Lietuvos gamtosaugininkai turi kuo pasidžiaugti – Karšuvos girioje į laisvę paleistas rekordinis skaičius vienų rečiausių mūsų šalies paukščių. Rugsėjo 9 dieną naujus namus miške rado net 14 Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate išaugintų kurtinių.
Tai didžiausias vienu metu į gamtą paleistų kurtinių skaičius nuo specialaus šių paukščių veislyno veiklos pradžios. Gamtininkai tikisi, kad jauni paukščiai sėkmingai prisitaikys prie gyvenimo laisvėje ir sustiprins Karšuvos girioje gyvenančią populiaciją.
O tokia pagalba kurtiniams šiandien itin reikalinga – Lietuvoje šių įspūdingų paukščių likę labai nedaug.
Į Karšuvos girią iškeliavo 5 patinai ir 9 patelės
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija praneša, kad rugsėjo 9 d. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai į laisvę paleido 5 kurtinių patinus ir 9 pateles. Visi 14 paukščių buvo išauginti rezervate veikiančiame kurtinių veislyne. Toks skaičius – rekordas: anksčiau nuo veislyno veiklos pradžios tiek kurtinių vienu metu į laukinę gamtą paleista nebuvo.
Pirmosios paukščių akimirkos laisvėje taip pat buvo skirtingos. Kaip skelbia Jurbarko „Šviesa“, vieni kurtiniai iš transportavimo dėžių ramiai išėjo į mišką, o kiti beveik iš karto pakilo ir nuskrido. Tačiau pats svarbiausias etapas jiems tik prasideda. Nelaisvėje užaugę jauni paukščiai turės prisitaikyti prie natūralių miško sąlygų ir įsilieti į laukinę Karšuvos girios kurtinių populiaciją.
Kurtinys Lietuvoje – vis retesnis miškų gyventojas
Kurtinys (Tetrao urogallus) yra ne tik vienas įspūdingiausių, bet ir vienas labiausiai nykstančių Lietuvos paukščių.
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos duomenimis, visoje Lietuvoje šiuo metu priskaičiuojama vos iki 300 kurtinių patinų. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir saugoma visoje Europoje, be kita ko, steigiant jai svarbias „Natura 2000“ teritorijas.
Kurtinių populiacijoms ypač pavojinga tai, kad jų gyvenimo trukmė laukinėje gamtoje nėra labai ilga. Gamtoje šie paukščiai vidutiniškai išgyvena apie 5–6 metus, todėl net vienas nesėkmingas veisimosi sezonas gali pastebimai paveikti nedidelę vietinę populiaciją.
Skaitykite daugiau apie tai, kaip atrodo kurtinys, kuo skiriasi patinas nuo patelės, kur šie paukščiai gyvena ir kuo minta.
Kurtiniai čia veisiami jau beveik du dešimtmečius
Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate vykdoma speciali kurtinių veisimo programa, kurios tikslas – padėti atkurti nykstančią šių paukščių populiaciją Karšuvos girioje.
Veislynas veiklą pradėjo 2009 metais, o rezultatai jau skaičiuojami ne dešimtimis – kartu su šių metų paukščiais jame išveista ir į laukinę gamtą paleista 119 kurtinių. Šiemet pasiektas dar vienas svarbus etapas: vienu metu gamtai pavyko paruošti ir paleisti net 14 jaunų paukščių.
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas yra ypač svarbi saugoma teritorija. Jo paskirtis – išsaugoti natūralią Viešvilės baseino, Artosios ir Gličio pelkių bei jas supančių Karšuvos girios miškų ekosistemą. Rezervatas taip pat priklauso „Natura 2000“ teritorijų tinklui.
Kodėl išsaugoti kurtinį taip sudėtinga?
Kurtiniui neužtenka tiesiog „miško“. Šiam paukščiui reikalingos tinkamos, ramios ir pakankamai didelės buveinės, todėl rūšies likimas glaudžiai susijęs su miškų ekosistemų būkle.
Dar vienas iššūkis – nedidelė pati populiacija. Kai tam tikroje teritorijoje kurtinių lieka vos keli, kiekvienas nesėkmingas perėjimas, žuvęs paukštis ar prarasta tinkama buveinė tampa gerokai reikšmingesni. Būtent todėl nelaisvėje išaugintų paukščių paleidimas nėra vien simbolinis gamtosauginis gestas. Tikslas – realiai papildyti laukinę populiaciją ir suteikti jai didesnę galimybę išlikti.
Beje, Lietuvos miškuose galima sutikti ir itin neįprastą su kurtiniu susijusį paukštį. Gargatūnas yra retas kurtinio ir tetervino hibridas, turintis abiem rūšims būdingų požymių.
14 naujų kurtinių – nedidelis skaičius, bet svarbus žingsnis
Žvelgiant į visos šalies biologinę įvairovę, keturiolika paukščių gali atrodyti labai mažai. Tačiau kalbant apie rūšį, kurios patinų Lietuvoje skaičiuojama vos iki kelių šimtų, kiekvienas sėkmingai prie laukinės populiacijos prisidėjęs kurtinys yra reikšmingas.
Dabar svarbiausia, kad rugsėjį paleisti jauni paukščiai sėkmingai prisitaikytų prie gyvenimo Karšuvos girioje.
Jeigu bent dalis jų įsitvirtins, išgyvens ir ateityje susilauks palikuonių, rekordinės šių metų išleistuvės taps dar vienu žingsniu siekiant, kad kurtinys Lietuvos miškuose netaptų paukščiu, apie kurį galėtume skaityti tik istoriniuose šaltiniuose.
Pagrindinis šaltinis: Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, 2026-09-10, „Į Karšuvos girią paleistas rekordinis skaičius kurtinių“:
https://mlietuva.lrv.lt/lt/naujienos/i-karsuvos-giria-paleistas-rekordinis-kurtiniu-skaicius-3qb/
Papildomas šaltinis: Jurbarko „Šviesa“, 2026-09-10, „Karšuvos girioje – rekordinės kurtinių išleistuvės (video)“:
https://jurbarkosviesa.lt/karsuvos-girioje-rekordines-kurtiniu-isleistuves-video/