Pikta, vagiliaujanti, plėšri – taip dažnai vaizduojama paprastoji šarka (Pica pica). Tačiau šis varninių šeimos paukštis yra nepaprastai protingas ir visai kitoks. Šarkos pasižymi labai sudėtinga socialine elgsena ir netgi gali atskirti žmones vieną nuo kito. Šios savybės, kaip ir gebėjimas rasti paslėptą maistą parodo paprastosios šarkos intelektą. Azijoje šie elegantiški paukščiai laikyti nešančiais sėkmę, o Amerikos indėnų kultūroje – tai dvasinės būtybės susijusios su žmonėmis.
Paprastoji šarka – pagrindiniai faktai
Dydis. Iki 51 cm
Svoris. Apie 200-230 g
Veisimosi sezonas. Balandžio-birželio mėnesiais
Gyvenimo trukmė. Iki 15 metų
Buveinė. Atviri kraštovaizdžiai, miškai, parkai, gyvenvietės
Mėgstamiausias maistas. Visaėdės: vabzdžiai, varliagyviai, pelės, vaisiai, skerdiena, sėklos ir kt.
Grėsmės. Žmonių medžioklė ir nuodijimas
Kaip atpažinti paprastąją šarką
Šarkos galva, kaklas, krūtinė yra blizgančiai juodos spalvos su metalo žalsvumo ir violetiniu blizgesiu. Pilvas ir pečių plunksnos yra baltos spalvos. Šarkos sparnai juodi, blizgantys žalsvai arba violetiškai. Uodega laiptuota ir juoda, taip pat blizgi. Kojos ir snapas juodi, o akių rainelė tamsiai ruda.
Net ir neprofesionalas gamtininkas nesupainios šarkos su jokiais kitais paukščiais. Todėl tai puikus paukštis, jei norite pradėti stebėti ir atpažinti paukščius gamtoje. Deja, bet šarkos patinų ir patelių vizualiai atskirti neįmanoma.
Kaip skamba šarkos giesmė
Paprastosios šarkos giesmę sudaro gerklinis šnekėjimas, neturintis ritmo ir jį išgirsite gana retai. Šarką lengviausiai pažinsite iš jos skleidžiamo šauksmo, skambančio kaip šaižus ir greitas “če ek.. če ek!”. Kilus pavojui šarkos greitai kartoja “čegegegegeh”. Giesmė tyli, susidedanti iš garsų „kah..kah“ ir įvairių švilpčiojimų.
Kaip atpažinti šarkos jauniklį
Šarkos jaunikliai atrodo labai panašūs į suaugusias šarkas, todėl juos galima lengvai atpažinti jau nuo pat ankstyvos augimo stadijos. Jaunikliai išsiskiria keliomis detalėmis: jų uodega trumpesnė, baltos dėmės ant pečių ir pilvo dažnai būna purvinai pilkos spalvos, o plunksnos dažniausiai dar neturi metalinio melsvo blizgesio.
Kaip atrodo šarkos kiaušiniai
Šarka padeda nuo 4 iki 7 kiaušinių į lizdą, kuris padarytas iš šakelių ir šaknų, išklotas lapais, žole ar moliu. Kiaušiniai būna iki 3,4 cm dydžio. Jų spalva šviesiai žalia. Kiaušiniai taip pat padengti tamsesnėmis dėmelėmis – nuo alyvuogių žalsvumo iki rudo atspalvio.
Šarkos buveinė
Kai renkasi sau buveines, šarkos yra gana neišrankūs paukščiai. Jos gali įsikurti miškų pakraščiuose ir atvirose vietovėse su daugybe statinių, gyvenvietėse, miestų pakraščiuose ar parkuose, soduose. Šarkos taip pat gali būti aptinkamos mažai miškingose vietovėse.
Perinčios poros aršiai gina savo teritorijas nuo konkurentų ir užpuolikų. Kita vertus, nesusiporavę paukščiai dažnai susiburia į mažesnes grupes, kartu eina ieškoti maisto ir sudaro būrius, kuriuose nakvoja.
Kur šarka suka lizdus
Savo lizdą šarkų pora suka kartu ir tam pasirenka aukštus medžius. Iš šakelių susukamas rutuliškas lizdas siekiantis net iki 80 cm aukščio. Virš jo šarkos dažniausiai pritvirtina į gaubtą panašią konstrukciją. Ji apsaugo lizdą nuo plėšriųjų paukščių ir kitų plėšrūnų.
Jei šarkų lizdą sunaikina plėšrieji paukščiai arba jei šarkos jaučiasi kitaip trikdomos statydamos lizdą, jos apleidžia lizdavietę ir vėl pradeda sukti naują lizdą kitoje vietoje.
Veisimosi sezonas
Šarkos peri balandžio-birželio mėnesiais. Per tą laiką jos paprastai išaugina tik vieną jauniklį. Tačiau, praradusios pirmą vadą, šarkos gali bandyti perėti antrą ar net trečią kartą. Perėjimas trunka 17-22 dienas, per kurias patelė viena peri kiaušinius, o patinėlis tuo metu ją aprūpina maistu, saugo ir gina.
Išsiritę jaunikliai 30 dienų maitinami lizde. Vėliau, jie pirmą kartą išskrenda iš lizdo, bet vis dar būna netoli jo. Dar po dviejų savaičių jaunikliai pradeda savarankiškai ieškoti maisto, nors rūpestingi tėvai ir toliau iki 8 savaičių po išskridimo iš lizdo aprūpina savo jauniklius maistu.
Kur šarka žiemoja
Visoje Europoje kartu ir Lietuvoje šarkos yra nuolat gyvenantys paukščiai. Tai reiškia, kad žiemą jos praleidžia savo veisimosi vietose.
Tačiau skirtingai nei veisimosi sezono metu, šarkos keliauja ne pavienėmis perinčiomis poromis, o mažomis ir didelėmis grupėmis, kurias sudaro iki 50 šarkų. Jos susiburia į nakvynės vietas ir kartu ieško maisto.
Šarkos ištisus metus kaupia maistą savo slėptuvėse ir taip gali maitintis žiemos mėnesiais.
Kuo maitinasi šarka
Paprastosios šarkos yra visaėdes, todėl mėgsta tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės maistą. Jų racionas įvairus – nuo vabzdžių, kirmėlių ir vorų iki smulkesnių stuburinių, pavyzdžiui, varliagyvių, mažų paukščių jauniklių ir kiaušinių, taip pat vaisių ir sėklų. Maisto šarkos ieško ant žemės, po lapais ir žemoje žolėje.
Šarkos taip pasižymi ir savo proto gabumais. Todėl ieškodamos maisto naudoja ir pažangesnius maitinimosi būdus, pavyzdžiui, apverčia akmenis, ieškodamos vabzdžių arba bendrai puldinėja kitų paukščių lizdus dėl kiaušinių ar sugauto grobio.
Šarkos mielai pasivaišina riešutais ir sėklomis iš paukščių lesyklėlių, ypač žiemos metu. Jos nėra itin išrankios ir ėda beveik bet kokį išsibarsčiusį maistą. Visgi šarkos labiau mėgsta stambesnes sėklas, pavyzdžiui, saulėgrąžas.
Ar šarkos gyvena inkile
Verta paminėti, jog šarkos klasikinių inkilų nenaudoja. Jos mieliau suks pačios savo gana didelius lizdus. Geriausias būdas padėti šarkoms, tai per daug nekisrti aukštų ir didelių medžių. Tuomet bus pakankamai vietos lizdavietėms. Šarkos mėgsta naudoti stipriai išsišakojusias ir aukštas medžių viršūnes, kaip savo lizdų vietas. O jei sode turite šakų ir kitų smulkių atraižų, palikite jas paukščiams atviroje vietoje. Pavasarį tokios statybinės medžiagos šarkoms visuomet prireiks.
Ar šarkas traukia blizgūs daiktai
Mūsų visuomenėje sklinda mitas, jog šarkos mėgsta blizgančius daiktus ir tyčia juos vagia.
Mokslininkai nustatė, kad šie gudrūs paukščiai visai nesidomi juvelyriniais dirbiniais ar, pavyzdžiui, aliuminio folija. Žinoma, kartais gali pasitaikyti, kad susimaišiusios vietoj riešutų šarkos nusineš smulkių daiktų. Tačiau šie atvejai išlieka labiau išimtis, nei taisyklė.
Kodėl šarkos taip nemėgiamos žmonių
Dažniausiai šarkos nėra maloniai sutinkamos žmonių soduose. Jos įgijo prastą reputaciją, nes vagia kitų paukščių jauniklius ir maistą, bei niokoja daržovių lysves. Dėl šios priežasties varniniai paukščiai vis dar yra medžiojami ir netgi nuodijami.
Mokslininkai atliko stebėjimus, kurie parodė, kad šarkos nedaro ilgalaikės žalos mūsų mažųjų giesmininkų populiacijoms. Retkarčiais apiplėšdamos lizdus, jos nedaro įtakos natūraliai maisto mitybos grandinei. Kadangi lizdus apiplėšia ir daugelis kitų gyvūnų, pavyzdžiui, zylės, kiaunės ar naminės katės.
Jei nerimaujate dėl ką tik pasėtos sodo lysvės, uždenkite ją glaudžiu tinklu. O jei norite, kad mažiems paukšteliams būtų suteikta šiek tiek daugiau apsaugos, auginkite tankiai augančius krūmus, kuriuose paukšteliai galėtų rasti prieglobstį.
Šaltiniai:
- šarka – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- Why Birds of a Feather Mob Together | HowStuffWorks
- Magpie | BTO – British Trust for Ornithology
- https://savetheeaglesinternational.org/magpie-nest/?utm_content=cmp-true
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.