagrindinės giesmės, lakštingalos turi ir kitus garsus – trumpus, aštrius perspėjimo šauksmus, kuriuos naudoja, kai jaučia pavojų. Šie garsai skamba kaip „huit–huit“ arba greiti „tak–tak–tak“ signalai.
Kaip atskirti lakštingalą nuo kitų giesmininkų
Nors lakštingalos giesmė yra unikali ir nepakartojama, tačiau norint ją atskirti nuo kitų paukščių, reikia žinoti kelis pagrindinius požymius.
Lakštingalos giesmė išsiskiria savo sudėtingumu ir ilgumu. Ji dažnai tęsiasi be pertraukų kelias minutes ir turi daug įvairių elementų. Vienas iš būdingiausių lakštingalos giesmės bruožų yra garsios, aiškios „tiu–tiu–tiu“ trelės, po kurių seka žemai burbuliuojantys „pliur–pliur–pliur“ garsai.
Kiti panašūs giesmininkai, tokie kaip strazdas giesmininkas ar juodasis strazdas, taip pat turi melodingas giesmes, tačiau jos nėra tokios sudėtingos ir paprastai atliekamos dienos metu. Strazdas giesmininkas dažnai kartoja trumpas frazes po 2–3 kartus, o juodasis strazdas turi ramesnius, lyriškesnius motyvus su mažiau trelių.
Lakštingalą nuo kitų rudų paukščių, tokių kaip liepsnelė ar raudonuodegė, galima atskirti pagal jos didesnį dydį, ilgesnę uodegą ir ryškesnę rudą spalvą. Be to, lakštingala dažnai būna netoli žemės, tankiuose krūmuose, o ne atvirose vietose ar medžių viršūnėse, kaip kiti giesmininkai.
Lakštingala žiemą
Lakštingala – tipiškas migruojantis paukštis, todėl žiemą Lietuvoje jos neišvysime. Rudenį, dažniausiai rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, šie paukščiai iškeliauja į savo žiemojimo vietas Afrikoje – daugiausia Rytų ir Pietryčių Afrikos regionuose. Šiose teritorijose klimatas šiltas, maisto gausu, todėl lakštingalos ten saugiai praleidžia šaltąjį metų laiką.
Žiemojimo metu lakštingalos elgiasi kur kas tyliau nei per veisimosi sezoną. Jos beveik negieda, nes nereikia nei pritraukti partnerių, nei ginti teritorijos. Daugiausia laiko šiuo metu jos praleidžia maitindamosi ir kaupdamos energiją būsimai migracijai atgal į šiaurę. Maistas ten taip pat įvairus – vabzdžiai, vikšrai, uogos.
Kelionė iš Lietuvos į Afriką ir atgal yra labai ilga – gali siekti net 5 000 – 7 000 kilometrų vienu metu. Tai milžiniškas iššūkis tokiam mažam paukščiui, todėl migracija vyksta etapais, su sustojimais poilsiui ir maitinimuisi. Keliaudamos lakštingalos dažnai pasirenka tas pačias vietas kiekvienais metais, vadinamas migracijos stotelėmis.
Lakštingalų išvykimas žiemai mūsų kraštuose gali pasirodyti liūdnas, tačiau jų grįžimas pavasarį – tikras gamtos atgimimo ženklas. Pirmosios giesmės dažnai nuskamba dar balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje – tai ne tik paukščių sezono pradžia, bet ir viena gražiausių akimirkų gamtoje.
Veiksmai radus iškritusį jauniklį iš lizdo
Jei radote iš lizdo iškritusį lakštingalos jauniklį, pirmiausia įvertinkite jo būklę. Jei paukštelis yra visiškai be plunksnų arba tik su nedaugeliu plunksnų, jis tikriausiai yra dar labai jaunas ir negali išgyventi be tėvų priežiūros. Tokiu atveju, jei žinote, kur yra lizdas, atsargiai paimkite jauniklį (galite naudoti pirštines arba švarų audeklą) ir švelniai grąžinkite jį į lizdą.
Jei jauniklis jau turi plunksnas, bet dar nemoka skraidyti, tai gali būti normali paukščių vystymosi stadija. Lakštingalos jaunikliai dažnai palieka lizdą anksčiau nei išmoksta skraidyti ir kurį laiką slapstosi tarp krūmų ir žolių, kur tėvai juos toliau maitina. Tokiu atveju geriausiai palikti jauniklį ramybėje, tik patraukti jį iš atviros vietos į saugesnę, jei jam gresia pavojus.
Jei matote, kad jauniklis yra sužeistas arba atrodo ligotas (pavyzdžiui, kabo sparnas, paukštelis visiškai nejuda arba labai silpnai reaguoja), geriausia kreiptis į laukinių gyvūnų gelbėjimo centrą arba veterinarą, kuris specializuojasi laukinių paukščių gydyme.
Atminkite, kad natūralios lakštingalų jauniklių mirtingumo priežastys yra plėšrūnai ir nepalankios oro sąlygos, todėl ne visada įmanoma išgelbėti kiekvieną rastą jauniklį.
Įdomūs faktai apie lakštingalą
- Nakties giesmininkas. Nors dauguma paukščių gieda dienos metu, lakštingalos yra žinomos dėl savo intensyvių naktinių giesmių, kurios gali tęstis visą naktį, ypač mėnesienos naktimis gegužės mėnesį.
- Garsių giesmių čempionai. Lakštingala gali giedoti taip garsiai, kad jos giesmė kartais girdima net už kilometro. Tai ypač įspūdinga turint omenyje palyginti mažą paukščio dydį.
- Virtuoziška atmintis. Lakštingalos geba įsiminti ir atkartoti sudėtingas garsų sekas, kurios neretai susideda iš šimtų skirtingų elementų. Mokslininkai nustatė, kad vienas patinas gali turėti net iki 300 skirtingų giesmės variantų.
- Ilgos migracijos. Žiemą lakštingalos praleidžia Afrikos rytinėje ir centrinėje dalyje, iš kur pavasarį grįžta atgal į Europą – tai sudaro apie 5000 – 6000 km kelionę vienam galui.
- Kultūrinis simbolis. Lakštingala nuo antikos laikų buvo įkvėpimo šaltinis poetams, muzikantams ir rašytojams. Ji minima Homero „Odisėjoje“, Shakespeare’o sonetuose, Anderseno pasakose ir daugelyje kitų literatūros kūrinių.
Šaltiniai:
- https://www.bto.org/understanding-birds/birdfacts/nightingale
- https://www.vle.lt/straipsnis/lakstingalos/
- https://www.livingwithbirds.com/tweetapedia/21-facts-on-nightingale
- https://www.rspb.org.uk/birds-and-wildlife/nightingale
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.