Poliarinė lapė – tikra Arkties išgyvenimo meistrė

Turinys

Poliarinė lapė (Vulpes lagopus) priklauso plėšriųjų būrio, šuninių šeimos žinduoliams. Ji yra viena mažiausių lapių rūšių, gyvenanti šiauriniuose Arkties regionuose. Jos buveinės apima tundrą, ledo lygumas ir kalnų šlaitus, kur jos puikiai prisitaikė prie ekstremalių šalčio sąlygų.

Poliarinės lapės yra vieniši gyvūnai, tačiau veisimosi sezono metu sudaro poras. Jos pasižymi unikaliu gebėjimu keisti kailio spalvą priklausomai nuo sezono – žiemą jis tampa baltas kaip sniegas, o vasarą įgauna rusvus atspalvius. Taigi susipažinkite su šio išskirtinio gyvūno gyvenimo ypatybėmis detaliau.

Poliarinė lapė – pagrindiniai faktai

Charakteristika	Aprašymas
Dydis	Apie 50–70 cm
Svoris	Apie 3–8 kg
Veisimosi sezonas	Balandžio–gegužės mėn.
Gyvenimo trukmė	Apie 3–6 metai
Buveinė	Arkties tundra, šiauriniai krantai
Mėgstamiausias maistas	Lemingai, paukščiai, žuvys
Grėsmės	Klimato kaita, maisto trūkumas, stambūs plėšrūnai

Kaip atpažinti poliarinės lapės patelę, patiną bei jauniklį

Poliarinės lapės patinas paprastai yra didesnis už patelę. Jo kūno ilgis gali siekti apie 65–70 cm, o svoris – 6–8 kg. Patinas pasižymi tvirtu, kompaktišku kūno sudėjimu ir storesne kailio danga, kuri padeda išgyventi žiemos šalčius. Žiemą jo kailis tampa sniego baltumo, o vasarą įgauna pilkai rudų atspalvių su tamsesniais pečiais ir nugara. Uodega yra tankiai pūkuota ir veikia kaip papildoma apsauga nuo šalčio. Patinas aktyviai gina teritoriją ir medžioja, ypač veisimosi sezono metu, kai reikia aprūpinti patelę maisto atsargomis.

Tuo tarpu poliarinės lapės patelė yra mažesnė ir smulkesnės kūno kompleksijos. Jos kūno ilgis siekia apie 50–60 cm, o svoris – 3–5 kg. Patelės kailis taip pat keičiasi priklausomai nuo sezono, tačiau dažnai būna šiek tiek šviesesnių tonų nei patino. Patelės pasižymi atsargesniu elgesiu, ypač nėštumo ir jauniklių priežiūros metu. Jos lieka urvuose ir rūpinasi palikuoniais, kol šie neužauga pakankamai savarankiški. Patelės instinktyviai renkasi saugias vietas urvams, dažniausiai žemėse esančias duobes arba uolų plyšius.

Poliarinės lapės jaunikliai gimsta akli ir bejėgiai, su tamsiu, pilkai rudu pūkuotu kailiu. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais jie sveria vos apie 100–150 gramų ir yra visiškai priklausomi nuo motinos priežiūros. Jauniklių kailis žymiai tamsesnis nei suaugusiųjų, o pirmuosius mėnesius jie beveik neišeina iš urvo. Per kelis mėnesius jų kailis pradeda šviesėti ir keistis į suaugusiųjų spalvą. Jaunikliai tampa savarankiški pasiekę 3–4 mėnesių amžių, tačiau dažnai prie tėvų lieka iki rudens.

Kaip atpažinti poliarinės lapės patelę, patiną bei jauniklį

Poliarinės lapės veisimosi sezonas

Poliarinės lapės buveinė apima šiaurinius Arkties regionus, įskaitant Aliaską, Kanadą, Grenlandiją, Rusiją, Islandiją bei Skandinavijos šiaurę. Šie gyvūnai gyvena tundroje, kur dominuoja žema augmenija, samanos ir kerpės, taip pat pakrantės teritorijose, kur prieinamas maistas iš jūros. Poliarinės lapės prisitaikė prie ypač žemų temperatūrų – jų kailis yra vienas tankiausių tarp žinduolių, o trumpos ausys ir snukis sumažina šilumos praradimą. Jos įsikuria urvuose, kurie dažnai būna sujungti sudėtingomis tunelių sistemomis su keliais išėjimais.

Poliarinės lapės veisimosi sezonas prasideda pavasarį, balandžio–gegužės mėnesiais, kai sniegas pradeda tirpti ir atšyla oras. Šiuo laikotarpiu patinai aktyviai ieško patelių ir sudaro poras. Poliarinės lapės dažniausiai yra monogamiškos vieno sezono laikotarpiu. Po poravimosi patelė laukiasi apie 50–55 dienas ir paprastai gimdo nuo 5 iki 10 jauniklių, nors kai kuriais atvejais jų skaičius gali būti ir didesnis – net iki 15 jauniklių, priklausomai nuo maisto gausos. Pagimdžiusi patelė intensyviai rūpinasi savo jaunikliais, maitindama juos pienu ir vėliau mokydama medžioti bei išgyventi atšiaurioje aplinkoje.

Kuo maitinasi poliarinė lapė

Poliarinė lapė yra visaėdis gyvūnas, kurio mityba labai priklauso nuo sezoniškumo ir maisto prieinamumo. Jos pagrindinė mityba tai:

Lemingai. Lemingai sudaro didžiąją dalį poliarinės lapės mitybos vasaros mėnesiais. Šie smulkūs graužikai yra pagrindinis maisto šaltinis, o jų populiacijų svyravimai tiesiogiai veikia poliarinių lapių išgyvenamumą.
Paukščiai ir jų kiaušiniai. Poliarinės lapės medžioja įvairius tundros paukščius, ypač perėjimo paukščius vasaros mėnesiais, taip pat plėšia jų lizdus ir valgo kiaušinius.
Žuvys ir jūros gėrybės. Pakrantės teritorijose gyvenančios poliarinės lapės minta žuvimis, ruonių ir banginių lavonais, vėžiagyviais ir kitais jūros organizmais.
Uogos ir augalai. Vasaros pabaigoje poliarinės lapės papildo savo mitybą uogomis, samanomis, kerpėmis ir kitais augaliniais produktais.
Maisto atsargos. Poliarinės lapės žinomos dėl gebėjimo slėpti maisto atsargas – jos užkasa sušaldytą grobį žemėje ar sniege ir sugrįžta prie jo vėliau, kai maisto ima trūkti.

Kokius garsus skleidžia poliarinė lapė

Poliarinė lapė skleidžia įvairius garsus, kurie padeda bendrauti su kitais tos pačios rūšies individais ir išreikšti emocines būsenas. Jos garsai prisitaikę prie atvirų Arkties erdvių ir gali būti girdimi iš toli. Pavyzdžiui, poliarinės lapės kaip ir kitos lapės geba loti – tai trumpas, aštrus garsas, naudojamas įspėjimui ar teritorijos gynimui. Jos taip pat naudoja žemą urzgimą, kurį išleidžia pajautę grėsmę arba agresiją.

Veisimosi sezono metu poliarinės lapės skleidžia specifinį klyksimą ir čirškimą, kuriuo pritraukia potencialius partnerius. Be to, patelės ir jaunikliai bendrauja švelniais čiulbėjimo ir cypimo garsais, ypač kai jaunikliai prašo maisto arba juos šaukia motina.

Įdomūs faktai apie poliarinę lapę

Poliarinė lapė gali aptikti savo grobį po sniegu net iki 50 cm storio sniego sluoksnio.
Jos kailis ne tik baltas žiemą ir rudas vasarą – jis taip pat mažina šviesos atspindį, padėdamas slėptis nuo plėšrūnų.
Poliarinės lapės gali išgyventi net esant −50 °C temperatūrai, nes jų metabolizmas leidžia taupyti šilumą.
Jos turi ypatingą uoslę, leidžiančią surasti lemingus ar paslėptą maistą net iš didelio atstumo.
Poliarinės lapės gali nužygiuoti iki 30 km per dieną, ieškodamos maisto ar naujos teritorijos.
Poliarinės lapės dažnai naudojasi kitų gyvūnų urvais, taupydamos laiką ir energiją urvo kasimui.
Jos gali apsisukti uodega kaip šaliku, kad apsaugotų snukį ir nosį nuo šalčio.
Kai kuriose populiacijose poliarinės lapės net medžioja Arkties jūrų paukščius, demonstruodamos neįtikėtiną greitį ir taiklumą.

Šaltiniai:

Poliarinė lapė – tikra Arkties išgyvenimo meistrė, kurios gebėjimų „pavydėtų“ kitos giminaitės