Kambarinė musė (Musca domestica) – viena plačiausiai paplitusių ir geriausiai žmogui žinomų vabzdžių rūšių pasaulyje. Šis nepaprastai prisitaikantis dvisparnių būrio atstovas tapo neatskiriama žmogaus būstų dalimi, lydėdamas civilizaciją jau tūkstančius metų.
Kambarines muses galima pastebėti visur, kur gyvena žmonės – namuose, fermose, restoranuose, turguose, kur jos ieško maisto, poruojasi ir deda kiaušinėlius. Šiuos vabzdžius galite išvysti skraidančius apie maistą, organines atliekas ar lengvai judančius ore su nepaprastu manevringumu. Straipsnyje aptarsime šiai konkrečiai rūšiai būdingas ypatybes bei jos gyvenimo būdą.
Musė: pagrindiniai faktai
| Savybė | Informacija |
| Dydis | 6–7 mm ilgio, 13–15 mm išskleistais sparnais |
| Svoris | 12–20 mg |
| Veisimosi sezonas | Visus metus šiltose patalpose; lauke – gegužė–rugsėjis |
| Gyvenimo trukmė | 15–30 dienų vasarą; iki 2 mėn. vėsesnėmis sąlygomis |
| Buveinė | Žmogaus gyvenamoji aplinka, ūkiai, miestai; paplitusi visuose žemynuose |
| Mėgstamiausias maistas | Organinės liekanos, cukriniai produktai, skystis |
| Grėsmės | Pesticidai, švarūs butai, žemos temperatūros |
Kaip atpažinti musės patelę, patiną bei jauniklius
Kambarinės musės lytinio dimorfizmo požymiai nėra labai išreikšti, tačiau yra keletas bruožų, padedančių atskirti skirtingus individus. Musė patelė yra šiek tiek didesnė už patiną, su platesniu ir apvalesniu pilveliu, pritaikytu kiaušinėlių nešimui. Jos akys yra gana didelės, bet tarp jų lieka aiškus tarpas galvos viršuje. Patelės pilvelio galas yra šiek tiek smailesnis, su matomu kiaušinėlių dėjimo aparatu (ovipozitoriumi). Jos elgesys aktyvesnis ieškant tinkamų vietų kiaušinėlių dėjimui – dažnai lekioja apie organines liekanas, išmatas ar pūvančius produktus.
Kambarinės musės patinas yra šiek tiek mažesnis ir kompaktiškesnis nei patelė. Jo akys yra didesnės ir išsidėsčiusios arčiau viena kitos, kartais beveik susiliečiančios galvos viršuje. Patino pilvelis yra siauresnis ir apvalus gale. Jis dažniausiai demonstruoja aktyvesnį skraidymo elgesį, ypač ieškodamas patelių poravimosi tikslais.
Jaunikliai (lervos) yra kreminiai baltos spalvos, kūgiškai pailgos formos, be kojų ir aiškiai išreikštos galvos. Musės lervos pasiekia 10–14 mm ilgį ir turi charakteringą aštuonių segmentų kūną. Jos vystosi drėgnoje organinėje medžiagoje – mėšle, komposte, šiukšlėse, pūvančiuose maisto likučiuose. Lervos aktyviai maitinasi, kelis kartus keisdamos odą per 3–7 dienas. Prieš virsdamos suaugėliais, jos transformuojasi į tamsiai rudas, ovalios formos lėliukes (pupas), kurios yra apie 6 mm ilgio.
Musės veisimosi sezonas
Kambarinės musės veisimosi sezonas priklauso nuo temperatūros sąlygų. Šiltose patalpose jos gali veistis visus metus, tuo tarpu Lietuvoje lauke aktyvus veisimasis vyksta nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio.
Poravimas prasideda patino viliojimo ritualu – jis sekioja patelę, liesdamas ją savo antenomis ir kojytėmis. Kai patelė sutinka, poravimas vyksta greitai ir trunka tik kelias minutes. Vienas poravimas užtikrina kelių kiaušinėlių dėjimų apvaisinimą.
Po sėkmingo poravimosi patelė ieško tinkamos vietos kiaušinėlių dėjimui. Ji teikia pirmenybę šviežioms organinėms liekanoms, ypač gyvūnų mėšlui, kompostui ar pūvančiam maistui. Patelė deda 75–150 baltų, ovalių kiaušinėlių vienoje vietoje, formuodama nedidelę krūvelę.
Musės vystymasis yra nepaprastai greitas esant palankioms sąlygoms (25–30 °C temperatūrai):
- kiaušinėliai išsirita per 12–24 valandas;
- lervos vystosi 3–7 dienas;
- lėliukės stadija trunka 3–6 dienas;
- nuo kiaušinėlio iki suaugėlio – 7–14 dienų.
Viena patelė per savo gyvenimą gali padėti 400–900 kiaušinėlių 4–6 atskirais kiaušinių dėjimais. Šis greitas vystymasis ir didelis vaisingumas paaiškina, kodėl kambarinių musių populiacija gali būti tokia neįtikėtinai gausi vasaros metu.
Kuo maitinasi musė
Kambarinės musės yra visaėdės oportunistės su plačiu maisto spektru, prisitaikančios prie žmogaus buities aplinkos:
- Cukringi produktai yra labiausiai mėgstamas kambarinės musės maistas. Jos aktyviai ieško vaisių sulčių, medaus, cukraus, saldumynų, gėrimų liekanų. Šie angliavandeniai suteikia greitą energiją skraidymui ir kasdienos veiklai.
- Organinės liekanos traukia muses kaip kiaušinėlių dėjimo vietos ir maisto šaltinis. Jos maitinasi pūvančiais vaisiais, daržovėmis, mėsos liekanomis, duonos trupiniais. Ypač mėgsta rūgstančius produktus.
- Gyvūnų išmatos yra pagrindinis musės lervų vystymosi substratas ir suaugėlių maisto šaltinis. Mėšlas suteikia reikalingų baltymų ir kitų maistinių medžiagų.
- Skysčiai – musė mėgsta pieno produktus, alkoholinius gėrimus, sultis, net prakaitą ar ašaras, iš kurių gauna druskų ir baltymų.
- Maisto atliekos iš šiukšlių, virtuvės paviršių, naminių gyvūnų maistas – kambarinė musė aktyviai pasinaudoja visomis prieinamomis maisto galimybėmis žmogaus aplinkoje.
Kambarinės musės turi unikalų maisto virškinimo būdą – jos išskiria seiles su virškinimo fermentais ant maisto paviršiaus, po to išgeria jau iš dalies suvirškintą skystą maistą pro savo kempinėlės formos proboscį. Šis metodas leidžia joms maitintis net kietomis medžiagomis.
Kokius garsus skleidžia musė
Kambarinės musės skleidžia charakteringą zirzimas, kuris yra vienas iš labiausiai atpažįstamų namų garsų. Šis garsas atsiranda dėl labai greitų sparnų mostų – 190–350 mostų per sekundę. Skrydžio zirzimas skiriasi priklausomai nuo musės veiklos. Normalaus skrydžio metu ūžimas yra tolygus ir vidutinio tembro. Kambarinės musės zirzimas paprastai skamba apie 350 Hz dažniu, kas atitinka F toną virš centro C.
Poravimosi signalai – patinai keičia savo sparnų mostų ritmą artėdami prie patelių. Jie gali dažniau ir trumpiau suplakti sparnais, sukeldami aukštesnio tono ūžimą, kuris veikia kaip „meilės daina“ kambarinės musės pasaulyje.
Teritorijos gynybos garsai – kambarinės musės patinai kartais gina mėgstamas vietas (šviežio maisto šaltinius) ir gali skleisti intensyvesnį ūžimą, perspėdami kitas muses.
Pavojaus reakcijos – išgąsdinta ar persekiojama kambarinė musė staiga keičia ūžimo intensyvumą ir dažnį, dažnai skleisdama trumpus, staigius garso sprogimus keisdama skrydžio kryptį.
Nutūpimo garsai – kai kambarinė musė nutūpia ant paviršiaus, ji dažnai tęsia trumpus sparnų mostus, sukeldama švelnesnį, pertraukiamą ūžesį.
Šis ūžimas ne tik padeda musėms komunikuoti, bet ir informuoja apie jų buvimą kitas gyvūnas. Daugelis plėšrūnų, įskaitant vorus, naudoja šį garsą kambarinių musių lokalizavimui.
Musė žiemą
Žiemos laikotarpis musėms – sudėtingas iššūkis, kuriam jos prisitaiko įvairiais būdais, priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir prieglobsčio galimybių. Pagrindinė kambarinės musės išlikimo strategija – šiltų patalpų paieška. Jos slepiasi šildomuose pastatuose – namuose, fermose, šiltnamiuose ar sandėliuose. Tokiose vietose musės gali likti aktyvios visą žiemą ir net tęsti veisimąsi. Jei patalpos vėsesnės, musės tampa mažiau aktyvios – jos nesileidžia į tikrą žiemos miegą, bet pereina į pusiau aktyvų būvį. Tuo metu ilgai tūno nejudėdamos ant sienų ar lubų ir kartais suaktyvėja, kai dienos būna šiltesnės.
Norėdamos išvengti šalčio, musės ieško saugių, uždarų vietų – sienų plyšių, palėpių kampų, tarpų už baldų ar po lentynomis. Dažnai jos slepiasi grupėmis, kad padėtų viena kitai išlaikyti šilumą. Žiemą sumažėja ir jų medžiagų apykaita – musės mažiau juda, rečiau maitinasi, tad joms pakanka mažesnio maisto kiekio. Nors šaltis šioms musėms pavojingas, jos gali trumpai išgyventi net esant nedidelei neigiamai temperatūrai – iki maždaug -5 °C, tačiau tokiomis sąlygomis jų gyvenimo trukmė gerokai sutrumpėja.
Kai pavasarį temperatūra pakyla virš 10 °C, musės vėl tampa aktyvios. Išlikusios žiemą patelės greitai pradeda dėti kiaušinėlius, taip sudarydamos pagrindą naujai populiacijai. Lietuvos sąlygomis kambarinių musių per žiemą smarkiai sumažėja, o pavasarį jų skaičius atsikuria iš nedidelės grupės išlikusių individų ir iš šiltesnių vietovių atkeliaujančių musių.
Įdomūs faktai ir ypatingi kambarinės musės gebėjimai
- Kosmopolitinė rūšis – kambarinė musė yra viena iš nedaugelio vabzdžių rūšių, paplitusių visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Ji lydi žmogų visur, kur jis gyvena.
- Nepaprastas matymas – musės sudėtingos akys susideda iš 4000 mažų objektyvų (ommatidijų), leidžiančių matyti 360 laipsnių kampu. Jos užfiksuoja judėjimą 5 kartus greičiau nei žmogaus akis.
- Akrobatinis skraidymas – kambarinės musės gali skristi aukštyn kojomis, staiga keisti kryptį, kabėti ore vienoje vietoje. Jos sparnų mostų dažnis leidžia joms itin manevringai judėti erdvėje.
- Kojytes „ragautojos“ – musės kojytėse yra chemoceptoriai, leidžiantys ragauti maistą tiesiog užlipant ant jo. Jos skiria saldų, rūgštų, kartų ir sūrų skonį.
- Ligų platinimas – kambarinės musės gali platinti daugiau nei 100 skirtingų ligų sukėlėjų, įskaitant Salmonella, E. coli, choleros vibrijoną. Jos perneša patogenus ant kojų ir proboscio (straubliuko).
- Greitas vystymasis – optimaliomis sąlygomis (temperatūroje apie +30 °C) kambarinė musė gali išsivystyti nuo kiaušinėlio iki suaugėlio per 7 dienas, todėl per vasarą gali pasikeisti net 10–12 kartų.
- Feromonų naudojimas – kambarinės musės naudoja sudėtingą cheminių signalų sistemą komunikacijai. Patelės išskiria lytinį feromoną, prikviečiantį patinus iš didelių atstumų.
- Antiseptiniai sugebėjimai – musė gali naikinti tam tikrus patogenus savo organizme per specialius antimikrobinius peptidus.
- Moksliniai tyrimai – musės naudojamos moksliniuose tyrimuose kaip modeliniai organizmai genetikos, neuromokslų ir elgesio studijoms.
- Kūno temperatūros reguliavimas – musė gali reguliuoti savo kūno temperatūrą keisdama sparnų mostų intensyvumą ir elgesį, ieškodama šiltesnių ar vėsesnių vietų.
Šaltiniai:
- https://www.britannica.com/animal/housefly
- https://www.idph.state.il.us/envhealth/pcfilthflies.htm
- https://edis.ifas.ufl.edu/publication/IN205
- https://www.sanbi.org/animal-of-the-week/common-housefly/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.