Didžioji antis – kvaksinti kaimynė prie vandens telkinių

Didžioji antis (Anas platyrhynchos) yra viena iš plačiausiai paplitusių ir lengvai atpažįstamų vandens paukščių Lietuvoje. Šis plačiai paplitęs vandens paukštis mėgsta įvairius vandens telkinius – nuo ežerų ir upių iki tvenkinių bei pelkių. Liaudies pasakojimuose antis dažnai minima, kaip gudrus ir apsukrus paukštis, o jos balsas – tarsi ryto pranašas, pažadinantis gamtą iš miego. Susipažinkime ir aptarkime šios rūšies ypatybes detaliau.

Didžioji antis – pagrindiniai faktai

Dydis	Apie 55-62 cm
Svoris	Apie 800-2000 g
Veisimosi sezonas	Kovo-liepos mėn.
Gyvenimo trukmė	Apie 3 metai
Buveinė	Įvairūs vandens telkiniai
Mėgstamiausias maistas	Vandens augalai, bestuburiai, varlės
Grėsmės	Buveinių nykimas, vandens tarša

Kaip atpažinti anties patelę, patiną bei jauniklį

Didžioji antis labai lengvai atpažįstama ir, tai tikrai dažnas paukštis sutinkamas įvairiuose vandens telkiniuose. Patinėlį nuo patelės atskirti labai paprasta. Patinėlio galva yra ryškiai žalia ir blizganti, tai pagrindinis skiriamasis bruožas. Snapas yra geltonas arba gelsvai žalias. Kaklą juosia baltas žiedas, atskiriantis anties žalią galvą nuo rudos krūtinės. Kūno šonai pilki, nugara ruda, o pasturgalis ir viršutiniai bei apatiniai uodegos dangalai – juodi. Patinėlio kojos – koralo raudonumo spalvos. Patinėlio sparnų veidrodėlis yra violetinės-mėlynos spalvos, su juodu apvadu ir baltais kraštais.

Didžiosios anties patelė yra margai rudos spalvos, su tamsesnėmis ir šviesesnėmis rudomis dėmėmis. Jos galvos viršus yra tamsiai rudas, o per akį eina tamsiai ruda juosta. Likusi galvos dalis yra šviesesnė. Patelių sparnų veidrodėlis kaip ir patino, violetinės-mėlynos spalvos, su juodu apvadu ir baltais kraštais. Anties snapas oranžinis su rudomis dėmėmis, o kojos – oranžinės.

Anties jaunikliai pilkšvai rudi su šviesesniais ir tamsesniais dryžiais per kūną. Jų galva yra rusvai gelsva su tamsesne juosta einančia per akį. Kūno spalvos panašios į patelės, bet mažiau kontrastingos ir ne tiek ryškiai margos. Snapas gelsvas, o kojos šviesiai oranžinės.

Anties veisimosi sezonas

Didžiųjų ančių veisimosi sezonas paprastai prasideda ankstyvą pavasarį ir gali tęstis iki vėlyvos vasaros. Dažniausiai sezonas prasideda nuo kovo mėnesio. Porų formavimasis prasideda dar žiemos mėnesiais, o dauguma porų susiformuoja dar prieš prasidedant veisimosi sezonui. Patelės viliojamos su įvairiais patinėlių pasirodymais, pavyzdžiui, specifiniai galvos judesiai, plunksnų tvarkymas ir kedenimas su snapu, bei vokaliniai patinėlio pasirodymai. Susiformavus porai, antys išlieka monogamiškos viso sezono metu.

Kur antis gyvena ir suka lizdus

Dažniausiai anties buveinė yra šlapynės, gėlavandeniai ežerai, tvenkiniai, upės ir upeliai, kur vandenyje auga daug plūduriuojančios, iškylančios ir panirusios vandens augalijos. Šlapynėse taip pat gausu vandens bestuburių, kuriais antys maitinasi. Šiuos paukščius dažnai galima pamatyti pelkėtose vietovėse, kur yra seklus vanduo ir tanki augalija. Jos nebijo ir žmonių kaimynystės, todėl išvysite miestų parkuose.

Lizdo vietą patelė renkasi netoli vandens. Jis paprastai statomas ant žemės, paslėptas aukštoje žolėje, nendrynuose ar krūmuose. Kartais lizdai kraunami ir medžių drevėse. Lizdas negilaus dubens formos, susuktas iš žolių, lapų ir kitų augalų. Vidus išklotas patelės išpešiotais pūkais. Patelė vidutiniškai padeda nuo 8 iki 13 kiaušinių. Jie yra šviesiai žalsvi arba pilkšvai balti. Peri tik patelė apie 26–30 dienų. Šiuo laikotarpiu patelė tik trumpam palieka lizdą pasimaitinti, uždengdama kiaušinius pūkais, kad jie išliktų šilti jai nesant.

Kaip skamba anties skleidžiamas balsas

Antis neturi gražios giesmės, bet ją atskirsite iš garsaus ir kvaksėjimo. Šių paukščių giesmė dažnai girdima, ypač veisimosi sezono metu. Patinėlio kvaksėjimas yra ramus, santūrus ir girdimas kaip “kvat-kvat-kvat” arba “kvek-kvek”. Šis garsas yra trumpas ir monotoniškas. Patelės balsas yra garsesnis ir aštresnis. Jos kvaksėjimas dažnai apibūdinamas kaip “kvek-kvek-kvek” arba “kuak- kuak – kuak”, ir yra dažnesnis bei intensyvesnis nei patinėlio. Na, o jaunikliai išsiskiria švelniu čirškėjimu, kuris gali būti apibūdinamas kaip „kliuk-kliuk“ arba „piy-piy“. Jie naudoja savo balsą komunikacijai su mama.

Kuo maitinasi ir kur žiemoja antis

Antis yra visaėdė, todėl jos mityba yra labai įvairi ir priklauso nuo sezono bei buveinės. Pagrindinę mitybos dalį sudaro augalinės medžiagos, tokios kaip vandens augalų lapai, šaknys, sėklos, bei grūdai. Šios antys taip pat mėgsta maitintis mažais bestuburiais – vabzdžiais, kirminais, moliuskais ir vėžiagyviais, kurie sudaro svarbią mitybos dalį, ypač veisimosi sezono metu, kai reikia daugiau baltymų.

Antys dažnai plaukioja po seklius vandenis, kur snapu kabina maistą iš vandens paviršiaus arba jį kasa iš dugno. Žiemą, kai natūralių maisto šaltinių sumažėja, jos dažnai lankosi dirbamuose laukuose, kur randa grūdų ir kitų augalų likučių.

Lietuvoje šis paukštis žiemoja tik dalinai. Atėjus rudeniui, daugiausia spalio pabaigoje, antys išskrenda, bet mažesnė dalis lieka žiemoti. Iš šiltesnių kraštų, jos parskrenda kovo–balandžio mėnesiais. Žiemą antys renkasi didelius, neužšąlusius ežerus, upes, kuriuose pakankamai maisto ir prieigos prie vandens.

Įdomūs faktai apie antis

Didžiosios antys plaukia laikydamos uodegą virš vandens. Jausdamos pavojų jos tiesiai iš vandens geba pakilti į orą.
Ančiukų mitybos pagrindą sudaro vien tik vabzdžiai. Vėliau tik augdami jie pereina prie augalinės mitybos.
Antys savo jauniklių nemaitina, nes jie patys sugeba susirasti maisto, kai tik palieka lizdą.
Vasaros metu antys šeriasi savo plunksnas. Dėl to, kurį laiką jos tampa ypač pažeidžiamos, nes negali skraidyti.
Snapo ir kojų spalvos ryškumas rodo, kad antis tinkamai maitinasi ir turi stiprią imuninę sistemą. Todėl ji tampa patrauklia ir trokštama partnere.

Šaltiniai: