Gražus degintos medienos namo fasadas ir jame – kelios naujutėlės skylės. Ne nuo vinių, ne nuo puvinio ir ne dėl statybininkų klaidos. Kaltininkas gali būti visai netikėtas – genys.
Būtent su tokia situacija galima susidurti net ir tada, kai namo fasadas yra visai naujas ir atrodo visiškai sveikas. Paukštis nutupia ant sienos ir ima ją kalti taip, kaip gamtoje kaltų medžio kamieną. Kartais lieka tik nedideli įdubimai, tačiau kitais atvejais atsiranda nemažos skylės, o atkaklus paukštis į tą pačią vietą grįžta vėl.
Kodėl genys vietoj medžio pasirenka namą? Ar skylė reiškia, kad čia jau kuriamas genio lizdas? Kaip apsaugoti fasadą nepakenkiant paukščiui? O gal netoliese įrengtas inkilas geniui galėtų tapti geresne alternatyva?
Kodėl genys apskritai kala namo fasadą?
Pirmoji mintis dažniausiai būna paprasta: genys ieško maisto. Ir tai iš tiesų yra viena iš galimų priežasčių. Medienoje gyvenantys vabzdžiai ir jų lervos yra svarbi daugelio genių mitybos dalis. Jeigu vabzdžių atsirado medinėje apdailoje ar už jos esančiose konstrukcijose, paukštis gali juos aptikti ir pradėti ardyti medieną lygiai taip pat, kaip tai darytų miške. Todėl naujai atsiradusios skylės gali būti savotiškas signalas, kad verta patikrinti ne tik paukštį, bet ir patį fasadą.
Tačiau maistas – tik viena priežastis. Geniai kala ir norėdami išsikirsti ertmę nakvynei ar perėjimui. Be to, jiems būdingas vadinamasis būgnijimas – greitas kalimas, kuriuo paukščiai komunikuoja ir žymi teritoriją. Tam ypač tinka gerai rezonuojantys paviršiai. Dėl šios priežasties genys gali pasirinkti ne tik medį, bet ir pastato elementus.
Taigi genys prie namo gali:
- ieškoti vabzdžių;
- bandyti įsirengti ertmę;
- naudoti paviršių teritoriniam būgnijimui;
- būti atradęs vietą, kurios konstrukcija ar garsas jam pasirodė tinkamas.
Skylė fasade dar nebūtinai yra genio lizdas
Pamačius apvalią skylę nereikėtų iš karto nuspręsti, kad sienoje atsirado genio lizdas. Maisto ieškantis paukštis dažniau palieka mažesnius, kartais kelis vienas šalia kito esančius pažeidimus. Būgnijantis genys apskritai gali beveik neiškalti ertmės – jam svarbesnis skleidžiamas garsas.
Visai kita situacija, jei genys atkakliai grįžta į vieną vietą ir skylę nuolat didina. Didesnės ir gilesnės angos gali būti susijusios su bandymu įsirengti nakvynės ar lizdo ertmę. Specialistai taip pat pastebi, kad tokios ertmės pastatuose gali pasiekti už fasado esančią izoliaciją.
Genio iškalta didesnė ertmė nebūtinai reiškia, kad joje bus auginami jaunikliai. Didieji margieji geniai ertmes gali naudoti ir nakvynei ne veisimosi laikotarpiu, todėl tiksliau jas vadinti nakvynės uoksais, o ne lizdais. Tyrimai rodo, kad žiemą naudojami nakvynės uoksai savo pagrindinėmis savybėmis gali būti labai panašūs į perėjimo uoksus.
Patinas ir patelė žiemą nebūtinai laikosi kartu: viename radiotelemetrijos tyrime patinai išlaikė teritorijas, panašias į naudojamas veisimosi metu, o patelės žiemą klajojo gerokai didesniame plote. Taigi teoriškai pastato fasade iškalta ertmė gali būti naudojama ir nakvynei, tačiau kelios skylės viename fasade savaime nereiškia, kad čia „atskirus žiemos namus“ įsirengė genių pora. Paukščiai gali pradėti ir nebaigti kelių ertmių, ieškoti maisto arba kalti medieną dėl kitų priežasčių.
Todėl prieš taisant sieną verta kurį laiką ją stebėti.
Ar dėl to kaltas degintos medienos fasadas?
Jeigu genys pasirinko būtent degintos medienos apdailą, lengva padaryti išvadą, kad paukščius traukia apdegęs medienos paviršius. Tačiau vien iš tokio atvejo tokios išvados daryti nereikėtų.
Gerai žinoma, kad geniai gali pažeisti įvairią medinę pastatų apdailą. Tyrimų ir rekomendacijų šaltiniuose dažniau akcentuojama ne medienos spalva ar jos apdeginimas, o konstrukcija, galimi vabzdžiai, medžiagos savybės bei galimybė paukščiui įsikibti ir kalti.
Todėl jeigu genys pradėjo darbuotis ant degintos medienos fasado, verta tikrinti patį fasadą ir jo konstrukciją, o ne manyti, kad problema neišvengiamai susijusi su deginta mediena.
Radote genio iškaltą skylę? Neskubėkite jos užkimšti
Pirmasis noras suprantamas – kuo greičiau užtaisyti skylę. Tačiau pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas vyksta jos viduje. Stebėkite, ar genys sugrįžta. Ar paukštis tik pakala paviršių ir nuskrenda? Ar lenda į ertmę? Ar neša medžiagą ar maistą? Ar girdėti paukščių balsai?
Jeigu kyla įtarimas, kad ertmėje yra aktyvus genio lizdas, jos savavališkai užkimšti negalima. Lietuvoje laukinių paukščių lizdams taikoma teisinė apsauga. Aplinkos ministerija nurodo, kad laukinių paukščių lizdų negalima savavališkai naikinti ar pažeisti, o norint juos perkelti ar ardyti reikalingi atitinkami leidimai. Ypač griežti apribojimai galioja paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo metu.
Todėl saugiausia veiksmų seka būtų tokia:
- Apžiūrėti pažeidimą. Nustatyti, kiek skylių atsirado ir kokio jos dydžio.
- Kelias dienas stebėti vietą. Tai padės suprasti, ar paukštis prie jos nuolat grįžta.
- Patikrinti, ar nėra vabzdžių. Jeigu genys intensyviai ieško maisto, verta įvertinti medienos ir po ja esančių konstrukcijų būklę. Specialistai būtent vabzdžių patikrą rekomenduoja kaip vieną pirmųjų veiksmų, kai geniai ima kalti medinę pastato apdailą.
- Įsitikinti, kad ertmė nėra naudojama perėjimui.
- Tik tada planuoti fasado remontą ir apsaugą.
Kaip apsaugoti fasadą nuo genio?
Jeigu paukštis tik pradėjo domėtis namu ir lizdo nėra, veiksmų geriau neatidėlioti. Genys gali priprasti prie sėkmingai naudojamos vietos ir sugrįžti.
Viena paprasčiausių priemonių – judantys ir šviesą atspindintys objektai. Probleminėje vietoje gali būti kabinamos blizgios juostos ar kitos vėjyje judančios vizualinės atbaidymo priemonės. Tačiau vien plastikinė „pelėda“, pastatyta vienoje vietoje visam sezonui, nebūtinai taps stebuklingu sprendimu. Paukščiai gali priprasti prie nejudančio objekto.
Patikimesnis būdas – fiziškai neleisti geniui pasiekti mėgstamos fasado vietos. Tam gali būti naudojamas tinklas ar kita paukščiui nepavojinga užtvara, įrengta tam tikru atstumu nuo sienos. Tinklas turėtų būti atitrauktas nuo fasado tiek, kad paukštis per jį nepasiektų sienos. Jeigu pažeidžiama tik viena nedidelė fasado vieta, nebūtina uždengti viso namo – pirmiausia galima apsaugoti būtent ją.
Nepamirškite patikrinti vabzdžių
Tai ypač svarbu.
Jeigu genys fasadą kala todėl, kad ten randa maisto, paukščio atbaidymas iš esmės pašalins tik simptomą. Medienoje ar už apdailos gali būti vabzdžių bei jų lervų. Specialistai rekomenduoja apie tokią galimybę pagalvoti ypač tada, kai medinį fasadą reguliariai lanko geniai.
Tokiu atveju verta ieškoti:
- smulkių angelių medienoje;
- medienos dulkių ar išgraužų;
- vabzdžių;
- lervų;
- pažeistų ar suminkštėjusių medienos vietų.
Jei kyla įtarimų, geriau kreiptis į medienos konstrukcijų ar kenkėjų kontrolės specialistą.
O gal padėtų inkilas geniui?
Čia atsiranda įdomus kompromisas. Užuot vien bandžius paukštį išvyti, galima pasirūpinti jam tinkamesne vieta. Tačiau inkilas geniui nėra garantuotas vaistas nuo fasado kalimo.
Geniai skiriasi nuo daugelio mums įprastų inkiluose gyvenančių paukščių. Gamtoje jie paprastai patys išsikala uoksus medžiuose. Būtent todėl seni, stambūs ir ypač pažeisti ar negyvos medienos turintys medžiai jiems yra tokie vertingi.
Vis dėlto kai kuriems uoksiniams paukščiams galima įrengti tinkamas dirbtines ertmes. Tokį variantą verta vertinti kaip papildomą buveinės sukūrimą, o ne garantiją, kad paukštis mainais pažadės daugiau niekada neliesti jūsų namo. Jeigu genys sieną kala ieškodamas vabzdžių arba naudoja ją kaip puikiai skambantį „būgną“, inkilas geniui šios priežasties nepašalins.
Kaip pasidaryti inkilą geniui?
Čia svarbiausia nedaryti vienos dažnos klaidos – internete rasto vieno inkilo brėžinio nepavadinti universaliu „genio inkilu“. Geninių paukščių dydžiai labai skiriasi, todėl skiriasi ir jiems tinkamos ertmės.
Lietuvoje dažniausiai sutinkamas didysis margasis genys (Dendrocopos major). Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, ši rūšis paplitusi visoje šalyje, o jos populiacija vertinama 40–60 tūkst. individų. Jeigu gaminamas dirbtinis uoksas ar inkilas, jo matmenys turėtų būti parenkami konkrečiai rūšiai, kurią norima privilioti.
Tačiau yra keletas bendrų principų.
- Rinkitės natūralią, neobliuotą medieną. Vidinės inkilo sienelės neturėtų būti slidžios. Paukščiams turi būti lengva nagais įsikibti į paviršių ir išlipti iki landos. Lentos turi būti pakankamai storos, kad inkilas neperkaistų saulėje ir geriau apsaugotų nuo temperatūros svyravimų.
- Nedėkite laktelės prie landos. Ji geniui nereikalinga, o prie inkilo gali padėti patekti nepageidaujamiems lankytojams.
- Viduje galima palikti medienos skiedrų. Geniams natūralu ertmę formuoti patiems. Todėl specialiai jiems skirtoje dirbtinėje ertmėje gali būti paliekamas sluoksnis stambesnių neapdorotos medienos drožlių ar skiedrų. Tai nėra tas pats, kas prikimšti inkilą šieno ar padaryti paruoštą minkštą lizdą.
- Nepamirškite drenažo. Dugne turėtų būti nedideli plyšeliai ar angos drėgmei pasišalinti.
- Viena dalis turėtų atsidaryti. Taip inkilą bus galima patikrinti ir prireikus išvalyti, kai jis nebenaudojamas.
Didžiajam margajam geniui reikalingas didesnis inkilas nei zylėms ar žvirbliams. Remiantis Britų ornitologijos fondo (BTO) rekomenduojamu projektu, jį galima gaminti iš maždaug 18 cm pločio ir ne plonesnių kaip 15 mm lentų. Priekinė sienelė turėtų būti apie 25 cm aukščio, galinė – apie 40 cm, o inkilo gylis ties šonais siekia maždaug 25–30 cm. Landa turėtų būti apie 45 mm dydžio – ji gali būti apvali arba maždaug 45 × 45 mm.
Kur kabinti inkilą geniui?
Vieta gali būti ne mažiau svarbi už patį inkilą. Geriausia ieškoti ramaus, brandžių medžių turinčio sodo, pamiškės ar kitos geniui natūraliai tinkamos aplinkos. Inkilo landos neturėtų užstoti tankios šakos – paukščiui reikia patogiai priskristi. Konstrukcija turi būti pritvirtinta tvirtai, kad smarkiai nesiūbuotų.
Jeigu teritorijoje yra senų medžių, nereikėtų skubėti jų visų pašalinti vien dėl to, kad jie nebėra dekoratyvūs. Negyva ir džiūstanti mediena gamtoje yra labai svarbi geniams bei daugybei kitų organizmų. Žinoma, prie namų pirmiausia būtina įvertinti tokio medžio saugumą.
Inkilą geriausia įrengti dar iki paukščiams pradedant rinktis perėjimo vietas, o ne tada, kai genys jau aktyviai peri kitoje ertmėje.
Ar inkilas geniui išgelbės namo fasadą?
Galbūt padės, bet garantijos nėra. Jeigu genys ieško tinkamos ertmės, alternatyvi vieta teoriškai gali būti naudinga.
- Tačiau jei namo sienoje gyvena vabzdžiai, reikia spręsti vabzdžių problemą.
- Jeigu paukštis pasirinko namą būgnijimui, reikėtų mažinti konkrečios vietos patrauklumą.
- Jeigu genys jau pradėjo intensyviai kalti vieną fasado vietą, efektyviausia gali būti fizinė jos apsauga.
Todėl geriausias sprendimas dažnai yra ne viena priemonė, o jų derinys:
fasado patikra + pažeidimo sutvarkymas + fizinė apsauga + nekenksmingas atbaidymas + tinkamų buveinių paukščiams išsaugojimas.
Kada genio lizdo liesti negalima?
Ši dalis ypač svarbi.
Jeigu paaiškėjo, kad sienos ertmėje iš tikrųjų yra genio lizdas, negalima tiesiog palaukti, kol suaugęs paukštis išskris, užlipti kopėčiomis ir skylę užpurkšti putomis.
Lietuvoje laukinių paukščių lizdų apsaugą reglamentuoja teisės aktai. Aplinkos ministerija nurodo, kad laukinių paukščių lizdų ardymui ar perkėlimui reikalingas leidimas, o paukščiams perint kiaušinius ir auginant jauniklius jų lizdų ardyti ar perkelti negalima. Todėl prieš imantis veiksmų su naudojama ertme reikėtų konsultuotis su Aplinkos apsaugos agentūra ar aplinkosaugos specialistais.
Visai kas kita – prevencija, atliekama dar prieš paukščiui įsikuriant. Būtent ją aplinkosaugininkai ir rekomenduoja planuoti iš anksto.
Genys – ne kenkėjas, nors fasado savininkui tuo patikėti kartais sunku
Pamačius kelias naujas skyles brangiame mediniame fasade simpatija paukščiui gali greitai sumažėti. Tačiau genys nedaro to norėdamas sugadinti žmogaus namą. Pastatas jam tam tikromis aplinkybėmis tiesiog tampa medžio pakaitalu: čia galima aptikti maisto, iškalti ertmę arba rasti puikiai rezonuojantį paviršių.
Todėl geriausias sprendimas – ne kovoti su pačiu paukščiu, o suprasti, kodėl būtent ši namo vieta jam tapo patraukli. Kartais pakaks apsaugoti vieną fasado plotą. Kartais genys netiesiogiai perspės apie medienoje gyvenančius vabzdžius. O tinkamoje aplinkoje galima pasirūpinti ir natūralesne alternatyva – palikti senus saugius medžius ar įrengti tinkamai parinktą inkilą geniui.
Ir tuomet rytinis tak-tak-tak galbūt skambės jau ne iš namo sienos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl genys kala namo sieną?
Dažniausios priežastys – maisto paieška, bandymas įsirengti ertmę arba būgnijimas, kuriuo geniai komunikuoja ir žymi teritoriją.
Ar skylė fasade reiškia, kad ten yra genio lizdas?
Ne. Nedidelės skylės gali atsirasti ieškant vabzdžių. Tačiau jeigu paukštis nuolat grįžta į vieną vietą ir formuoja didesnę bei gilesnę ertmę, reikėtų įsitikinti, ar ji nėra naudojama kaip nakvynės ar perėjimo vieta.
Ar galima užtaisyti genio iškaltą skylę?
Jeigu ertmė nenaudojama paukščių, galima planuoti fasado remontą. Tačiau jeigu joje yra aktyvus genio lizdas, savavališkai jo naikinti ar užkimšti negalima. Lietuvoje laukinių paukščių lizdams taikoma teisinė apsauga.
Kaip atbaidyti genį nuo fasado?
Gali būti naudojamos judančios ir šviesą atspindinčios vizualinės priemonės, tačiau patikimesnė probleminės vietos apsauga dažnai yra fizinė kliūtis, pavyzdžiui, tinkamai nuo sienos atitrauktas tinklas. Taip pat verta patikrinti, ar fasade nėra vabzdžių.
Ar inkilas geniui padės apsaugoti namą?
Nebūtinai. Inkilas geniui gali suteikti papildomą ertmę tinkamoje buveinėje, tačiau neišspręs problemos, jeigu genys sieną kala dėl joje esančių vabzdžių arba naudoja ją būgnijimui.
Ką daryti, jei genys jau peri sienoje?
Lizdo neužkimškite ir paukščių netrikdykite. Dėl galimų tolimesnių veiksmų reikėtų konsultuotis su aplinkosaugos specialistais. Aplinkos ministerija pabrėžia, kad perėjimo ir jauniklių auginimo metu laukinių paukščių lizdų ardyti ar perkelti negalima.
Informacijos šaltiniai:
- Aplinkos ministerija – kada ir kaip galima perkelti arba ardyti laukinių paukščių lizdus
- Aplinkos ministerija – aktuali informacija apie paukščių lizdų apsaugą
- Lietuvos ornitologų draugija – didysis margasis genys
- https://extension.psu.edu/woodpeckers
- https://www.bto.org/learn/helping-birds/nest-boxes/putting-nest-box?
- https://www.researchgate.net/publication/282284168_Nest-site_selection_and_niche_partitioning