Namelis antims: kaip padėti paukščiams išgyventi žiemą?

Turinys

Kai ežerai ir tvenkiniai pradeda trauktis ledu, o temperatūra krenta žemiau nulio, daugelis Lietuvos ančių išskrenda į šiltesnius kraštus. Tačiau ne visos antys migruoja – dalis populiacijos lieka žiemoti vietoje, ypač prie neužšąlančių vandens telkinių ar miestuose, kur žmonės jas pamaitina. Šioms drąsioms antims žiema tampa tikru išbandymu – trūksta maisto, vandens telkiniai užšąla, o ekstremalūs šalčiai gali būti mirtini. Vienas iš būdų padėti – specialus namelis antims, kuris suteikia apsaugą nuo šalčio, vėjo ir sniego.

Kodėl antims reikalingas žieminis prieglobstis

Antys yra vandens paukščiai, prisitaikę gyventi šaltuose kraštuose, tačiau jų išlikimo strategija priklauso nuo galimybės rasti maistą ir prieglobstį. Lietuvoje žiemoja kelios ančių rūšys – dažniausiai didžiosios antys, kurios prisitaikė gyventi šalia žmonių ir išmoko išnaudoti antropogeninę aplinką.

Žiemą antys susiduria su trimis pagrindinėmis problemomis: maisto trūkumu, vandens telkinių užšalimu ir ekstremaliais šalčiais. Nors ančių plunksnos gerai izoliuoja nuo šalčio, ilgalaikis didelis šaltis (-20 °C ir žemiau) gali būti pavojingas, ypač silpnesnėms ar sužeistoms antims. Naktimis, kai temperatūra krenta žemiausiai, antims reikia prieglobsčio, kur jos galėtų pasislėpti nuo vėjo ir išlaikyti kūno šilumą.

Natūraliomis sąlygomis antys žiemą slepiasi tankiose nendrėse, viksvose, po pakrantės krūmais ar netgi sniege, kur jos įsirausia ir leidžia sniegui jas uždengti kaip natūralia izoliacija. Tačiau urbanizuotose teritorijose tokių vietų trūksta – pakrantės sutvarkytos, nendrės išpjaunamos, o krūmynai retinami. Dirbtinis žieminis namelis antims gali tapti gyvybiškai svarbiu prieglobsčiu tokiomis sąlygomis.

Namelis antims žiemai

Žiemą antims reikalingi specialūs nameliai, kurie užtikrina saugią ir šiltą pastogę šalčiausiu metų laiku. Tokie inkilai skirti ne vienai, o kelioms antims kartu – paprastai juose nakčiai glaudžiasi 3–6 paukščiai, kurie dalijasi kūno šiluma ir lengviau ištveria šalčius.

Žieminis inkilas turi būti pakankamai talpus – rekomenduojamas dugno dydis apie 60×80 cm arba 70×70 cm, aukštis 50–60 cm. Tokie matmenys leidžia paukščiams patogiai įsikurti ir judėti.

Labai svarbi namelio įrengimo vieta: jis gali būti įkurdintas nedideliame aukštyje – 0,5–2 metrų nuo žemės, o kai kuriais atvejais net ir tiesiog ant žemės ar ledo platformos. Žiemą plėšrūnų aktyvumas mažesnis, todėl inkilai gali būti įrengiami arčiau paviršiaus.

Kad inkilas išlaikytų šilumą, būtina pasirūpinti storesnėmis sienomis ir izoliacine medžiaga. Įėjimo anga turėtų būti mažesnė, kad neišeitų per daug šilumos. Viduje būtina pakloti storą 10–15 cm šiaudų sluoksnį – jis ne tik izoliuoja, bet ir sudaro minkštą, sausą guolį, į kurį antys gali įsirausti.

Ventiliacija žieminiame inkile turi būti minimali – pakanka vienos mažos angos viršuje, kad vyktų oro cirkuliacija, tačiau neišeitų per daug šilumos.

Tokie inkilai tampa saugia užuovėja, kurioje antys gali sėkmingai išgyventi atšiauriausias žiemos naktis.

Namelis antims: gamyba žingsnis po žingsnio

Žieminio inkilo gamyba reikalauja kruopštumo, nes nuo jo priklauso, ar antys jame glaustis šalčiausiomis naktimis:

Pirmiausia reikia suplanuoti matmenis. Dugnas turėtų būti apie 60×80 cm arba 70×70 cm, sienos – 50–60 cm aukščio. Stogelis daromas 5–10 cm didesnis už dugną, kad lietus ar sniegas nubėgtų, o įėjimo anga išpjaunama 20×25 cm dydžio (stačiakampė) arba apie 18 cm skersmens (apvali).
Išpjovus dugną, keturias sienas ir stogą, verta apsvarstyti dvigubų sienų konstrukciją. Tam išorinės sienos daromos iš storesnių, 2,5 cm lentų, vidinės – iš plonesnių, o tarp jų paliekamas 3–5 cm tarpas, užpildytas šiaudais, polistirolu ar avių vilna. Taip sukuriamas iki 7–10 cm storio šiltinimo sluoksnis, kuris ypač svarbus žiemą.
Ventiliacija turėtų būti minimali – užtenka vienos ar dviejų nedidelių, 1–1,5 cm skersmens angų ties viršutine sienų dalimi. Įėjimo anga išpjaunama priekinėje sienoje, maždaug 5–10 cm nuo dugno, kad paukščiams būtų patogu įeiti.
Dugnas taip pat izoliuojamas – po juo galima pritvirtinti polistirolo plokštę ar įrengti dvigubą sluoksnį su šiaudais. Surinkimas vyksta tokia tvarka: pirma sustatomos sienos, jos pritvirtinamos prie dugno, tuomet uždedamas stogelis. Pastarasis gali būti nuimamas, kad būtų lengviau prižiūrėti vidų. Ant stogo užklojama vandeniui nelaidi danga – bituminė, drobė ar kitas atsparus sluoksnis.
Viduje būtina pakloti 10–15 cm storio sausų šiaudų, šieno ar drožlių sluoksnį. Tai taps natūraliu guoliu, kuriame antys gali įsirausti ir išlaikyti šilumą. Baigiant darbą, išorę verta padengti ekologišku impregnantu arba dažais, o vidų palikti natūralų arba apdoroti linų aliejumi. Galiausiai namelis pritvirtinamas – jis gali būti pakabinamas arba pastatomas ant žemės platformos.

Kur ir kaip įrengti namelį antims žiemoti

Namelis antims turi būti pastatytas taip, kad antys jaustųsi saugios, turėtų lengvą priėjimą prie vandens ir apsaugą nuo vėjo. Geriausia vieta – vos už kelių metrų nuo vandens krašto, o dar geriau – tiesiai virš vandens ant platformos ar pontono. Labai svarbu, kad šiaurinė ir vakarinė pusės būtų užstotos krūmais, sienele ar natūraliais kraštovaizdžio elementais, o įėjimas atsuktas į pietus ar pietryčius, kad inkilą sušildytų saulė. Idealu rinktis vietas prie neužšąlančių vandens plotų – upių srovių, aeruojamų tvenkinių ar šiltesnių vandens telkinių.

Tvirtinimui yra keli būdai. Inkilą galima statyti ant pakeltos žemės ar ledo platformos, maždaug 1–2 metrus nuo vandens krašto. Platforma turėtų būti bent 20–30 cm virš paviršiaus, kad neužpustytų sniegas ir neužlietų vanduo. Kitas variantas – pontonas: inkilas įrengiamas ant plūduriuojančios platformos, prie kurios antys gali tiesiog įplaukti. Jei pasirinktas stulpas pakrantėje, jis turėtų būti 0,5–1,5 m aukščio, o prie inkilo verta pritvirtinti rampą ar nedidelę platformą, palengvinančią patekimą. Taip pat galima pritvirtinti inkilą prie prieplaukos, tiltelio ar kitos tvirtos konstrukcijos prie vandens.

Kad inkilas atliktų savo funkciją, būtina užtikrinti stabilumą – jis turi būti tvirtai pritvirtintas, kad jo nenupūstų vėjas ar nenuneštų audra. Jei naudojama plūduriuojanti platforma, reikia pasirūpinti, kad ji neišsiverstų nuo ančių svorio. Be to, prieiga turi būti lengva ir saugi, kad paukščiai galėtų nevaržomai įeiti bei išeiti. Šalia inkilo naudinga įrengti ir maitinimo vietą, taip pritraukiant daugiau paukščių.Top of Form

Kur ir kaip įrengti inkilą antims žiemoti

Papildoma pagalba antims žiemą: maitinimas ir vanduo

Vien inkilo neužtenka – žiemą antims reikia ir maisto, ir neužšąlančio vandens.

Maitinimas. Duokite miežių, avižų, kukurūzų, mirkytų žirnių ar specialių lesalų vandens paukščiams. Nedera maitinti duona, ypač balta ar supelijusia, taip pat sūriais gaminiais ar saldumynais. Maitinkite nedideliais kiekiais 1–2 kartus per dieną, maistą berkite į vandenį arba prie kranto, bet ne ant ledo.

Vanduo. Jei telkinys užšąla, galima naudoti aeratorių, plūduriuojantį šildytuvą, pralaužti nedidelę eketę ar pastatyti dubenį su vandeniu šalia inkilo (jį reikia kasdien pakeisti).

Svarbiausia – nepamiršti, kad duona antims kenkia, todėl jos niekada neduokite.

Dažniausios klaidos padedant antims žiemoti

Net ir norėdami padėti, žmonės dažnai padaro klaidų, dėl kurių inkilai ar maitinimas tampa nenaudingi, o kartais net pavojingi. Štai ko reikėtų vengti:

Inkilas toli nuo vandens – 50+ metrų nuo telkinio antys juo nesinaudos.
Bloga izoliacija – plonas inkilas žiemą nesulaiko šilumos.
Per didelė ventiliacija – angos išleidžia visą šilumą.
Mažas dydis – vienai ančiai skirtas inkilas neefektyvus, reikia vietos 3–6 antims.
Nėra neužšąlančio vandens – be jo antys iškeliaus kitur.
Maitinimas tik duona – tai pavojinga, reikia naudoti tinkamą maistą.
Nereguliarus šiaudų keitimas – drėgni šiaudai nebešildo, juos keiskite kas 2–3 savaites.
Neprižiūrimas inkilas – sniegas užpusto įėjimą, stogelis gali lūžti, todėl reikia reguliarios priežiūros.

Inkilas antims – paprastas būdas išgelbėti gyvybes

Žiemojimo inkilas antims nėra prabanga – tai gali būti gyvybiškai svarbi priemonė, padedanti išgyventi žiauriausius šalčius. Kai temperatūra krenta žemiau -15 °C, o vėjas stiprėja, net tvirčiausios antys patiria stresą. Turėdamos prieiga prie šilto, saugaus prieglobsčio, jos gali atsistatyti naktį ir išgyventi net labiausiai ekstremalias sąlygas.

Įrengti žieminį inkilą – tai paprasta, bet reikšminga pagalba vandens paukščiams. Kartu su tinkamu maitinimu ir vandens prieigos užtikrinimu, galite išgelbėti dešimtis ančių gyvybių per vieną žiemą. Be to, ančių, kurios naudojasi jūsų įrengtu inkilu, stebėjimas suteikia džiaugsmo ir pasitenkinimo – žinote, kad jūsų pastangos ne veltui.

Svarbu prisiminti, kad visos laukinės antys Lietuvoje yra saugomos įstatymų. Maitinimas, inkilo įrengimas ir pagalba žiemą yra legalūs ir skatinami veiksmai, tačiau antys lieka laukiniais gyvūnais ir jų nedera bandyti prijaukinti ar laikyti nelaisvėje.

Galbūt pirmąją žiemą namelis antims nebus aktyviai naudojamas – antims reikia laiko jį atrasti ir priprasti. Tačiau kantrybė ir nuosekli priežiūra atsipirks. Kai šaltą žiemos naktį pamatysite kelias antis, besiglaudžiančias jūsų paruoštame inkile, suprasite, kad jūsų pastangos išgelbėjo gyvybes ir padėjo šiems nuostabiems paukščiams išgyventi sunkiausius metus laikus.

Namelis antims – paprastas būdas išgelbėti gyvybes

Žieminis namelis antims – būsimas perėjimo namelis

Žieminis inkilas ne tik saugo antis šalčiausiomis naktimis, bet ir ruošia jas pavasariui. Paukščiai jau pažįsta saugią vietą, todėl kai ateina perėjimo sezonas, patelės mielai renkasi tą patį inkilą kiaušinių perėjimui. Storesnės sienos ir izoliacija, kurios buvo svarbios žiemą, pavasarį padeda išlaikyti tinkamą mikroklimatą viduje, saugo nuo drėgmės ir vėjo, todėl inkilas tampa patikima vieta jauniklių auginimui. Taip vienu statiniu padedama ne tik išgyventi žiemą, bet ir sėkmingai veistis.

Šaltiniai:

Namelis antims: kaip padėti vandens paukščiams išgyventi šaltuosius mėnesius?