Kai orai ima šilti, dangus prisipildo sparnuotų keliauninkų, kurie, įveikę tūkstančius kilometrų, grįžta į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Paukščių migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių, rodantis ne tik gamtos cikliškumą, bet ir nuostabų paukščių gebėjimą orientuotis bei įveikti neįtikėtinus atstumus. O kada grįžta paukščiai ir kiek kilometrų jie įveikia iki namų, skaitykite toliau šiame straipsnyje
Kodėl paukščiai migruoja?
Paukščiai palieka Lietuvą rudenį dėl trijų pagrindinių priežasčių: maisto trūkumo, nepalankių oro sąlygų ir perėjimo instinktų. Šiltuose kraštuose, pavyzdžiui, Afrikoje ar Pietų Europoje, jie gali lengvai rasti vabzdžių, sėklų ar kitų maisto šaltinių, kurie šiaurėje tampa neprieinami. Tačiau, atėjus pavasariui, dienos pailgėja, gamta atgyja, ir sugrįžę paukščiai randa tinkamas sąlygas perėti bei auginti jauniklius.
Pirmieji pavasario pasiuntiniai: kada grįžta paukščiai?
Pirmieji į Lietuvą parskrenda paukščiai, kurie gali rasti maisto net ir dar nevisiškai nutirpus sniegui. Jau vasario pabaigoje ir kovo pradžioje sugrįžta:
- Pilkosios žąsys: jų gagenimas tampa pirmuoju pavasario ženklu virš laukų ir pievų.
- Didžiosios antys: šie paukščiai peri pelkėse, ežerų pakrantėse ir dažnai pirmieji sugrįžta į savo lizdavietes.
- Dančiasnapiai: plėšrieji ančiukai, kurių mitybos pagrindą sudaro žuvys, randa jų net ir ledokšnių apgaubtuose vandens telkiniuose.
- Kovai: miestų ir kaimų parkuose šie varninių šeimos atstovai užima senus lizdus dar prieš išsprogstant medžių pumpurams.
Masinis paukščių sugrįžimas
Kovas ir balandis – intensyviausias paukščių sugrįžimo laikas. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje vėl pasirodo:
- Pempės: jų šokiai pievose ir būdingas balsas neatsiejami nuo atbundančios gamtos.
- Gervės: šie įspūdingi paukščiai dažnai susiburia pelkėtose vietose, o jų skardūs trimitai girdimi iš toli.
- Baltieji gandrai ir juodieji gandrai: jie įveikia tūkstančius kilometrų, kad vėl sugrįžtų į savo lizdus. Baltieji gandrai dažnai peri arti žmonių, o juodieji – giliuose miškuose.
- Mažieji ereliai rėksniai: šie plėšrieji paukščiai grįžta vėliau nei gandrai, bet jų lizdavietės dažnai būna netoliese.
Gegužę grįžta vėliausiai migruojantys paukščiai, tokie kaip:
- Lakštingalos: jų melodingos giesmės pradeda skambėti šiltomis pavasario naktimis.
- Čiurliai: jie atneša vasarišką nuotaiką ir savo vikriais skrydžiais naikina didelius kiekius uodų bei kitų vabzdžių.
Ilgiausi paukščių migracijos maršrutai
Kai kurie paukščiai įveikia neįtikėtinus atstumus, kad sugrįžtų namo, į Lietuvą:
- Juodieji gandrai skrenda iš Afrikos; jų migracijos kelias gali siekti net 8000 km.
- Kregždės keliauja nuo Pietų Afrikos iki Lietuvos, įveikdamos apie 10000 km.
- Lakštingalos atskrieja iš Rytų Afrikos, jų kelionė trunka apie 7000 km.
- Gervės gali keliauti iš Ispanijos, Prancūzijos ar net iš Šiaurės Afrikos, įveikdamos 3000 – 4000 km.
Kada grįžta paukščiai? (lentelė)
Žemiau pateikiama lentelė su kai kurių paukščių rūšių sugrįžimo laikotarpiais, žiemojimo vietomis ir įveikiamais atstumais:
| Paukščių rūšis | Sugrįžimo laikotarpis | Žiemojimo vieta | Įveikiamas atstumas (km) |
| Žąsys | vasario pabaiga | Vakarų Europa | ~2 000 – 3 000 |
| Didžiosios antys | vasario pabaiga | Vakarų Europa | ~1 500 – 2 500 |
| Dančiasnapiai | vasario pabaiga | Vakarų Europa | ~1 500 – 2 500 |
| Kovai | vasario pabaiga | Pietų Europa | ~1 000 – 2 000 |
| Vieversiai | vasario pabaiga | Pietų Europa | ~1 000 – 2 000 |
| Pempės | kovo pradžia | Vakarų Europa | ~1 500 – 2 500 |
| Gervės | kovo vidurys | Pietų Europa, Šiaurės Afrika | ~3 000 – 4 000 |
| Juodieji gandrai | kovo pabaiga | Rytų ir Pietų Afrika | ~3 000 – 8 000 |
| Baltieji gandrai | kovo pabaiga | Afrika | ~5 000 – 10 000 |
| Kregždės | balandžio pradžia | Pietų Afrika | ~10 000 |
| Lakštingalos | balandžio vidurys | Rytų Afrika | ~7 000 |
| Pečialindos | balandžio pabaiga | Viduržemio jūros regionas | ~2 500 – 5 000 |
| Čiurliai | gegužės pabaiga | Centrinė ir Pietų Afrika | ~6 000 – 8 000 |
Kaip padėti sugrįžtantiems paukščiams?
Paukščiams grįžus svarbu pasirūpinti jų lizdavietėmis bei maisto šaltiniais. Štai kaip galime jiems padėti:
- Inkilų kėlimas. Daugelis paukščių mielai peri inkiluose. Svarbu, kad jie būtų tinkamo dydžio, pakabinti saugiose vietose, apsaugoti nuo plėšrūnų.
- Natūralių buveinių išsaugojimas. Kuo mažiau žmogaus įsikišimo į natūralias gamtos teritorijas, tuo lengviau paukščiams susirasti tinkamas perėjimo vietas.
- Vabzdžių apsaugos priemonės. Nereikėtų naudoti daug chemikalų soduose ir laukuose, nes jie naikina vabzdžius, kurie yra pagrindinis daugelio paukščių maistas.
- Vandens telkinių apsauga. Švarūs vandens telkiniai reikalingi ne tik paukščių maistui, bet ir jų apsiprausimui bei atgaivai.
Paukščių sugrįžimo šventės Lietuvoje
Lietuvoje nuo seno pavasario paukščių sugrįžimas buvo laikomas svarbiu gamtos ženklu, nurodančiu šiltąjį metų laikotarpį. Šios dienos, nors ir šiek tiek pakeitusios savo reikšmę per šimtmečius, tebėra svarbios ir šiandien, primindamos apie gamtos ritmą ir senąsias tradicijas. Ir nors dauguma paukščių sugrįžta anksčiau nei kadaise, vis tiek verta šias dienas prisiminti ir galbūt netgi paminėti, kaip mūsų protėviai minėdavo.
Vieversio diena (vasario 24 d.) žymi pirmųjų pavasario pranašų sugrįžimą. Vieversėlis, kaip vienas pirmųjų paukščių, praneša apie pavasarį. Nors šiandien paukščiai sugrįžta anksčiau nei senovėje, tikėjimai apie vieversį išlieka. Senovėje buvo tikima, kad jei vieversėlis grįžta anksčiau, laukia dar šaltas laikotarpis, o jei vėliau – pavasaris bus ankstyvas.
40-ties paukščių diena, švenčiama kovo 10 d., buvo siejama su tikėjimu, kad 40 rūšių paukščių grįžta į Lietuvą po žiemos. Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną šąla, šalnos užtruks dar 40 dienų. Šią dieną buvo įprasta kepti 40 bandelių, kad gerai derėtų javai. Taip pat šeimos laikydavosi tradicijos praleisti šią dieną namuose, nes buvo manoma, kad kelionė į svečius gali atnešti nesutarimų.
Gandrų diena (kovo 25 d.), arba Gandrinės, pažymi gandro sugrįžimą. Gandras buvo laikomas žiemos pabaigos ženklu, o pirmasis pamatytas gandras nešdavo ženklus apie ateinančius metus. Žmonės tikėdavo, kad jei gandras skraido – metai bus greiti ir sėkmingi, o jei tupia – visi reikalai vyks lėčiau.
Paukščiai grįžta anksčiau nei įprastai
Ši žiema buvo neįprastai šilta, todėl daugelis paukščių į Lietuvą sugrįžo šiek tiek anksčiau. Jau sausio viduryje Žuvinto biosferos rezervate stebėtojai fiksavo pirmąsias pilkąsias žąsis, o vasario pradžioje daugelyje šalies vietų pasirodė ir gervių pulkai. Šis reiškinys rodo, kad paukščiai, ypač trumpesnius atstumus migruojančios rūšys, greitai reaguoja į oro sąlygas. Jei orai ir toliau išliks švelnūs, artimiausiomis savaitėmis galima tikėtis dar gausesnio sugrįžtančių paukščių antplūdžio. Tačiau specialistai įspėja, kad staigus šalčio sugrįžimas gali privesti prie atvirkštinės migracijos – kai kurie paukščiai gali vėl pasitraukti į šiltesnius kraštus.
Ornitologai stebi, kad pirmieji grįžę paukščiai jau ieško vietų lizdams ir pradeda pavasarinį giedojimą. Didesnė dalis vabzdžialesių paukščių dar laukia tinkamesnių oro sąlygų ir gausesnio maisto – jų sugrįžimo tikimasi kovą ir balandį.
Paukščių stebėjimas – gamtos mylėtojų džiaugsmas
Pavasaris – puikus metas stebėti sugrįžtančius paukščius. Įdomu fiksuoti pirmąsias pempes laukuose, klausytis gervių šauksmų virš pelkių, o vėliau gėrėtis lakštingalų giesmėmis miškuose. Paukščių stebėjimas (angl. birdwatching) tampa vis populiaresne veikla, leidžiančia geriau pažinti gamtą ir prisidėti prie paukščių apsaugos.
Paukščių sugrįžimas į Lietuvą – tai vienas gražiausių pavasario reiškinių, simbolizuojantis gyvybės atgimimą, gamtos tvarumą ir žmogaus ryšį su ja. Tad iškėlę inkilą ar tiesiog sustoję pasigrožėti sugrįžtančiais sparnuočiais, galime dar labiau pajusti pavasario džiaugsmą ir stebuklą.
Šaltiniai:
- V. Jusys, S. Karalius, L. Raudonikis „Pažinkime Lietuvos paukščius“, 2017 m.
- S. Paltanavičius „Lietuvos gyvūnų didžioji knyga“, 2020
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.