Vorai – vieni labiausiai baimę keliančių nariuotakojų, sukeliantys nerimą net tiems, kurie prisipažįsta, kad jų baimė nelogiška. Arachnofobija, arba vorų baimė, yra viena dažniausių fobijų pasaulyje. Tačiau ar ši baimė yra pagrįsta? Ar nuodingi vorai tikrai kelia pavojų žmonėms, ypač Lietuvoje? Išsiaiškinkime, kokie vorai yra nuodingi, kur jie gyvena ir kada tikrai verta imtis atsargumo priemonių.
Ar visi vorai yra nuodingi?
Pirmiausia svarbu suprasti vieną pagrindinį faktą: beveik visi vorai yra nuodingi. Iš daugiau nei 50 000 žinomų vorų rūšių pasaulyje tik kelios neturi nuodų liaukų. Nuodai vorams reikalingi ne žmonėms užpulti, o grobio – vabzdžių, kitų vorų ar mažų gyvūnų – medžioklei. Voras įkanda aukai specialiais žiuželiais, vadinamais cheliceromis, ir suleidžia nuodus, kurie paralyžiuoja ar nužudo grobį.
Tačiau tai, kad voras turi nuodų, dar nereiškia, kad jis pavojingas žmogui. Dauguma vorų turi per mažus žiuželius, kad galėtų perkąsti žmogaus odą, o jų nuodų kiekis per mažas, kad darytų žalą žmogui. Be to, vorai nėra agresyvūs ir vengia žmonių – jie kanda tik gindamiesi, kai jaučiasi prispausti ar išgąsdinti. Taigi daugelio vorų įkandimas žmogui būtų ne pavojingesnis už uodo ar musės įkandimą.
Nuodingi vorai Lietuvoje: ar yra ko bijoti?
Lietuvoje gyvena apie 500 vorų rūšių, tačiau sveikatai pavojingų vorų mūsų šalyje nėra. Lietuvos vorų tyrinėtojai patvirtina, kad yra tik keletas rūšių, kurios gali prakąsti žmogaus odą, tačiau jų nuodai nėra pavojingi ir įkandimas primena vapsvos ar bitės įgėlimą.
- Paprastasis vapsvavoris – gana stambus, į vapsvą panašus voras, kuris dėl klimato kaitos vis dažniau pastebimas Lietuvoje. Jis mėgsta saulėtas vietas, pievas ir laukus. Tai vienas gražiausių Lietuvos vorų, turintis ryškias geltonas ir juodas juostas ant kūno. Nors atrodo įspūdingai, žmogui jis nepavojingas.
- Voras kryžiuotis – vienas dažniausių sodo vorų, audžiantis charakteringą apvalų voratinklį. Daugelis esame matę šį vorą rudens rytais, kai rasos lašai puošia jo meistriškai nuaustą tinklą. Gali įkąsti tik pilnai suaugęs individas, bet tai atsitinka labai retai ir tik tada, kai voras stipriai suspaustas.
- Vandeninis sidabriukas – unikalus voras, gyvenantis vandenyje ir statantis sau oro burbulą iš tinklo. Tai vienintelis pasaulyje voras, visą gyvenimą praleidžiantis po vandeniu. Dėl savo gyvenimo būdo jis retai kontaktuoja su žmonėmis.
- Klajoklinis diegliavoris – aktyvus medžiotojas, negyvena tinkluose ir medžioja grobį vydamasis. Jo įkandimas gali būti skausmingiausias iš Lietuvoje aptinkamų vorų, tačiau ir jis kanda tik gindamasis.
- Naminis brėžius gyvena pastatuose, sandėliukuose, palėpių kampuose. Lietuvoje šis voras aptinkamas nuo 1984 metų, nors nėra labai dažnas. Jis kartais pavadinamas „netikrąja juodąja našle“, nes kiek primena garsiąją nuodingą giminaitę, tačiau yra žymiai mažiau pavojingas.
Net jei šie vorai įkanda, pavojus sveikatai gresia tik alergiškiems žmonėms, kuriems gali išsivystyti stipresnė reakcija. Įprastai įkandimo vieta gali parausti, patinti, niežėti ar skaudėti, bet tai praeina per kelias dienas be jokio gydymo.
Kodėl Lietuvoje nėra tikrai pavojingų vorų?
Lietuvos klimatas nėra pakankamai šiltas daugeliui nuodingesnių vorų rūšių. Mūsų geografinėje platumoje vorai išsivystė būti palyginti nedideli ir jų nuodai skirti tik mažiems vabzdžiams. Be to, Lietuvos vorai nėra agresyvūs – jie bijo žmonių ir pabėgs pirmieji, jei turės tokią galimybę.
Tačiau klimatui šiltėjant, vorų rūšių Lietuvoje pamažu daugėja ir kai kurios egzotiškesnės rūšys gali atsirasti ateityje. Pavyzdžiui, paprastasis vapsvavoris anksčiau Lietuvoje nebuvo sutinkamas, o dabar jis vis dažniau pastebimas rugpjūčio mėnesį.
Nuodingi vorai pasaulyje: kurie kelia tikrą šiurpą?
Nors Lietuvoje nuodingų vorų nėra, pasaulyje jų apstu. Kai kurių įkandimas be pagalbos gali būti mirtinas, tačiau šiuolaikiniai priešnuodžiai ženkliai sumažino pavojų.
- Brazilijos klajojantis voras laikomas nuodingiausiu pasaulyje. Šis Pietų Amerikos „bananinis“ voras turi stipriausius neurologinius nuodus ir užauga iki 15 cm dydžio. Aktyvus naktį, jis dažnai slepiasi namuose ar batuose. Įkandimas sukelia stiprų skausmą, raumenų spazmus, kvėpavimo sunkumus, tačiau priešnuodis išgelbsti daugumą aukų.
- Australijos piltuvėltinklis voras garsėja agresyvumu – jis pats puola žmogų. Dideli žiuželiai gali perdurti net odines pirštines. Jo nuodai veikia itin greitai, tačiau nuo 1980 m. dėl veiksmingo priešnuodžio Australijoje nemirė nė vienas žmogus.
- Juodoji našlė – garsiausias Šiaurės Amerikos voras. Juoda patelė su raudonu smėlio laikrodžio ženklu turi nuodus, stipresnius nei kobros, bet mažą jų kiekį. Kanda tik gindamasi, dažniausiai kai žmogus netyčia ją prispaudžia.
- Australijos raudonnugurė našlė, juodosios našlės giminaitė, kasmet įkanda apie 2000 žmonių. Jos įkandimas sukelia skausmą, pykinimą ir prakaitavimą, bet nuo priešnuodžio sukūrimo mirčių nefiksuota.
- Rudasis atsiskyrėlis iš JAV pavojingas tuo, kad jo nuodai sukelia audinių nekrozę. Įkandimo vieta gali priminti nudegimą, kartais prireikia operacijos, tačiau mirtini atvejai reti.
Visi šie nuodingi vorai rodo, kokia įvairi ir pavojinga gali būti gamta – nors dažniausiai jie kanda tik gindamiesi, atsargumas visada išlieka svarbiausia apsauga.
Kaip atpažinti vorų įkandimus?
Lietuvoje vorų įkandimai paprastai atrodo kaip nedideli raudoni taškeliai su dviem mažomis skylutėmis viduryje – tai žymės nuo žiuželių. Daugeliu atvejų įkandimas apskritai lieka nepastebėtas arba atrodo kaip įprastas uodo įkandimas.
Įprasti simptomai: paraudimas aplink įkandimo vietą, nedidelis tinimas, niežulys ar deginimo pojūtis, lengvas skausmas. Šie požymiai paprastai praeina per kelias dienas, o jiems nereikia jokio specialaus gydymo – pakanka nuplauti vietą vandeniu ir muilu bei uždėti šaltą kompresą.
Rimtesni simptomai, kuriems būtina medicininė pagalba: stiprus skausmas ar raumenų mėšlungis, karščiavimas ir šaltkrėtis, pykinimas ar vėmimas, kvėpavimo sunkumai, įkandimo vietos tamsėjimas ar opų atsiradimas. Jei pastebite šiuos požymius, nedelsiant kreipkitės į gydytoją ar skubiosios pagalbos skyrių.
Nuodingi vorai: ką daryti, jei įkando?
Pirmiausiai – nusiraminkite. Dauguma Lietuvoje gyvenančių vorų įkandimų nekenkia sveikatai ir praeina savaime. Nuplaukite įkandimo vietą vandeniu ir muilu – tai sumažins infekcijos riziką. Uždėkite šaltą kompresą arba ledo maišelį įvyniotą į rankšluostį – tai sumažins tinimą ir skausmą. Stebėkite simptomus per artimiausias 24 valandas – jei būklė blogėja ar atsiranda rimtų požymių, kreipkitės į gydytoją.
Jei įmanoma, pabandykite nufotografuoti vorą ar jį pagauti į stiklainį (atsargiai, kad neįkastų dar kartą). Tai padės gydytojams nustatyti rūšį ir paskirti tinkamą gydymą, jei prireiktų.
Niekada:
- nebandykite išspausti nuodų iš žaizdos – tai tik paskleis juos po audinius;
- nepjaustykite įkandimo vietos – tai gali sukelti infekciją;
- neuždėkite ledo tiesiai ant odos – naudokite tik per audinį;
- nedelskite kreiptis pagalbos, jei simptomai sunkūs ar greitai blogėja.
Vorai – naudingi sodų gynėjai
Nepaisant baimės, kurią vorai sukelia, jie yra nepaprastai naudingi mūsų aplinkai. Vienas voras per sezoną gali suėsti šimtus vabzdžių – musių, uodų, kandžių, tarakonų ir kitų kenkėjų. Tai natūralus, ekologiškas būdas kontroliuoti vabzdžių populiacijas be jokių cheminių medžiagų.
Vorai palaiko ekosistemų pusiausvyrą – yra svarbi maisto grandinės dalis, patys būdami maistu paukščiams, driežams ir kitiems gyvūnams. Žemės ūkyje vorai padeda sumažinti cheminių pesticidų poreikį, natūraliai naikindami žemės ūkio kultūroms kenkiančius vabzdžius. Be to, voro šilkas įkvepia mokslininkus – tai viena stipriausių ir elastingiausių medžiagų gamtoje, tyrėjai bando atkurti jos savybes laboratorijose.
Lietuvoje gyvenantys vorai saugo ir valo mūsų namus nuo musių, uodų, kandžių ir kitų nepatogumus keliančių vabzdžių. Todėl prieš mušdami vorą su šlepete, pagalvokite – gal geriau jį švelniai sugauti į stiklinę ir išnešti į lauką? Taip ir voras liks gyvas, ir jūs neturėsite sąžinės graužaties.
Ar verta bijoti vorų?
Nors beveik visi vorai yra nuodingi, tik apie 25 rūšys pasaulyje yra sukėlusios mirtis ar rimtą žalą žmonėms. Pavyzdžiui, 2021 metais JAV buvo užfiksuota tik viena mirtis nuo voro įkandimo iš šimtų milijonų gyventojų. Australijoje, kurioje gyvena vieni nuodingiausių vorų pasaulyje, nuo 1980–ųjų nebuvo užregistruota nė vieno mirties atvejo nuo vorų įkandimo.
Lietuvoje gyvenantys žmonės gali ramiai miegoti – mūsų šalyje nėra sveikatai pavojingų vorų. Net jei voras įkanda, tai bus ne blogiau nei bitės ar vapsvos įgėlimas, o daugumai žmonių net ir nepavyks būti įkastiems, nes vorų žiuželiai per maži.
Keliaujant į egzotines šalis – Pietų Ameriką, Australiją, pietinę Afriką – verta būti šiek tiek atsargesniems. Patikrinkite batus prieš avėdami, purtykit drabužius, kurie gulėjo ant grindų ar kur nors kampe, būkite budrūs tamsesnėse vietose. Tačiau net ir ten vorai nemedžios jūsų – jie tiesiog nori būti palikti ramybėje.
Vorai nėra mūsų priešai – jie paprasčiausiai gyvena savo gyvenimą ir vengia kontakto su žmonėmis. Daugelis vorų yra gražūs, įdomūs ir stulbinamai protingi savo mastu. Gerbiami ir pagarbiai vertinami, vorai gali būti puikūs kaimynai ir sodų sargai, kurie padeda mums išlaikyti sveiką ir subalansuotą aplinką.
Nuodingi vorai ir įdomūs faktai apie juos
Vorų pasaulis kupinas netikėtų ir stebinančių faktų, kurie gali pakeisti jūsų požiūrį į šiuos nariuotakojus.
- Voro šilkas yra stipresnis už plieną. Jei galėtume sukurti voro tinklo storio virvę, ji būtų stipresnė už tos pačios apimties plieno virvę. Mokslininkai bando atkurti šias savybes laboratorijose, kad galėtų naudoti medžiagą medicinos, tekstilės ir net aviacijos pramonėje.
- Vorai egzistuoja jau apie 400 milijonų metų – jie gyveno dar prieš dinozaurus. Per tą laiką jie išsivystė į nepaprastai įvairias ir specializuotas rūšis, prisitaikiusias prie beveik visų žemės ekosistemų, išskyrus Antarktidą.
- Kai kurie vorai gali išgyventi be maisto iki vienerių metų. Dėl lėto metabolizmo ir gebėjimo saugoti energiją, vorai gali ilgai laukti kitos aukos. Tai ypač naudinga rūšims, gyvenančioms sausose ar ekstremaliose aplinkose.
- Vorai turi aštuonias akis, bet dauguma jų mato prastai. Tačiau kai kurios rūšys, pavyzdžiui šokliavoriai, turi puikią regą ir gali matyti įvairias spalvas, net ultravioletinę šviesą. Jie naudoja savo regą medžioklei ir poravimosi ritualams.
- Brazilijos klajojančio voro nuodai turi netikėtą šalutinį poveikį vyrams – jie sukelia ilgalaikę erekciją. Mokslininkai dabar tiria šiuos nuodus, tikėdamiesi sukurti naują vaistą nuo erekcijos sutrikimų.
- Ne visi vorai naudoja nuodus medžioklei. Kai kurios rūšys vietoj to naudoja lipnų tinklą, greitį ar net gyvenimą grupėmis, kad įveiktų didesnį grobį. Socialiniai vorai gali kartu užpulti net paukščius ar driežus.
- Vorų nuodų sudėtis gali būti labai sudėtinga – kai kurių rūšių nuoduose yra daugiau nei 1000 skirtingų baltymų. Kiekvienas iš šių baltymų atlieka skirtingą funkciją: paralyžiuoja auką, virškina audinius ar tiesiog sukelia skausmą užpuolikui.
Šaltiniai:
- https://www.britannica.com/list/9-of-the-worlds-deadliest-spiders
- https://www.burkemuseum.org/collections-and-research/biology/arachnology-and-entomology/spider-myths/myth-some-spiders-are
- https://www.sciencefocus.com/nature/most-venomous-deadly-dangerous-spiders
- https://www.stanfordchildrens.org/en/topic/default?id=when-spiders-bite-1-2997
Nuotraukų šaltinis Canva.