Paprastasis krantinis tilvikas (Actitis hypoleucos) priklauso sėjikinių paukščių būrio šeimai. Lietuvoje gyvena net trisdešimt skirtingų jų rūšių. Šį kartą susipažinkime su krantiniu tilviku – paukščiu, kuris savo išvaizda itin susilieja su aplinka, be to jis vos mažesnis už varnėną. Jį dažniausiai pastebėsite smėlėtose vandens telkinių pakrantėse. Dėl savo kuklumo tilvikas net įkvėpė tautosakos frazeologizmą „plikas kaip tilvikas“, puikiai perteikiantį šio paukščio paprastą ir nepretenzingą išvaizdą. Šiame straipsnyje aptarsime paukštelio biologiją, jo elgesį ir gyvenimo būdą.
Paprastasis krantinis tilvikas – pagrindiniai faktai
| Dydis | Apie 18–20 cm |
| Svoris | Apie 30–50 g |
| Veisimosi sezonas | Gegužės-birželio mėn. |
| Gyvenimo trukmė | Apie 5–10 metų |
| Buveinė | Pakrantės, ežerų ir upių pakraščiai, pelkės, drėgnos pievos |
| Mėgstamiausias maistas | Smulkūs bestuburiai – vabzdžiai, kirmėlės, moliuskai |
| Grėsmės | Buveinių nykimas, krantų urbanizacija, žmogaus trikdymas veisimosi laikotarpiu |
Kaip atpažinti tilviko patelę, patiną bei jauniklį
Krantinis tilvikas (Actitis hypoleucos) pasižymi nedideliais išvaizdos skirtumais tarp patinų, patelių ir jauniklių.
Patinas turi ryškesnį kontrastą tarp pilkos viršutinės kūno dalies ir baltos apatinės dalies. Jo krūtinė ir pilvas yra baltesni, o ant kaklo ir krūtinės matomos tamsios dėmelės. Nugara juosvai dėmėta, o ant sparnų yra balta juosta. Snapas ilgas, tiesus ir tamsus, o kojos pilkos spalvos.
Patelės išvaizda yra panaši į patinų, tačiau jos kūno spalvos yra šiek tiek blyškesnės. Pilka viršutinė kūno dalis yra mažiau kontrastinga su balta apatine dalimi. Tamsios dėmės ant kaklo ir krūtinės yra mažiau ryškios. Nugara ir sparnai panašūs į patinų, tačiau spalvos švelnesnės.
Jaunikliai yra pilkai rudi su šviesesniais pilvais. Jų viršutinė kūno dalis yra rusvai pilka su šviesesnėmis dėmelėmis, o apatinė dalis – balta su šviesiomis dėmėmis. Jaunikliai dar neturi ryškių tamsių dėmelių ant kaklo ir krūtinės, kurios atsiranda vėliau. Nugara ir sparnai yra rusvai pilki su šviesiais kraštais.
Tilviko veisimosi sezonas
Krantiniai tilvikai veisimosi sezoną pradeda pavasarį, dažniausiai balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Šiuo laikotarpiu suaugusieji paukščiai grįžta į savo veisimosi teritorijas, kur pradeda kurti poras ir pasiruošti lizdų statybai. Lizdą krantiniai tilvikai krauna ant žemės, dažniausiai šalia vandens telkinių – upių, ežerų ar pelkių pakrančių. Jie renkasi vietas su gausia augalija, kuri suteikia tam tikrą apsaugą nuo plėšrūnų. Lizdas dažnai būna įrengtas nedidelėje duobutėje, išklotoje sausa žole, samanomis ar kitais augalų fragmentais.
Patelė deda 3–4 kiaušinius, kurie būna smėlio ar pilkšvos spalvos su tamsiomis dėmelėmis ir taškeliais. Kiaušiniai yra gerai maskuojami aplinkoje, padedant išvengti plėšrūnų dėmesio. Perėjimo laikotarpis trunka apie 20–23 dienas, per kurias abu tėvai paeiliui šildo kiaušinius ir saugo lizdą. Krantiniai tilvikai gyvena įvairiose buveinėse, tačiau dažniausiai renkasi drėgnas vietas su atvirais krantais, kur gausu maisto šaltinių. Jie dažnai aptinkami upių, ežerų, pelkių pakrantėse. Svarbu, kad buveinė būtų rami ir netrukdoma žmogaus veiklos, kad paukščiai galėtų saugiai perėti ir auginti jauniklius.
Kuo maitinasi tilvikas
Krantinis tilvikas yra smulkus paukštis, kurio mityba priklauso nuo aplinkos ir metų laiko. Pavasarį ir vasarą, kai vandens lygis yra aukštas, šie paukščiai dažniausiai ieško maisto ant vandens telkinių pakrančių, kur ieško smulkių bestuburių, tokių kaip vabzdžiai. Jie dažnai šokinėja per akmenis ir smėlį, ieškodami maisto.
Rudens ir žiemos mėnesiais, kai vandens lygis nukrenta, tilvikai migruoja į šiltesnius kraštus, kur maisto šaltiniai yra gausesni. Šiuo laikotarpiu jie gali maitintis įvairiais bestuburiais, kuriuos randa pelkėse, drėgnose pievose. Svarbu pažymėti, kad krantiniai tilvikai yra gerai prisitaikantys paukščiai, gebantys keisti savo mitybos įpročius priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir metų laiko. Tai leidžia jiems išgyventi įvairiose buveinėse.
Kokius garsus skleidžia tilvikas
Krantinis tilvikas skleidžia įvairius garsus, kurie atspindi jo emocinę būseną ir veiklą. Pabėgus paukščiui, dažnai girdimas aštrus aukštas „ti-ti-ti…“ šauksmas, signalizuojantis apie nerimą. Tuoktuvių metu suaugusieji paukščiai gali skleisti melodinius „tiititi-tiititi“ garsus, kurie padeda sustiprinti poros ryšį. Be to, nerimo metu jie gali skleisti ilgesnį „tiiiik“ ar „titiiiik“ garsą, kuris taip pat tarnauja kaip įspėjimas apie galimą pavojų. Šie balsai dažniausiai pasigirsta, kai paukščiai skraido ore ir bando susikalbėti. Veisimosi metu ar skraidydami tilvikai yra triukšmingi, tačiau maitindamiesi būna labai tylūs.
Įdomūs faktai apie tilviką
- Migracija. Šie paukščiai migruoja didelius atstumus, žiemą pasiekdami Pietų Aziją ir Afriką. Lietuvoje jie parskrenda balandžio gale, o išskrenda liepą-rugpjūtį.
- Kamufliažas meistrai. Krantiniai tilvikai yra tikri kamufliažo meistrai. Jų rusvai pilka nugara puikiai susilieja su upės krantų akmenimis ir dirvožemiu, todėl juos pastebėti nėra taip paprasta. Šis gebėjimas padeda jiems išvengti plėšrūnų.
- Akrobatiniai triukai. Ieškodami maisto, krantiniai tilvikai atlieka įspūdingus akrobatinius triukus. Jie gali staigiai nusileisti ant vandens, pačiupinėti akmenis snapu, o kartais net pasinerti į vandenį seklesnėse vietose. Tilvikas dažnai skraido ties vandens paviršiumi. Sparnus laiko truputį sulenktus. Pakaitomis pulsuojančiu ritmu plasnoja ir sklendžia.
- Šeimos gyvenimas. Krantiniai tilvikai yra monogamiški paukščiai, tai reiškia, kad jie sudaro poras visam gyvenimui. Abu tėvai dalyvauja inkubuojant kiaušinius ir maitinant jauniklius.
- Mityba. Krantiniai tilvikai minta smulkiais bestuburiais, ypač vabzdžiais, kuriuos renka nuo žemės paviršiaus ir augalų. Jie dažnai maitinasi ties vandens ir sausumos paviršiumi, prie akmenų ar į vandenį įkritusių medžių.
- Veisimasis. Lizdą paukštelis krauna ant žemės, duobutėje, kiek toliau nuo vandens. Deda 4 kiaušinius, išmargintus taškeliais ir dėmėmis. Peri abu porelės nariai 20–23 dienas.
Šaltiniai:
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.