Varanas yra vienas įspūdingiausių ir didžiausių driežų pasaulyje. Šie ropliai priklauso varaninių šeimai, kurioje yra virš 70 rūšių, paplitusių tropiniuose Afrikos, Eurazijos, Australijos ir Okeanijos regionuose. Varanai žinomi dėl savo įspūdingo dydžio, plėšraus elgesio ir unikalaus dvišako liežuvio, kurį jie naudoja aplinkos tyrinėjimui.
Didžiausias iš jų – Komodo varanas, galintis užaugti iki 3 metrų ilgio ir sverti iki 70 kilogramų, tačiau yra ir smulkesnių rūšių, kurios siekia vos 20 centimetrų. Dauguma varanų gyvena ant žemės paviršiaus, tačiau nemažai rūšių puikiai laipioja medžiais bei plaukioja. Šie driežai pasižymi nemažu intelektu, kai kurie individai sugeba skaičiuoti ir atpažinti žmones.
Nors Lietuvoje varanų nėra ir jie negyvena mūsų klimato sąlygomis, keliaujant į egzotiškas šalis turistai gali juos sutikti natūralioje aplinkoje. Straipsnyje aptarsime šiems įspūdingiems ropliams būdingas ypatybes, jų gyvenimo būdą ir vietas, kur keliautojai gali stebėti šiuos unikalius gyvūnus saugioje aplinkoje.
Varanas: pagrindiniai faktai
| Savybė | Informacija |
| Dydis | Nuo 20 cm iki 3,7 m (priklausomai nuo rūšies) |
| Svoris | Nuo kelių šimtų gramų iki 100 kg |
| Veisimosi sezonas | Priklausomai nuo rūšies ir regiono, dažniausiai šiltuoju sezonu |
| Gyvenimo trukmė | 40–50 metų |
| Buveinė | Tropiniai miškai, pusdykumės, vandens telkinių pakrantės; Pietų Azija, Afrika, Australija, Okeanija |
| Mėgstamiausias maistas | Mėsėdžiai – vabzdžiai, smulkūs gyvūnai, paukščiai, kiaušiniai, stambesnis grobis |
| Atpažinimo požymiai | Ilgas dvišakis liežuvis, tvirtos kojos su aštriais nagais, raumeninga uodega |
| Grėsmės | Buveinių naikinimas, brakonieriavimas (oda naudojama pramonėje) |
Kur gyvena varanai ir kur juos galima sutikti keliaujant
Varanai paplitę Pietų ir Pietryčių Azijoje, Afrikoje bei Australijoje, kur gyvena įvairiose buveinėse – nuo dykumų ir pusdykumių iki atogrąžų miškų bei vandens telkinių pakrančių. Įspūdingiausią rūšį – Komodo varaną – galima sutikti Indonezijoje, Komodo nacionaliniame parke, o vandens varanai dažni Tailande ir Malaizijoje, net miestų parkuose. Australijoje varanai aptinkami daugelyje nacionalinių parkų, o Afrikoje paplitęs Nilinis varanas, gyvenantis prie upių ir pelkių.
Keliaujant į egzotines šalis svarbu laikytis saugumo taisyklių ir niekada nepriartėti prie laukinių varanų per arti, nes jie gali būti agresyvūs, jei pajunta grėsmę. Geriausias būdas stebėti šiuos įspūdingus roplius yra dalyvauti organizuotose ekskursijose su patyrusiu gidu nacionaliniuose parkuose ar saugomose teritorijose.
Kaip atpažinti varano patiną, patelę ir jauniklius
Varanų patinai ir patelės dažnai atrodo panašiai, tačiau kai kurios rūšys turi aiškius lytinius skirtumus, ypač suaugus. Lytinę brandą varanai paprastai pasiekia sulaukę 2–4 metų amžiaus, priklausomai nuo rūšies.
Varanų patinai paprastai yra didesni ir sunkesni už pateles. Jie turi masyvesnę galvą, storesnius kaklo ir pečių raumenis bei ryškesnes femoralines poras (liaukų angas) ant šlaunų vidinio paviršiaus. Veisimosi sezono metu patinai gali įgyti ryškesnę spalvą ir tampa labiau teritoriniai bei agresyvūs. Kai kurių rūšių patinai turi didesnę, galingesnę uodegą, kurią naudoja kovose su konkurentais.
Varanų patelės yra mažesnės ir lengvesnės nei patinai, su subtilesnėmis kūno proporcijomis. Jos turi mažiau išreikštas femoralines poras ir paprastai mažiau agresyvios. Nėščios patelės gali tapti labiau teritorinės ir ieškoti tinkamų vietų kiaušiniams dėti, todėl jų elgesys gali keistis prieš kiaušinių dėjimo sezoną.
Varanų jaunikliai gimsta maži, paprastai 15–30 centimetrų ilgio, priklausomai nuo rūšies. Jų spalva dažnai ryškesnė nei suaugusiųjų – su aiškiais dryžiais, dėmėmis ar žiedais, kurie padeda maskuotis nuo plėšrūnų. Jaunikliai turi proporcionaliai didesnes galvas ir akis. Pirmus gyvenimo metus jie auga labai greitai ir dažnai gyvena medžiuose, kad išvengtų suaugusių varanų, kurie gali juos suėsti. Po kelių metų spalva blanksta ir įgauna suaugusiųjų bruožus.
Varanų veisimosi sezonas ir patinų imtynės
Varanų veisimosi sezonas priklauso nuo rūšies ir geografinės vietos, tačiau dažniausiai tai vyksta šiltuoju metų laiku, kai maisto yra gausiai ir oro sąlygos palankios. Tropinėse vietovėse veisimasis gali vykti beveik visus metus, o sezoniniuose klimatuose – paprastai pavasarį ar vasarą.
Veisimosi sezono metu patinai tampa itin teritoriniai ir demonstruoja dominavimą. Jie naudoja įspūdingą kūno kalbą – linkčioja galvomis, ištempia gerklę, kelia kūną ant kojų ir demonstruoja savo dydį bei jėgą.
Prasidėjus poravimosi laikotarpiui varanų patinai surengia tikras imtynes dėl teisės gauti patelę. Šios kovos atrodo dramatiškos – patinai pasikelia ant užpakalinių kojų, apkabina vienas kitą priekinėmis letenomis ir bando nuversti priešininką ant žemės. Stebina tai, kad per šias kovas nesužeidžiamas nė vienas patinas, nors jie apsiginklavę aštriais dantimis ir stipriomis uodegomis. Akivaizdu, kad kaudamiesi varanai tik išbando savo jėgas, o ne stengiasi vienas kitą užmušti. Kiekvienas imtynininkas stengiasi parmesti priešininką ant žemės, ir tas, kuriam tai pavyksta, kaip apdovanojimą gauna teisę poruotis su patele.
Po sėkmingo poravimosi patelė būna nėščia kelis mėnesius. Kai ateina laikas dėti kiaušinius, ji tampa labai atsargi ir ieško saugios vietos. Patelės deda nuo 5 iki 25 kiaušinių, kurių dydis panašus kaip žąsies kiaušinio. Dažniausiai kiaušiniai dedami požeminėse kamerose, termitynuose ar šiltosiose smėlio kopose. Po maždaug 8 mėnesių iš jų išsirita maži varaniukai.
Jaunikliai prasimuša pro kiautą patys, naudodami specialų kiaušinio dantį ant snukio. Jiems tenka patiems rūpintis savimi nuo pat gimimo – motina jų nesaugo ir neaugina. Jaunikliai iškart pradeda medžioti mažus vabzdžius ir slepiasi nuo plėšrūnų, įskaitant suaugusius varanus, kurie gali juos suėsti. Tik nedidelė dalis jauniklių išgyvena iki suaugusio varano.
Kuo maitinasi varanas
Varanai yra mėsėdžiai, turintys įvairų ir prisitaikantį maitinimosi režimą. Jų dieta priklauso nuo rūšies, dydžio, amžiaus ir geografinės vietovės. Jaunikliai dažniausiai medžioja vabzdžius, vorus ir mažus bestuburius, o suaugęs varanas gali pulti gerokai didesnius gyvūnus.
Smulkesni varanai minta vabzdžiais ir jų lervomis, vorais, driežais, smulkiais graužikais, paukščių kiaušiniais ir jų jaunikliais. Pavyzdžiui, trumpauodegis varanas (Varanus brevicauda) ar smėlinis varanas (Varanus gilleni) aktyviai ieško grobio po akmenimis, medžio žieve, kasa žemę ar lipa į medžius. Jų greitumas ir vikrumas leidžia sugauti net sparčiai judančią auką.
Vidutinio dydžio varanai gali medžioti didesnius graužikus, žiurkes, driežus, gyvates, varles, paukščius, jų kiaušinius ir jauniklius. Tokios rūšys kaip vandeninis varanas (Varanus salvator) ar Nilo varanas (Varanus niloticus) dažnai minta ir žuvimis, varliagyviais, vėžiagyviais bei moliuskais, kuriuos medžioja prie upių, ežerų ir kitų vandens telkinių.
Stambesni varanai, tokie kaip Komodo varanas, gali užpulti ir sumedžioti stambius gyvūnus. Šie ropliai minta šernų jaunikliais, nedideliais elniais, šunimis, beždžionėmis, taip pat ėda dvėselieną. Pasisotinęs varanas kurį laiką ilsisi – virškina maistą, po to vėl traukia medžioti.
Komodo varanai yra žinomi kaip gyvūnus žudantys grobuonys, galintys nugalabyti buivolo dydžio gyvūnus. Mokslininkai nustatė, kad driežas puldamas grobį elgiasi kaip milžiniškas skardinių atidarytuvas – pasinaudodamas savo kūnu driežas perkelia energiją į žandikaulį. Be to, Komodo varanai gamina toksinus, kurie aukai sukelia šoką ir suskystina kraują, kad grobis greičiau nukraujuotų.
Medžioklės strategija. Kaip ir daugelis roplių, varanas aukos nepersekioja, jis jos tyko. Prisiartinusią auką parmuša uodega, prispaudžia prie žemės ir perkanda miego arteriją. Varanai naudoja savo ilgą dvišakį liežuvį aplinkos cheminių signalų aptikimui – jie gali užuosti grobį iš kelių kilometrų atstumo. Judesiai būna lėti ir apgalvoti, kol ateis tinkamas momentas pulti.
Kokius garsus skleidžia varanas
Varanas, kaip ir dauguma roplių, nėra itin garsus gyvūnas. Jis daugiausia pasikliauja kūno kalba, cheminiais signalais ir vibracijomis bendravimui, tačiau tam tikrose situacijose ir varanas gali skleisti garsus.
- Šnypštimas yra dažniausias varano garsas. Jis šnypščia, kai jaučia grėsmę, yra išsigandęs ar supykęs. Tai gynybinis garsas, įspėjantis potencialius priešus ar žmones laikytis atokiau. Šnypštimas paprastai lydimas agresyvios kūno kalbos – atidarytos burnos, ištemptų žandų, pakeltos ant kojų kūno pozos.
- Pūškavimas ir sunkus alsavimas gali reikšti stresą, karštį ar kvėpavimo takų problemas. Kai varanas susijaudinęs ar intensyviai medžioja, jo alsavimas gali būti girdimas kaip ryškūs pūškavimo garsai.
- Grasinantys garsai gali būti ir tylus riaumojimas ar gergždimas gerklėje, ypač kai varanas jaučiasi įspeistas į kampą ar bando atgrasinti didesnį priešą. Kai kurios rūšys gali murmėti ar skleisti žemus vibracijos garsus.
- Kūno kalba yra pagrindinė varanų komunikacijos forma. Jie linkčioja galvomis, demonstruoja dominavimą, ištempia gerklę, keičia spalvą, mojuoja uodega ir atlieka įvairius ritualus. Šie vizualiniai signalai yra daug svarbesni nei garsinė komunikacija.
- Cheminiai signalai taip pat labai svarbūs. Varanai turi specialias liaukas, išskiriančias feromoninius kvapus, kuriuos kiti varanai gali aptikti savo dvišaku liežuviu. Taip jie žymi teritorijas, atpažįsta lytį ir parengia būklę bei ieško maisto pėdsakų.
Įdomūs faktai apie varanus ir jų unikalūs gebėjimai
- Varanai gyvena 40–50 metų, o kai kurie individai nelaisvėje gali gyventi dar ilgiau. Tai vieni ilgiausiai gyvenančių driežų pasaulyje.
- Varanas turi ilgą, iš galo dvišaką liežuvį, kurį nuolat iškišinėja iš burnos. Šis liežuvis veikia kaip cheminis jutimo organas, surenkantis oro molekules ir perduodantis jas į Jacobsono organą burnos viršuje. Taip varanai gali užuosti grobį, pavojų ar potencialius partnerius iš kelių kilometrų atstumo.
- Varanai pasižymi nemažu intelektu, kai kurie individai sugeba skaičiuoti ir atpažinti žmones. Jie gali išmokti sudėtingų užduočių, prisiminti kelią iki maisto šaltinių ir net bendradarbiauti medžioklėje.
- Varanų seilėse yra nuodų, užkrečiančių įkandimo vietą. Komodo varanai gamina toksinus, kurie aukai sukelia šoką ir suskystina kraują. Net jei auka pabėga, nuodai ir bakterijos seilėse gali sukelti infekciją, ir gyvūnas vėliau nugaišta, o varanas jį suranda pagal kvapą.
- Nors varanas atrodo nerangus, jis gali bėgti stulbinamai greitai trumpais atstumais – kai kurios rūšys pasiekia iki 20 km/ h greitį. Tai leidžia jiems sugauti greitai judančią auką ar pabėgti nuo pavojaus.
- Daugelis varanų yra puikūs plaukikai ir gali nardyti ilgą laiką. Kai kurios rūšys gerai laipioja medžiais, naudodamos savo aštrius nagus ir stiprią uodegą kaip atramą.
- Kaikurios varanų rūšys (pvz., margasis varanas (Varanus varius)) gali veistis be patinų (partenogenezė). Patelės gali dėti apvaisintus kiaušinius be poravimosi, nors iš jų išsirita tik patinai.
- Iš varanų odos gaminami galanterijos gaminiai. Dėl to kai kurios rūšys yra brakonierių medžiojamos ir atsidūrė ties išnykimo riba.
- Varanų mėsa kai kuriuose kraštuose valgoma. Kai kuriose Azijos ir Afrikos vietovėse varanai laikomi delikatesu ar tradicinio maisto dalimi.
- Žodis Komodo reiškia „žiurkių sala“, tačiau saloje žiurkių beveik nėra – visas surijo drakonai! Tai rodo, kokie efektyvūs plėšrūnai yra Komodo varanai savo ekosistemoje.
Ar varanas gali būti laikomas namuose?
Nors kai kurios smulkesnės varanų rūšys teoriškai gali būti laikomos nelaisvėje, varanas nėra tinkamas augintinis daugumai žmonių. Šiems ropliams reikia itin didelių ir specialiai įrengtų terariumų, pastovios aukštos temperatūros, drėgmės kontrolės, UVB apšvietimo ir įvairios, brangios mitybos. Be to, net ir nelaisvėje užauginti varanai išlieka stiprūs, teritoriniai ir gali būti pavojingi – jų įkandimai ir uodegos smūgiai gali sukelti rimtų sužalojimų.
Dėl šių priežasčių varanai dažniausiai laikomi tik zoologijos soduose, specializuotuose veislynuose ar patyrusių herpetologų rankose. Laukinėje gamtoje šie gyvūnai atlieka svarbų ekologinį vaidmenį, todėl geriausia vieta jiems – natūrali aplinka, o ne namų terariumas.
Varanai – tai ne tik įspūdingi priešistoriniai driežai, bet ir išskirtinai prisitaikę gyvūnai, kurie milijonus metų išgyveno kaip efektyvūs plėšrūnai. Keliaujant į egzotiškas šalis, kur gyvena šie ropliai, galime stebėti natūralią jų elgseną ir įvertinti jų unikalų vaidmenį ekosistemoje. Tačiau visada svarbu laikytis saugumo taisyklių ir gerbti šiuos galingus gyvūnus iš saugaus atstumo.
Šaltiniai:
- https://www.britannica.com/animal/monitor-lizard
- https://news.wildlifesos.org/
- https://le.kloofconservancy.org.za/monitor-lizards/
- https://www.sciencedirect.com/topics/agricultural-and-biological-sciences/monitor-lizard
- https://www.britannica.com/animal/Komodo-dragon
- https://www.nationalgeographic.com/animals/reptiles/facts/komodo-dragon
Nuotraukos asociatyvinės ©Canva.