Muflonas – kalnų aristokratas su įspūdingais ragais

Turinys

Ar žinojote, kad muflonas (Ovis orientalis musimon) – tai tikras kalnų aristokratas su stulbinančiais spiralės formos ragais? Šis grakštus kalnų gyventojas yra vienintelė laukinė avis šiuolaikinėje Europoje, išgyvenusi tūkstantmečius savomis jėgomis. Muflonas ne tik žavi savo elegantiška išvaizda, bet ir stebina prisitaikymo gebėjimais – jis puikiai jaučiasi tiek stačiuose kalnų šlaituose, tiek švelniuose miškų takuose. Šiame straipsnyje susipažinsime su šiuo nuostabiu gyvūnu, kuris tapo mūsų naminių avių protėviu ir simbolizuoja laukinės gamtos tvirtybę.

Muflonas – pagrindiniai faktai

Charakteristika	Duomenys
Dydis	Patinai: 65–75 cm aukštis, patelės: 60–70 cm
Svoris	Patinai: 35–55 kg, patelės: 25–45 kg
Veisimosi sezonas	Spalio–gruodžio mėn.
Gyvenimo trukmė	Apie 12–15 metų
Buveinė	Kalnuotos vietovės, retmiškiai, atvirosios pievos, uolėti šlaitai
Mėgstamiausias maistas	Žolės, medžių lapai, ūgliai, uogos, žievė
Grėsmės	Buveinių nykimas, vilkai, medžioklė, klimato kaita, konkurencija su naminiais gyvūnais

Kaip atpažinti muflono patelę, patiną bei jauniklį

Muflono patinai yra išskirtiniai gamtos aristokratai – jų kūno aukštis siekia 65–75 cm, o svoris svyruoja nuo 35 iki 55 kg. Patinų didžiausias puošmuo – tai stulbinantys spiralės formos ragai, kurie gali siekti net 85 cm ilgį ir daro 1,5 rato apsisukimą. Šie ragai auga visą gyvenimą ir tampa vis masyvesni bei įspūdingesni. Patinų kūnas yra masyvesnis ir platesnis nei patelių, o jų kaklas – trumpesnis ir raumeningesnis. Vasarą patinų kailis gelsvai arba rusvai rudas, o žiemą tamsus iki rusvai pilkos spalvos. Žiemos sezonu patinų nugaros šonuose atsiranda dvi ryškios baltos juostos, kurios dar labiau pabrėžia jų aristokratišką išvaizdą.

Muflono patelės yra žymiai smulkesnės ir grakštesnės – jų aukštis siekia 60–70 cm, o svoris – 25–45 kg. Ragus turi tik apie 5 % patelių, ir jie yra žymiai mažesni bei trumpesni nei patinų. Patelės pasižymi ilgesnėmis kojomis proporcingai kūnui, o jų galva smulkesnė ir elegantiškesnė. Kailio spalva panaši į patinų, tačiau dažnai šiek tiek šviesesnė ir be ryškių žiemos juostų. Patelės yra judresnės ir atsargesnės už patinus, turi geresnius klausos ir regos pojūčius, todėl jos dažnai atlieka sargybinio vaidmenį kaimenėje.

Jaunikliai gimsta pavasarį, po 150–160 dienų nėštumo. Naujagimiai yra maži – jų svoris vos 2–4 kg, o aukštis apie 40 cm. Gimsta su šviesiai rudu, pūkuotu kailiu, kuris puikiai maskuoja juos tarp uolų ir žolės. Jaunikliai yra nepaprastai judrūs – jau po kelių valandų gali sekti motiną, o po savaitės pradeda bėgioti ir šokinėti. Jų ragai pradeda augti 4–6 mėnesių amžiuje kaip maži būgneliai, kurie vėliau formuojasi į charakteringas spirales. Jaunikliai lieka su motina iki kitų metų veisimosi sezono.

Kaip atpažinti muflono patelę, patiną bei jauniklį — Muflono patelė su jaunikliu

Muflono veisimosi sezonas

Veisimosi sezonas prasideda rudenį, paprastai spalio–lapkričio mėnesiais, kai dienų šilumą ima keisti vėsesnis oras. Šis laikotarpis yra kupinas dramatiškų patinų kovų už teisę vadovauti kaimenei ir poruotis su patelėmis. Patinai demonstruoja savo jėgą ir dominavimą atlikdami įspūdingus susidūrimus ragais, kurie skamba po kalnų šlaitus kaip griausmas. Šie dvikovų ritualai gali tęstis valandų valandas, kol vienas iš varžovų pasiduoda.

Dominuojantis patinas gina savo teisę į 5–15 patelių kaimenę, nuolat jas sekdamas ir saugodamas nuo konkurentų. Šiuo laikotarpiu patinai beveik nesimaitina, todėl per veisimosi sezoną gali netekti iki 25 % savo kūno svorio. Jie tampa ypač agresyvūs ir neatsargūs, o jų elgesys kardinaliai pasikeičia – ramūs ir atsargūs gyvūnai virsta kovingais ir drąsiais.

Patelės poruojasi tik trumpą laikotarpį – 24–48 valandas, todėl patinai turi būti itin budrūs. Po sėkmingo poravimosi patelės nešioja jauniklius apie 150–160 dienų. Paprastai gimsta 1–2 jaunikliai, nors kartais gali būti ir 3. Gimdymas vyksta paslėptose vietose tarp uolų ar tankių krūmų, kur patelė gali saugiai auginti savo palikuonis.

Muflono veisimosi sezonas — Muflono patinas

Kuo maitinasi muflonas ir kur jo buveinė

Muflonas yra tikras vegetaras ir žolės gurmanas. Jų mitybos pagrindą sudaro įvairios žolės, kurias jie kruopščiai pasirenka priklausomai nuo sezono ir prieinamumo. Pavasarį ir vasarą muflonas mėgsta šviežias, sultingas žoles, tokias kaip smilga, eraičinas, dobilas. Rudenį ir žiemą jie pereina prie sausesnės mitybos – medžių ir krūmų lapų, ūglių, žievės, samanų ir net paparčių.

Muflonas ypač mėgsta įvairias uogas – avietės, bruknės, mėlynės sudaro skanų papildymą prie jų kasdienos raciono. Žiemą, kai žolės trūksta, jie geba rasti maistą net po sniegu, nukasdami jį savo stipriomis kojomis. Muflonas taip pat nevengia mineralų ir dažnai aplanko natūralius druskos telkinius.

Muflono natūrali buveinė – tai kalnuotos vietovės su atvirais šlaitais, uolėtomis terasomis ir retais miškais. Jie mėgsta vietas, kuriose gali lengvai stebėti aplinką ir greitai pabėgti pavojaus atveju. Idealios buveinės charakteristikos: 500–2000 metrų aukštis virš jūros lygio, švelnūs šlaitai su uolėtais išsikišimais, natūralūs vandens šaltiniai ir įvairi augalija.

Europoje muflonas natūraliai gyvena tik Korsikos ir Sardinijos salose, tačiau buvo sėkmingai introdukuotas daugelyje šalių. Lietuvoje muflonai buvo atvežti 1976–1977 metais ir pirmiausia paleisti Strošiūnų ir Kalniškių miškuose. Deja, Lietuvos klimatas ir buveinės nėra idealios šiems kalnų gyventojams, todėl populiacija išlieka nedidelė ir dažnai laikoma aptvaruose.

Kuo maitinasi muflonas ir kur jo buveinė

Kokius garsus skleidžia muflonas

Muflonas nėra ypač garsingas gyvūnas, tačiau skirtingose situacijose jie skleidžia charakteringus garsus, kurie atskleidžia jų emocijų būseną ir komunikacijos poreikius.

Kvietimo šauksmai. Veisimosi sezono metu patinai skleidžia gilius, duslius šauksmus, panašius į trumpą, aštrų ūktelėjimą. Šie garsai nuvilnija toli po kalnų šlaitus ir praneša patelėms apie patino buvimą bei jo genetinę kokybę.
Pavojaus signalai. Pavojų pastebėjęs muflonas išleidžia aštrų, trumpą švilpimą arba spygsmą, kuris perspėja visą kaimenę. Šis garsas yra labai panašus į paukščio šūksnį ir gali būti lengvai supainiojamas su kitais gamtos garsais.
Kasdienis bendravimas. Ramybės periodu muflonas ir jaunikliai bendrauja tyliais murkiančiais, mekenančiais ir nosies prunkštimo garsais. Šie garsai padeda palaikyti kontaktą kaimenėje ir nuramina jauniklius.

Įdomūs faktai apie mufloną

Protėvių ryšys. Muflonas yra vienas iš pagrindinių naminių avių protėvių. Genetiniai tyrimai rodo, kad daugelis šiuolaikinių avių veislių kilę būtent iš muflonų, kurie buvo prijaukinti maždaug prieš 9000 metų.
Ragų augimas. Muflono ragai auga visą gyvenimą ir niekuomet nestoja augę. Pagal ragų spiralių skaičių ir ilgį galima gana tiksliai nustatyti gyvūno amžių – viena spiralė atitinka maždaug dvejus metus.
Akrobatiniai gebėjimai. Muflonas gali šokti iki 3 metrų į ilgį ir 1,8 metro į aukštį. Jie puikiai laikosi ant siaurų uolėtų išsikišimų ir gali bėgti stačiais, iki 60 laipsnių kampo, nuolydžiais.
Termostatas. Muflono kailis yra dvigubas – viršutinis sluoksnis atsparus vandeniui ir vėjui, o apatinis – šiltas ir minkštas pavilnis. Tai leidžia jiems išgyventi net ir -20 °C temperatūroje.
Socialinė hierarchija. Muflonų kaimenėse egzistuoja aiški hierarchija: vyresni ir stipresni gyvūnai dominuoja. Dominuojantį statusą jie parodo kūno laikysena – laiko galvą aukščiau ir vaikšto išsitiesę.
Lietuvos likimas. Nors Lietuvoje buvo bandoma aklimatizuoti muflonus, populiacija nepasiekė stabilaus dydžio dėl netinkamo klimato, vilkų spaudimo ir buveinių trūkumo. Šiandien Lietuvoje gyvena tik kelios dešimtys muflonų, laikomų aptvaruose.

Šaltiniai:

Muflonas – kalnų aristokratas su įspūdingais ragais. Tai vienintelė laukinė avis Europoje!